Mama, kodėl aš gimiau Sibire? Elvyros Biliūtės-Aleknavičienės knyga „Ledinės ašaros“

Autorius: Data: 2019-12-30 , 09:54 Spausdinti

Mama, kodėl aš gimiau Sibire? Elvyros Biliūtės-Aleknavičienės knyga „Ledinės ašaros“

Prof. habil. dr. Algirdas AŽUBALIS, Vilnius, www.voruta.lt

Praėjusių metų pabaigoje Punsko „Aušros“ leidykla išleido alytiškės rašytojos Elvyros Biliūtės-Aleknavičienės knygą „Ledinės ašaros“. Ji skirta atkurtai Lietuvos valstybei ir VšĮ Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninei, pernai šventusioms 100 metų jubiliejus.

Knyga pradedama skyriumi „Keletas Alytaus medicinos istorijos štrichų“. Beveik visa ji pašvęsta Alytaus medikams kuriuos vienaip ar kitaip palietė XX a. rykštė – Lietuvos okupacija ir tremtis. Antrajame skyriuje, pavadintame „Mama, kodėl aš gimiau Sibire?“ yra trys apybraižos: dvi apie gydytojus Vytą Jazepčiką ir Vidutę Grėbliauskaitę-Vitkauskienę ir apie medicinos statistikę Birutę Zailskaitę-Valiūnienę. Visų gimtinė – Sibiras ir tai buvo juoda dėmė jų biografijose iki 1990 m.

                      Trečiajame skyriuje „Benamė jaunystė praėjo toli nuo Tėvynės toli…“ skaitome apie Izabelę Baublytę-Balčiūnienę (1927–2003), Zitą Balčiūtę-Didžepetrienę (1934–2011), Anelę Degėsytę-Balčiuvienę (1914–1978),  Zitos mamą, studijavusią kartu su dukra, Klarą Tamulionytę-Žemaitienę, kurios viduriniosios grandies medikių diplomus įgijo tolimajame Jakutske, gydytoją Kazimierą Gogelį (1906–1997), baigusį Vytauto Didžiojo universitetą dar Nepriklausomoje Lietuvoje, kuriam teko gydytojo darbą dirbti lagerininko rūbais aprengtam lageriuose, jo sūnėną Joną Gogelį, politinio kalinio sūnų, stebuklingai prasprūdusį ir baigusį Kauno medicinos institutą, gydytoją Boleslovą Miliauską (1930–2012), šešiolikmetį partizanų ryšininką,  sučiuptą, uždarytą nepilnamečių nusikaltėlių kolonijoje, o sulaukus 18 metų išsiųstą į „plačiosios tėvynės“ lagerius, studijas pradėjusį Krasnojarske, baigusį Vilniuje, gydytoją Juozą Petruškevičių, baigusį studijas Irkutske, ir gydytoją Elžbietą Skirmutę Šiaulytę-Tarutienę, baigusią studijas Voroneže. Visiems jiems buvo nelengva buvo sugrįžus į Lietuvą.

                      Ketvirtajame skyriuje „Du nežinomi kapai Alytuje“ skaitome apie du lituanistus, bolševikinio saugumo areštuotus ir tardant nukankintus Alytuje: Tuberkuliozės sanatorijos buvusį pacientą, vėliau likusį joje dirbti Juozą Laboką (1905–1946) ir jo bičiulį, Alytaus mokytojų seminarijos dėstytoją Konstantiną Bajerčių (1903–1946).

Knygos pabaigoje yra priedas, kuriame pateiktos žinios apie 32 Alytaus medikus, buvusius tremtinius ar politinius kalinius. Kadangi autorė įžangoje prašo suteikti žinių apie represuotus medikus, vykdau jos pageidavimą: S. Kudirkos ligoninėje ilgai dirbo gydytoja kardiologė Sigita Narbutaitė-Lipovienė (1941–2018), Atgimimo laikais parašiusi 3 knygas, 2 iš jų – autobiografinės. Ji tiesiogiai represijų paliesta nebuvo, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka: ją išaugino ir į mokslus išleido dėdė, garsus Ukmergės gydytojas Kazys Mikalauskas (1907–1986 ), nes jos tėvas, Lietuvos kariuomenės topografas kapitonas Balys Narbutas (1903–1998 JAV)   1944 pasitraukė į Vakarus, o motina, matematikos mokytoja Kotryna Masiliūnaitė-Narbutienė (1906– 1950), nuolat sovietinio saugumo tampoma, kur, atseit, slepianti vyrą,  anksti mirė. Kadangi su Sigita tuo pačiu metu mokėmės Ukmergėje, sklandė gandai, kad ji – žydaitė, karo metais netekusi tėvų, nes buvo labai panaši į savo juodaplaukę mamą. Tų gandų autorius, be abejonės, buvo jos globėjas… O gal tai gali būti medžiaga naujai E. Biliūtės-Aleknavičienės knygai?

Kaip ir visos ankstesnės 10, taip ir ši E. Biliūtės-Aleknavičienės, buvusios mokytojos lituanistės, knyga labai lengvai skaitoma, parašyta su meile, reikiamose vietose įterpiant arba aprašytų asmenų, arba poezijos klasikų posmus. Neradau joje, kaip ir  kitose jos knygose korektūros klaidų, kas šiaipjau dabartinėje leidyboje neretas reiškinys – kartais „pakiša koją“ net ir greita, patogi, bet kartais klastinga elektroninė leidyba… Gražiai leidžia knygas Punsko „Aušros“ leidykla. Sąžiningai savo darbą atliko dailininkas Vitas Zabita. Tik liūdina priešpaskutinis knygos sakinys „Išleista autorės lėšomis“. Ar Lietuvai jos istorija nebeįdomi?

Kultūra Naujienos , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra