Maironis prabilo ir baltarusių kalba

Autorius: Data: 2019-02-19 , 08:44 Spausdinti

Maironis prabilo ir baltarusių kalba

Knygos viršelis. Dailininkas Albertas Vaidila. Autoriaus nuotraukos

Vytautas ŽEIMANTAS, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys, www.voruta.lt

Ką tik Vilniuje dienos šviesą išvydo Maironio eilėraščių knyga, kurioje lygiagrečiai skelbiami eilėraščiai baltarusių ir lietuvių kalbomis. Todėl ir knygos pavadinimas dvikalbis – “Vianok z rutij / Rūtų vainikas”.

Maironis į kiekvieno lietuvio širdį pasibeldžia dar mokyklos suole. Prisimenu vaikystę. „Kur bėga Šešupė“, „Trakų pilis“, „Lietuva brangi“, kiti jo eilėraščiai, mokytojai tik padeklamavus, atrodo, patys smigo atmintin, į širdį.

Prisimenu ir Žydiškėse, Vilniaus universiteto sporto ir sveikatingumo  poilsiavietėje, kai mes, studentai vakarais užtraukdavome: „kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka…“, visi atsistodavome. Ir kai nuo aukštos kalvos, nuo Skaisčio ežero mėlio iš jaunų širdžių skambėdavo: „ten mūsų Tėvynė, graži Lietuva…“, atrodė, kad mus girdi visa Lietuva.  Mes nedainavome Maironį, mes jį giedodavome.

Taip, Maironis brangus kiekvienam lietuviui. Su jo kūryba susipažįstama ir kituose kraštuose. Maironio knygos jau pasirodė latvių, anglų, lenkų, rusų, vokiečių kalbomis. Dabar jis suskambo ir baltarusių kalba.

Šios knygos idėja manyje galutinai subrendo Minske, nacionalinio dienraščio baltarusių kalba „Zviazda“ (Žvaigždė) redakcijoje, kur 2017 metais įvyko „apvalaus stalo“ diskusija „Baltarusija-Lietuva: literatūriniai horizontai“. Ją surengė leidybos namai „Zviazda“, leidžiantys ne tik laikraštį „Zviazda“, bet ir kultūros ir literatūros savaitraštį „Litaratura i mastactvo“ (Literatūra ir menas), žurnalus: moterims „Alesia“,  vaikams Biarozka (Berželis), satyros „Vožyk“ (Ežiukas). Leidybos namai leidžia ir knygas įvairiomis kalbomis.

Baltarusius atstovavo leidyklos „Adukacija I vychavanne“ (Švietimas ir auklėjimas) direktorius Nikolajus Supranovičius (Мiкалай Супрановiч) , leidyklos „Mastackaja litaratura“ (Meninė literatūra) direktorius Aleksandras Badakas (Аляксандр Бадак), vaikų žurnalo „Viasolka“ (Vaivorykštė) vyr. redaktorius, rašytojas Vladimiras Lipskis (Уладзiмiр Лiпскi), literatūros žurnalo „Polymia“ (Liepsna) atsakingoji sekretorė, poetė, literatūrologė Julija Aleičanka (Юлiя Алейчанка), Baltarusijos dailininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Jurijus Chmyrovas (Юры Хмырау).

Pokalbyje dalyvavo ir grupė Minske gyvenančių lietuvių, tarp jų Minsko lietuvių susivienijimo „Vytis“ pirmininkas Alfredas Keršys,  Baltarusijos valstybinio pedagoginio universiteto lietuvių kalbos dėstytojos Rima Radygina (Рiма Радулiна) ir Jurgita Puzonaitė (jos Minske veda ir lietuvių kalbos kursus), Minske gyvenančios žurnalistės Viktorija Lukošiūtė ir Ana Keršys, kiti mūsų tėvynainiai.

Iš Lietuvos buvome trise: Lietuvos pasiuntinybės Baltarusijoje kultūros atašė, žinomas fotomenininkas Mindaugas Gabrėnas, leidyklos “Trys žvaigždutės” direktorius, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys Jeronimas Laucius bei šių eilučių autorius.

Minsko leidybos namuose „Zviazda” po „apvalaus stalo” lietuvių-baltarusių literatūrinių ryšių tema. Iš kairės: Vytautas Žeimantas, Julija Aleičanka, Jeronimas Laucius, Jana Javič, Adamas Maldzis, Valerija Rodunj (Sorotnik). 2016 m.

Tada buvo miela klausytis poetės Julijos Aleičankos, kuri baltarusių kalba padeklamavo keletą jos išverstų Maironio eilėraščių. Šis jaunos poetės išstojimas turi ir savo istoriją. 2016 metais, Baltarusijos rašytojų suvažiavimo pertraukos metu irgi buvo surengtas „apvalus stalas“ lietuvių – baltarusių literatūrinių ryšių tema.

Diskusijoje dalyvavo ir Baltarusijos akademikas, literatūrologas, rašytojas Adamas Maldzis (Адам Мальдзiс). Man buvo ypač įdomu su juo arčiau susipažinti, nes žinojau, kad A. Maldzis, beje, kilęs iš Lietuvos-Baltarusijos parybio,  aktyviai tyrinėjo ir lietuvių -baltarusių santykius, kartu su vilniete Alma Lapinskienė parašė knygą „Lietuvių ir baltarusių literatūriniai ryšiai“, kuri Minske baltarusių kalba pasirodė 1988 metais, o Vilniuje lietuvių kalba – 1989 metais.

Baltarusiai šiam pokalbiui buvo gerai pasiruošę. Tačiau labiausiai nustebino trys jaunos baltarusių poetės:jau minėta  Julija Aleičanka  ir Jana Javič, (Яна Явiч) bei Valerija Radunj -Sarotnik (Валерыя Радунь-Соротнiк). Kiekviena iš jų išvertė į baltarusių kalbą po tris Maironio eilėraščius ir juos perskaitė.

Jos ne tik sužavėjo, bet ir užvedė ant kelio Vilniuje išleisti knygą, kurioje Maironis lygiagrečiai skambėtų lietuvių ir baltarusių kalbomis. Džiaugiuosi, kad šiam mano sumanymui pritarė ir visos trys poetės, apsiėmusios dar išversti Maironio eilėraščių į baltarusių kalbą.

Ir štai, mano džiaugsmui, po metų išgirdau naujus Maironio vertimus.

Vilniuje mano lūkesčius papildė daktarė, literatūrologė Alma Lapinskienė, kuri ne tik aktyviai domisi lietuvių – baltarusių literatūriniais ryšiais, bet ir verčia knygas iš baltarusių kalbos. Ji rado keletą Maironio eilėraščių vertimų į baltarusių kalbą, kuriuos dar 1984 metais padarė poetas Rihoras Baradulinas (Рыгор Барадулiн).

Tada jau patikėjau, kad turėsime naują knygą, kurioje mūsų Maironis prabils ir baltarusiškai.

Dabar mes pagrįstai teigiame, kad Maironis XIX ir XX amžių sandūroje buvo ryškiausias  lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva brangi“ ir daugelį kitų. Nemažai jo eilėraščių virto liaudies dainomis, kai kuriems muziką parašė lietuvių kompozitoriai Juozas Naujalis, Česlovas Sasnauskas.

Maironis mirė Kaune 1932 m. birželio 28 dieną, palaidotas Kauno arkikatedros bazilikos šventoriuje. Bet jis mūsų nepaliko. Lietuvoje šventai saugomas poeto atminimas. Kaune, buvusiame jo name, veikia Maironio literatūros muziejus. Kelis kartus buvo išleisti Maironio raštai, apie poetą ir jo kūrybą paskelbta mokslinių studijų. Jis buvo vaizduojamas ant Lietuvos banko leidžiamo 20 litų banknote, ant Lietuvos pašto ženklų. Garsiajam lietuvių poetui Kauno senamiestyje  ir Tytuvėnuose pastatyti paminklai.

Vytautas Žeimantas su nauja knyga

Manau, nedideliu poeto paminklėliu pasitarnaus ir ši knyga. O tai, kad ji lygiagrečiai išleista lietuvių ir baltarusių kalbomis, teikia viltį, jog su jos pasirodymu bus nutiestas dar vienas tiltelis tarp dviejų kaimyninių tautų, tarp lietuvių ir baltarusių kultūrų ir literatūrų.

Knygą, juolab dvikalbę,vienam sunku išleisti. Todėl esu dėkingas leidyklai “Trys žvaigždutės”, jos direktoriui Jeronimui Lauciui ir dizainerei Jelenai Malinovskajai, padėjusiems šią knygą sumaketuoti. Esu dėkingas buvusio Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojui, “Vorutos” autoriui,  daktarui Aleksandrui Adamkovičiui (Аляксандр Адамковіч) už knygos įžangos vertimą į baltarusių kalbą, kolegai Albertui Vaidilai, sukūrusiam gražų knygos viršelį.

Kultūra , , , , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra