Martyno Jankaus 150-metis

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Tarptautinė mokslinė konferencija „Martynas Jankus: tautinio atgimimo spauda ir spaudos veikėjai“, skirta Mažosios Lietuvos patriarcho 150 metų sukakčiai, su vertimu į rusų, lenkų, anglų kalbas vyko 2008 m. rugsėjo 25 d. (ketvirtadienį) Vilniaus universiteto Senato salėje.

Konferencijos pagrindinės temos, siejamos su istorine atitinkamo laikotarpio tematika, kvietė M. Jankaus dvasia ir istoriniu požiūriu aptarti šiuolaikinius knygų leidimo, platinimo, poligrafijos sklaidos bei recepcijos, knygos kultūros įtakos dabarties Lietuvai, jos tautinėms bendrijoms ir išeivijai klausimus.

Konferencijos rengėjas – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas.

Pirmoji sekcija, kuriai vadovavo prof. habil. dr. Daiva Kšanienė ir doc. dr. Aušra Navickienė, vadinosi „Martynas Jankus epochos perspektyvoje“. Prof. habil. dr. Domas Kaunas 17-ąją Vilniaus knygotyros konferenciją pradėjo įžangos žodžiais, skirtais susirinkusiems pranešėjams bei svečiams, pasidžiaugė produktyviu darbu ir rankraštinio paveldo puoselėjimu. Mokslo reikalų prorektorius prof. Juras Banys anglų kalba trumpai pristatė trijų dienų konferenciją Vilnius-Šilutė-Bitėnai.

Kas buvo Martynas Jankus?

Iš konferencijoje perskaitytų pranešimų susidarė toks knygnešio Martyno Jankaus – Mažosios Lietuvos spaudos, visuomenės veikėjo, publicisto, Tilžės Akto signataro (1918), Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjo, buvusio to sąjūdžio simboliu – gyvenimo ir veiklos paveikslas:

Mažosios Lietuvos patriarchas gimė 1858 m. rugpjūčio mėn. 7 d. Bitėnų k., Ragainės apskr., mirė 1946 m. gegužės mėn. 23 d. Flensburge, Vokietijoje. 1993 m. gegužės 30 d. buvo perlaidotas Bitėnų k. kapinėse.

M. Jankus baigė kaimo liaudies mokyklą Bitėnuose, toliau lavinosi savarankiškai, gerai susipažino su Lietuvos istorija. Jo ryžtą ginti lietuvybę sustiprino pažintis (1878 m.) su J. Zauerveinu. Dvidešimtmetis jaunuolis pradėjo aktyvią tautišką veiklą. 1882 m. ir 1883 m. išleido du savo surinktų dainų rinkinėlius.
1883 m. pasirodžius „Aušrai“, dosniai rėmė ją materialiai, ne vieną kartą gelbėdamas nuo žlugimo rūpinosi laikraščio administraciniais reikalais. Nuo 1884 m. Nr. 4 iki 1885 m. Nr. 8 buvo „Aušros“ atsakomuoju redaktoriumi. Kartu su J. Šliūpu stengėsi surasti kuo daugiau prenumeratorių. Lankėsi Lietuvoje. Su J. Mikšu parengė ir išleido „Lietuvišką „Aušros“ kalendorių ant metų 1894“. Nustojus „Aušrai“ eiti, 1886-1887 m. M. Jankus leido ir redagavo laikraštį „Garsas“. Materialiai parėmė „Varpo“ ir „Ūkininko“ leidimą.

Per I pasaulinį karą M. Jankaus šeima buvo ištremta į Rusiją. Grįžęs iš tremties visuomenės veikėjas aktyviai dirbo puoselėdamas lietuvybę – 1922-1923 m. jis buvo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininkas. Po 1923 m. gyveno savo sodyboje Bitėnuose, buvo vadinamas Rambyno sergėtoju. 1939 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, iki 1944 m. metų gyveno Kaune. Karui baigiantis, hitlerinė kariuomenė M. Jankų iškėlė į Vokietijos gilumą.

M. Jankaus spaustuvė ir leidybinė veikla

1889 m. M. Jankus įsigijo spaustuvę Ragainėje, kurią vėliau perkėlė į Tilžę. Ji veikė iki 1892 m. varžytinių. 1892 m. įsteigė spaustuvę Bitėnuose, kuri dirbo iki 1909 m. varžytinių. Jo išspausdintus ir iš kitų spaustuvių supirktus spaudinius knygnešiai išgabendavo į Lietuvą. Sodyba tapo lyg ir centriniu knygų sandėliu, svarbia užeiga Lietuvos knygnešiams. Prūsijos valdžia M. Jankų baudė apie 40 kartų: areštu, pinigais, grubia prievarta, bet jia išliko tvirtas, atkaklus ir ryžtingas. Turtų neužgyveno – jie buvo paaukoti spaustuvėms įsigyti bei spaudai leisti. Po spaudos draudimo panaikinimo M. Jankus tęsė knygų spausdinimą, dirbo įvairų kultūrinį darbą. 1928 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinu.
Nuo 1883 m. Bitėnuose laikė Didžiojoje Lietuvoje uždraustos lietuviškos spaudos sandėlį. Knygnešiai lietuviškus leidinius gabeno per Vokietijos-Rusijos sieną į Paprūsę, Žemaitiją ir toliau. Mažojoje Lietuvoje nuo 1889 iki 1912 m. veikė M. Jankaus spaustuvė – Ragainėje, Tilžėje, Bitėnuose ir Klaipėdoje.
M. Jankus leido pirmąjį savo laikraštį „Garsas“, satyrinį laikraštį „Tetutė“, „Naująją Aušrą“, „Lietuvišką darbininką“, „Ūkininkų prietelių“, „Saulėteką“, „Dienos laps“. Pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais. Savo spaustuvėje išspausdino apie 360 lietuviškų knygų ir 25 periodinius leidinius. Pats parašė arba parengė tautinio sąmoningumo ugdymui skirtas 45 publicistines ir grožines knygas, kalendorius, rašė eilėraščius, rinko ir skelbė tautosaką.

M. Jankus spaudos darbą siejo su lietuvišku politiniu sąjūdžiu, atvirai paskelbė ir siekė Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos.

Prof. habil. dr. D. Kaunas pristatydamas įdomų savo pranešimą „Martyno Jankaus spaudos ir leidybinės veiklos vaidmuo tautiniame sąjūdyje“ pabrėžė tai, kad reikia neišleisti iš akių M. Jankaus asmenybės tapatumo. Mažosios Lietuvos spaudos veikėjo veikla vyko 1889-1923 m. ir aprėpė penkias vietoves, nors teko maskuotis. M. Jankus bendradarbiavo su lenkų revoliucionierių grupe, tačiau nėra aiški to baigtis. Jis nepaisė politikos; spausdino visiems. Anot prof. D. Kauno, periodika buvo dviejų dalių: paties M. Jankaus leista ir užsakovų. Jo leidiniai priskiriami retenybių kategorijai.

M. Jankus ir Mažosios Lietuvos muzikinė kultūra bei bendradarbiavimas su P. Vileišiu

Prof. habil. dr. muzikologė Daiva Kšanienė savo pranešimą „Martyno Jankaus indėlis į Mažosios Lietuvos muzikinę kultūrą“ pradėjo paties M. Jankaus įdainuota daina „Ant kalno rugiai“. M. Jankus kartu su savo šeima ilgais vakarais namuose mėgdavo padainuoti. Mažosios Lietuvos spaudos veikėjas prisidėjo sudarant rinkinius: „Dainų balsai“ ir „Giesmių balsai“(liuteroniškas). 1885 m. jis dalyvavo Tilžėje įkuriant pirmąją krašto lietuvių draugiją „Birutė“, 1889-1892 m. buvo jos pirmininkas. Draugija, veikusi 1885-1914 m., suaktyvino lietuvininkų visuomeninę veiklą. Tilžės giedotojų draugijos tikslas buvo puoselėti lietuvybę. Choras atlikdavo lietuviškas dainas ir giesmes, dainuojamąjį M. Jankaus repertuarą, vaidintojai vaidino lietuviškus veikalus. Per visą draugijos laiką buvo surengta ne taip mažai viešų pasirodymų, ir aišku, tas negalėjo neturėti reikšmės Mažosios Lietuvos lietuvių visuomenei.
1918 m. Tilžės Akto signataras labai palaikė pirmąją dainų šventę, kurioje skambėjo lietuviškos dainos, gaivino, puoselėjo bei platino liaudies dainas. Pasak prof. D. Kšanienės, M. Jankus savita linija išsiskyrė muzikinėje kultūroje. Profesorės pranešimą užbaigė dar kelios Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo įdainuotos dainos.

Pranešime „Martyno Jankaus ir Petro Vileišio ryšiai“ jų sąsajas nagrinėjo prof. habil. dr. Jonas Aničas. Inžinierius Petras Vileišis (1851-1926) prekiavo „Vilniaus žinių“ spaustuvės leidiniais ir kita lietuviška spauda, išleista Lietuvoje bei užsienyje. Ypač propagavo spaudos draudimo laikotarpio leidinius. Vilniuje įsteigė mechanines žemės ūkio padargų dirbtuves (1900 m.), spaustuvę lietuviškoms knygoms leisti (1904 m.) ir lietuviškų knygų knygyną (veikė iki 1913 m.). Jame galima buvo nusipirkti visas P. Vileišio (P. Nėrio) parašytas bei išverstas knygeles. Knygynas tapo lietuvių kultūros veikėjų, rašytojų, leidėjų susibūrimo centru. 1904 m. gruodį P. Vileišis pradėjo leisti pirmąjį legalų lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“ (ėjo iki 1909 m. kovo mėn.), pats jį redagavo. Vėliau savo darbus spausdino Mažojoje Lietuvoje M. Jankaus ir kt. spaustuvėse, keli leidiniai buvo išleisti JAV. Dirbdamas Rusijoje, P. Vileišis kartu su kitais lietuviais geležinkelininkais padėdavo knygnešiams gabenti uždraustas knygas. Pasak J. Aničo, P. Vileišis M. Jankui rašydavo dalykinius laiškus, dovanojo knygeles, rėmė jo veiklą. O M. Jankus platino didesnę dalį P. Vileišio raštų. Tačiau neaišku, ar asmeniškai jie kada nors buvo susitikę.

E. A. Volterio tyrinėjimai Lietuvoje ir bibliografinė informacija apie M. Jankų

Viešnia iš Rusijos mokslo akademijos bibliotekos dr. Nailja V. Bekšanova rusų kalba savo pranešimu „Rytų Prūsijos lietuviškieji leidiniai Rusijos mokslo akademijos bibliotekoje“ pristatė Sankt Peterburgo lietuviškąjį fondą, biblioteką, kurioje saugomi ir lietuviški leidiniai, papasakojo apie žymų mokslininką Eduardą A. Volterį (1856-1941), kuris sieja tris valstybes – Latviją, kurioje gimė, aktyviai bendradarbiavo su šios šalies mokslininkais ir kultūros veikėjais, Rusiją, kurioje praleido daug akademinės bei kultūrinės veiklos metų, ir Lietuvą – jos tyrinėjimams skirta didžiausia dalis mokslininko darbų. Minėtini trys didžiausi E. A. Volterio nuopelnai lietuvių dialektologijai, pirmiausiai – lietuvių tarmių rinkimo iniciatorius ir rinkėjas, antra – lietuvių tarmių klausimyno sudarytojas; deja, mūsų dialektologai šiuo klausimynu nebesinaudojo. Galiausiai E. A. Volteris buvo Lietuviškosios chrestomatijos (Sankt Peterburgas, 1901-1904 m.), kurioje yra ir senosios raštijos paminklų ir tarminių tekstų, autorius, nepaprastai daug nuveikė per labai trumpą laiką.

Viešnia taip pat pademonstravo J. Basanavičiaus rinkinio „Ožkabalių dainos“(1893) ir „Apšvietos“ (1893) viršelius, E. A. Volterio ekslibrisą, du štampus ir kt.

Pranešimą „Iš bibliografinės informacijos apie Martyną Jankų sklaidos istorijos“ perskaitė prof. dr. Osvaldas Janonis. Jis pasakė, kad „jei ne bibliografija, klaidžiotume rūkuose“. Profesorius apie Mažosios Lietuvos spaudos veikėją (apie paskelbtas penkias naujas M. Jankaus knygas, laikraštį „Saulėteka“ ir pan) medžiagą rinko bibliografijose. Mažosios Lietuvos bibliografų darbų apie M. Jankaus leidinius nėra daug, tačiau apie tai gausu monografijų. Prof. O. Janonis paminėjo prof. D. Kauno monografiją. Baigdamas dar priminė, jog reikėtų parengti M. Jankaus personalinę bibliografinę rodyklę.
Antroji sekcija vadinosi „Spauda ir spaudos veikėjas tautiniame sąjūdyje“. Jos metu buvo perskaityti 8 pranešimai, per trečiąją sekciją „Spaudos medijos informacijos sistemoje“ – 4 pranešimai.

Rugsėjo 26 d. (penktadienį) buvo surengta išvyka į Šilutę ir Bitėnus. Konferencija vyko Šilutės raj. savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, kurioje per ketvirtąją sekciją „Martynas Jankus ir jo paveldo apipavidalinimas“, buvo perskaityti 7 pranešimai.

Rugsėjo 27 d. (šeštadienį) Bitėnų Martyno Jankaus muziejuje surengta penktoji sekcija „Martynas Jankus ir tėviškė“, kurioje perskaityti 3 pranešimai. Po kiekvienos sekcijos vyko diskusijos.
Šis mokslo renginys turėtų skatinti rankraštinio ir knygos kultūros paveldo tyrimus.

Perspektyvių praeities spaudos ryšių bei tradicijų atodangai bei pritaikymui dabarties Lietuvos ir kaimyninių šalių bendradarbiavimui gera prielaida yra įvairiapusis iškilios M. Jankaus veiklos įvertinimas.

Nuotraukose:

1. Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio simbolis – jaunas Martynas Jankus
2. Inžinierius P. Vileišis
3. Mokslininkas E. A. Volteris
4. Vasario 16-osios signatarai

Voruta. –  2008, spal. 4, nr. 19 (661),  p. 1-2.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra