Marijampolėje bus paminėta Sausio 13-oji (papildyta)

Autorius: Data: 2013-01-08, 15:05 Spausdinti

2013 m. sausio 10 d., ketvirtadienį, 14 val. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyks „Versmės“ leidyklos išleistos Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymas ir diskusija apie Sausio 13-osios įvykius.

Knygoje „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ istorikas ir žurnalistas juozas girdvainis pasakojimo forma, gyvu ir atviru įvykių dalyvių žodžiu, autentiškais jų pasakojimais-liudijimais rekonstruoja šią skaudžią ir didvyrišką valstybės istorijos atkarpą. Profesionaliam žurnalistui pavyko prakalbinti laisvės gynėjus, barikadų statytojus, tuomečius Lietuvos teisėtvarkos atstovus, atgimusios Lietuvos valstybės vadovus, Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojus, organizavusius miesto gynybą. Skelbiami ir Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje liudijimai.

Nepamiršti ir prakalbinti paprasti žmonės, priglobę, sušildę, pamaitinę prie Parlamento suplūdusias minias iš visos Lietuvos.

Knygą iliustruoja autentiškos įvykių dalyvių ir žinomų fotografų nuotraukos, trumpi kūrybos intarpai, publicistiniai pamąstymai.

Autorius puikiai atskleidžia lietuvių tautos ir Lietuvos Respublikos piliečių dvasinį pakilimą ir vienybės jausmą. Tik perskaitę knygą ir pažvelgę į to meto nuotraukas suprasime, kad mūsų tėvai ir seneliai perdavė mums Nepriklausomos Lietuvos gyvybingumo idėją, istorijos ir kultūros supratimą ir tokių vertybių kaip garbė, drąsa, patriotizmas, pasiaukojimas, sąžiningumas, žmogiškumas išsaugojimą ateities kartoms.

Renginyje dalyvaus prie Vilniaus televizijos bokšto žuvusio Rimanto Juknevičiaus tėveliai Vanda ir Rimantas Juknevičiai, Marijampolės meras Vidmantas Brazys, knygos autorius Juozas Girdvainis, knygos leidėjas, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, Parlamento gynėjai.

Pranešimą „Kuo reikšminga Sausio 13-oji šiandienos Lietuvai?“ skaitys Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos studentas Simonas Jazavita.

Knygą vertins VDU dėstytojas, Valstybės Nepriklausomybės stipendininkas dr. Kęstutis Bartkevičius.

Numatoma diskusija „Ar tokio pobūdžio knygos ugdo patriotizmą bei skatina visuomenę geriau pažinti savąją istoriją?“.

Renginį ves atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius.

************************************************

Užsienio kūrėjų filmas apie lietuvių laisvės vėją

Sausio 11 d., penktadienį, 13 val. „Versmės“ leidykloje vyks tarptautinės kino kūrėjų komandos (kurios svarbiausi nariai – žymiosios baltų proistorės tyrinėtojos, žurnalistės, rašytojos, Venesueloje gyvenančios Jūratės Statkutės de Rosales sūnūs Jonas ir Luis Rosales bei prancūzų kino prodiuserė Florence Borelly) dar praėjusio amžiaus pabaigoje sukurto filmo „Žodžiai – Lietuva 1989“ premjera Lietuvoje.

Jonas Rosales ir Florence Borelly apie savo filmą rašo: Artėjant 1989 metų galui, mes drauge mokėmės vieno Paryžiaus universiteto kinematografijos kursuose. Buvome jauni, neprityrę, bet entuziastingi ir žingeidūs.

Kai prasidėjo perestroika ir Pabaltijo kraštuose užgimė pasipriešinimo judėjimai, mes, savaime aišku, su pasigėrėjimu stebėjome tuos laisvės vėjus, kurie papūtė tautose, dešimtmečiais gyvenusiose sovietinio diktato tyloje.

Vienas mūsų (t. y. Jonas Rosales) buvo lietuvių kilmės ir sekė Lietuvos politinės padėties pokyčius, tad užgimė mintis mestis į avantiūrą keliaujant su lengva aparatūra ir pabandyti vaizdais perteikti tuos istorinius įvykius.

Išvykome traukiniu iš Paryžiaus į Vakarų Berlyną, ir iš Rytų Berlyno per Baltarusiją į Vilnių. Išlipome Vilniuje, gerokai sutrikę, saulėtą 1989 metų spalio dieną, keletą savaičių prieš Berlyno sienos virtimą. Vilniuje prie mūsų prisidėjo Luis Rosales, Jono Rosales brolis, kuris tuo metu lankėsi Lietuvoje ir gerai suvokė tuometinę Lietuvos padėtį. Pradžioje mūsų tikslas buvo sukurti filmą apie Sąjūdį ir nepriklausomybės siekio judėjimus. Nelabai žinojome, nuo ko pradėti, bet dėl vieno dalyko buvome tikri: kad nenorime susukti „žurnalistinio“ filmo, kuris tik parodytų to momento politinę padėtį.

Pradėjus filmuoti, tikrovė pasirodė esanti daug turtingesnė, negu galėjome tikėtis. Atsidūrėme įvykių, kurie tik labai retai pasikartoja pasaulio istorijoje, akivaizdoje. Politika buvo visos tautos svarbiausia tema. Turėjome užmiršti sudarytus planus ir keliauti iš vietos į vietą, nuo vieno žmogaus prie kito, tam, kad „pagautume“ tą visuotinį entuziazmą, klausytumės verdančio visos tautos balso, užfiksuotume tą unikalų momentą.

1989 metais, po dešimtmečių tylos ir cenzūros, lietuvių žodžiai pagaliau laisvinosi, ir mes stengėmės įsidėmėti jų, pakilusių kaip paukščiai skrydžiui, nepakartojamą lėkimą… Filmas pats surado sau pavadinimą „Žodžiai – Lietuva 1989“, nes mus, atvykusius iš demokratinių valstybių, kuriose dėl žodžio laisvės net nekyla rimtesnio klausimo, apakino ta visos tautos kieta valia nustoti tylėjus.

Praėjus 23 metams, nors šiandieną filmo techninė ir meninė kokybė gal nėra pati geriausia, „Žodžiai – Lietuva 1989“ mūsų akimis tebėra retas dokumentas, leidžiantis pamatyti ir suprasti tuos vyrus ir moteris, kurie po ilgo laiko atgavo galimybę kalbėti savo žodžiais.“

Visus kviečiame į „Versmės“ leidyklą pamatyti šį unikalų vaizdinį dokumentą, kuris bus demonstruojamas pirmą kartą Lietuvoje!

***************************************************

Nuo sausio 11 d. veiks paroda „Sausio 13-oji mūsų skausmo diena“ Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje.

Sausio 11 d., penktadienį, 12 val. vyks Literatūrinė muzikinė kompozicija „Vilties šviesa“ Senosiose kapinėse prie Rimanto Juknevičiaus kapo

17 val. – Šokių studijos „Šok su Sidona“ koncertas Rimantui Juknevičiui atminti Kultūros centre

Sausio 13 d., sekmadienį,12 val. Mažojoje bazilikoje vyks šv. Mišios už Laisvės gynėjus.

www.versme.lt

Sausio 13-oji , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra