XVIII amžiaus Jiezno muzikai

 Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius

„Jeigu pasakyčiau, jog Jiezne gyveno žmonės, kurie kilo iš pasakų ir per paukščius pamilo muziką…“ – niekas nepatikėtų, sakytų, jog tai tėra literatūrinė fantazija.

Tačiau iš tikrųjų tai tiesa. Būtent Paukštiškių kaime, kuris priklausė Jiezno parapijai, gyvenę Nienartovičiai galbūt sunkiausiai būtų aptinkami Jiezno bažnytiniuose metrikuose. Kaip matyti iš įrašų, tikėtina, jog jų ankstesnė pavardė buvo “Pasaka”. Štai, 1732 metų mergaitės Sofijos, gimusios Sabovoje, tėvas nurodytas kaip Baltramiejus Pasaka arba (lot. seu) Andrius Lenartovičius, mergaitės motina Kotryna Damalakaitė. Krikšto tėvai: Kondratas Kiškūnas (ankstesniame straipsnyje nurodyta, jog Jiezno Kiškūnai pakeitė pavardę į Kondratų) ir Marijona Lenartovičiūtė. Paukštiškėse gyvenusio Lenartovičiaus Martyno vaikų krikšto metrikuose jo pavardė kaitaliojama su Nienartovičiaus pavarde, štai 1781 m. Paukštiškėse pakrikštyti dvyniai – Lenartovičiai Jurgis ir Barbora, vaikai  Lenartovčiaus Martyno ir Kotrynos Michailovskos. Krikšto tėvai: pirmojo – Antanas Kiškūnas ir Rozalija Lenartovičiūtė, antrojo – Jonas Vilkas ir Ona Lenartovičiūtė. Tačiau 1769 m. Paukštiškėse pakrikštyta Nienartovičiūtė Ona, duktė to paties Nienartovičiaus Martyno ir tos pačios Kotrynos Michailovskos. Martynas santuokoje su Kotryna Michailovska taip pat įvardintas kaip Nienartovičius.

Nienartovičių, Lenartovičių pavardės kaitaliojamos ir kituose šios giminės žmonių metrikuose. Be to, kai kur įrašyta ir ankstesnioji Pasakos pavardė. Egzistuoja ir metrikų, kuriuose pavardė trumpinama ir rašoma tiesiog: „Nartovičius“. Pvz., 1772 metais Sabovoje pakrikštytas berniukas Jurgis, sūnus Mykolo Nartovičiaus ir Barboros Kondrataitės. Tuo tarpu dukters Barboros, gimusios 1769 metais, krikštynose tėvai nurodyti: Mykolo Nienartovičius ir Barbora Kondrataitė. Tačiau yra metrikų, kaip pavyzdžiui, 1785 m. mergaitės Ievos krikšto faktas. Šiame metrike jos tėvas įvardintas kaip Tomas Nartovičius „seu Žukauskas“. Mergaitę pakrikštijo bajoras Anupras Sarošiekas ir bajorė Liudvika Brocka. Tačiau 1796 metais Jono Malaškos vestuvėse dalyvavo Motiejus Naujalis „seu Nartowicz“. Taigi, manytina, jog pavardės „Nienartovičius“, „Lenartovičius“, „Nartovičius“, „Pasaka“, „Pasakevičius“ ir galbūt „Žukauskas“ bei „Naujalis“  Jiezne priklausė vienos giminės atstovams, tačiau šis rebusas dar narpliotinas.

Šioje giminėje aptinkamas Petras Nienartovičius, kuris šeimos nesukūrė, tačiau krikštijo kitų jiezniškių vaikus ir liudijo santuokose. Kai kuriuose metrikuose Petras įvardintas kaip kilmingasis, kai kuriuose – kaip Jiezno muzikas (lot. musicus aulicus Jiezno). Manytina, jog jis nebuvo bažnyčios vargonininkas, o grojo Jiezno Pacų dvare, kadangi vargonininkai metrikuose taip ir įvardinti kaip vargonininkai (lot. organarius).

Pvz., 1741 metais Jiezne susituokė atvykėlis vargonininkas Antanas Krasauskas su Ona Kazlauskaite. 1805 m. Jiezne mergaitės Marijos krikšto tėvu tapo vargonininkas bajoras Benediktas Mekzeckis arba, 1809 m. Liciškėnuose kazokų kilmės Jono dukterį Kotryną pakrikštijo Jiezno vargonininkas bajoras Jonas Zablockis, arba 1808 m. Nibriuose berniuką Jokūbą pakrikštijo vargonininkas bajoras Antanas Truckevičius.

Matyt, Jiezno rūmuose buvo linksmi vakarai, nes muzikų egzistavo XVIII amžiuje ir daugiau. Štai, aptinkamas Jiezno muzikas Adalbertas Uszovskis, kurio dukrą Dominyką Karoliną 1788 metais pakrikštijo pats Jiezno maršalas bajoras Martynas Vrubliauskas ir bajorė Ieva Morgevičienė. Paminėtina, jog bajorai Moregevičiai viena senaiusių Jiezno bajoriškų giminių.

1762 m. Jiezne susituokė Pranciškus Iskol, kuris buvo Jiezno bažnyčios giedorius, ir našlė Agota Rimkevičienė. Santuokoje liudijo vargonininkas Andrius Dacevičius ir zakristijonas Kristoforas Jasevičius.

Bajoras Florijonas Černiauskas buvo kapelista, tačiau taip pat ir Jiezno muzikas. Jis buvo vedęs Kotryną Svilaitę. Pvz., 1783 metais Černiauskų dukterį Antoniną pakrikštijo pats Kauno seniūnas Mykolas Pacas ir Lietuvos didžiojo vėliavininko, Kauno seniūno Tomo Vavževskio sesuo arba duktė Elžbieta Vavževska. Kitą muziko dukterį Angelę 1784 metais pakrikštijo Jiezno klebonas Antanas Sarosiekas ir  vokiečių kilmės Jiezno rūmų daktaro, bajoro Jono Erragierio žmona Dorotė. Tačiau šiame metrike Černiausko žmona įvardinta ne kaip Svilaitė, o kaip Kotryna Norkūnaitė. Betgi tai ta pati moteris, kadangi iš Jiezno metrikų analizės matyti, jog Svilai Jiezne pakeitė pavardę į Norkūnų.

Tokių metrikų, kuriuose rašoma dviguba Norkūnų Svilų pavardė egzistuoja nemažai. Pvz., 1786 metais Jiezne susituokė Jurgis Norkūnas „seu Swil“ su Ona Hacuk. Liudytoju tapo Jonas Svilas arba, Narkevičius Ignas „aliter Swilus“ vedė Oną Matikaitę, arba 1797 m. Jiezno pilietis (lot. civium Jiezno) Jurgis Norkūnas „seu Swilus“ ir Ona Hacuk susilaukė dukters Magdalenos. 1807 metais Jiezne mergaitę Mariją, bajorų Pranciškaus ir Kristinos Kazlauskaitės Losniauskų dukterį pakrikštijo bajoras Simonas „Swilewicz Norkewicz“. Esant šiai dviejų pavardžių kombinacijai, darytina preliminari išvada, jog Jiezno Svilų Norkūnų giminė kadaise Abiejų Tautų Respublikos laikais buvo bajoriška.

1806 metais Grikapėdžio malūne, kurį buvo pamėgę vokiečiai, pakrikštytas berniukas Karolis Jokūbas, sūnus Boguslavo Štrauso ir Karolinos Wolf. Krikštijo vokietis  bajoras Adomas Piotrovskis. Galbūt į Jiezną atbėgę Napoleono Austrijos užkariavimo metais Štrausai giminiavosi su žymiaisis kompozitoriais, galbūt – kas žino.

Jiezno rūmų dvariškiai

Manytina, Jiezno Pacų rūmai buvo traukos centras įvairiausių tautybių ir profesijų žmonėms.

Pvz., Jurgis Ladysz Jiezno metrikuose įvardinamas kaip rūmų architektas (lot. faber) arba kaip rūmų stalius. Šis Jiezno gyventojas buvo vedęs kelis kartus. Pirmoji žmona jieznietė Barbora Steponkevičiūtė, deja moteris mirė, vos kelis metus pagyvenus santuokoje. Antrą kartą likęs našliu Jiezno stalius vedė 1789 metais Liudviką Urinovičiūtę. Trečią kartą likęs našliu jis vedė 1797 metais Ievą Duchnovičiūtę. Kaip matyti, Ladysz gyveno ne liūdnai. Štai, įpykęs kunigas Sarosiekas dėl lėbautojų, 1772 m. Elenos ir Kazimiero Grigonio santuokos metrike vestuvių liudininkus Kazimierą Matukaitį ir Jurgį Ladysz įrašė kaip: “lot. De Jiezno pijacy”, kas matyt reiškė “Jiezno girtuoklėliai”. Tikriausiai abu liudytojai ne juokais užrūstino kunigą, jeigu atsirado toks įrašas. Mirė Jurgis Ladysz 1806 metais Jiezne, kur ir palaidotas, jo mirties metrike nurodyta, jog velionis buvo “slosarz dworu tuteyszego. Lat majacy do 70”. Šaltiniuose nurodoma, jog tuteišiai (tutejszy, tутэйшыя, tutejsi – „vietiniai“) – mišrios kilmės gyventojų, gyvenusių Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje, savivardis.

Tačiau į Jiezną Jurgis Ladysz buvo atklydęs ne vienas. 1787 metais Jiezne, manytina, jo sesuo Kotryna Ladyszevska ištekėjo už (lot. arba lenk. furman) Lauryno Galo. 1789 m. Jiezne jiems gimė duktė Ona. Laurynas Galas įvardinamas kaip “lot. civium Jiezno”, kas reiškė – Jiezno pilietis. Onutę pakrikštijo bajorė Konstancija Poklonska, kuri kituose metrikuose minima kaip Jiezno gubernatoriaus žmona. Ką šiuo atveju reiškia terminas “furman” taip pat neaišku. Ko gero tai nėra įprastinis vežiko ar liokajaus apibūdinimas, kadangi metrikuose kaip Jiezno rūmų “furman” nurodomi ir bajorai.

Prieš tai minėtų Černiauskų giminės atstovo bajoro Dominyko Černiausko ir Marijos Kuliešaitės sūnų Pranciškų Trizentalio dvare 1810 metais pakrikštijo Jiezno rūmų arklidžių prižiūrėtojas Jonas su bajorais Rozalija Dimšiene, Antanu Einorovičium ir Bogumila Dimšiene.

Įvardinto Grigonių santuokoje kaip “pijacy Jiezno” Kazimiero Matukaičio sūnų Juozą 1760 metais krikštijo pati Teresė Pacienė. Ko gero jis taip pat turėjo  tarnybą pas  didikus Pacus.

Jiezno rūmuose taip pat būta krikštynų ir mirčių. Štai, 1783 metais pakrikštytas berniukas Jonas Nepomukas Juozas, sūnus Jiezno rūmuose turėjusio pareigybę Romano Jankausko ir Praksedos Zakarauskaitės. Krikštijo bajorai daktaras Jonas Erragieris ir Elena Zelenkienė, regento žmona. 1785 metais tų pačių Jankauskų dukterį Margaritą pakrikštijo notaras, bajoras Andrius Radzevičius ir bajorė Magdalena Sivicka, Jiezno kamerdinerio žmona. 1783 m. dvare turėjęs pareigybę Liudvikas Pietkovskis pakrikštijo Martyno Lipskio sūnų/dukterį Liudviką.

1807 metais Jiezno rūmuose susituokė bajoras Ignacijus Kazlauskas Dvorzaninas ir bajoraitė Marija Višniauskaitė. Kaip matyti iš metriko, liudijo visa svita bajorų.

1808 metais Jiezno rūmuose pakrikštyti Kazlauskų dvyniai Benediktas ir Eustachijus. Krikšto tėvais tapo Trakų teismo pirmininkas Antanas Žilinskas ir Aleksandra Lipinska, Juozas Stankevičius ir Ichnatovičienė. Arba 1803 metais Jiezno rūmuose buvo pakrikštyti kiti dvyniai Feliksas Aleksandras ir Marija, vaikai bajorų Ignacijaus ir Konstancijos Choinickaitės Kotataževskių, krikšto tėvais tapo bajoras pavarde Gan su Jiezno rūmų daktaro Erragiero žmona Dorote, kunigas Sarosiekas su bajore Balbina Kloževska.

Tačiau dėl bajoro Kazlausko įdomu tai, jog jo santuokoje šalia Kazlausko įrašyta kita pavardė “Dworzanin”, arba tai gali būti kaip dvariškio apibūdinimas.

Pavardžių tyrinėtoja Vitalija Maciejauskienė yra nustačiusi, kad dažniausių Lietuvos pavardžių penketukas yra: Kazlauskas, Petrauskas, Stankevičius, Jankauskas ir Žukauskas.

Dėl Jiezno Kazlauskų įdomu tai, jog jie pakeitė pavardę iš pavardės Baniukas. Štai, 1797 metais Liciškėnuose pakrikštyta mergaitė Marijona, duktė Juozo “Baniuk seu Kozlowski” arba 1800 metais Liciškėnuose susituokė Jonas “Baniuk aliter Kozlowski” ir Marijona Ligeikaitė, arba 1806 metais Liciškėnuose pakrikštytas berniukas Jurgis, sūnus Jono Baniuko Kazlausko ir Marijonos Ligeikaitės. Krikšto tėvais tapo Simonas Kazlauskas ir Liudvika Kazlauskienė, arba 1808 metais pakrikštytas berniukas Mateušas, sūnus Vinco Baniuko Kazlausko ir Kotrynos Tamošiūnaitės. Su Baniukais Kazlauskais Jiezno bažnyčios knygose įrašytų metrikų tikrai daug. Todėl abejonių nekyla, jog pavardė buvo pakeista.

1795 metų gyventojų surašymo duomenimis, kaip Jiezno dvaro žmonės minimi bajoras maršalas Antanas Beresnevičius, bajoras daktaras Jonas Erragieris, pagal kilmę vokietis, jo žmona Dorotė, sūnūs Juozas, Kazimieras ir Jokūbas, duktė Marijona, tarnaitė Petronėlė Klidzianskaitė. Taip pat minimas ginklininkas ar rūbininkas Pranciškus Nienortovičius, rezidentas bajoras Stanislovas Vosochovičius, kamerdyneris Basilis Sivickis su žmona Magdalena, dukromis Terese ir Juzefa bei tarnaite Marijona Vilževska, liokajus Martynas Pranevičius, vežikas Jonas Šaulinskis, jo žmona Marijona, sūnus Motiejus ir trejos dukterys, virėjas Motiejus Damalakas, jo žmona Kotryna, sūnus Jurgis, duktė Teresė, svainė Elena, taip pat antrasis virėjas Simonas Jarmantavičius, sodininkas  Jonas Matukaitis, jo žmona Kotryna, sūnūs Tadeušas ir Liudvikas, dvi dukterys, taip pat sodininkas Mykolas Voroneckis, “lot. parobek” Michailovskis, jo žmona Magdalena, bei dukterys, šaulys Martynas Lubovičius, kamerdinerio Basilio Sivickio tarnautojas Jonas Stelmachas.

1805 m. Jiezne mirė rūmų vežikas Petras Ruseckas. 1806 metais Jiezne susituokė Jiezno (lot. lenk furman dworny) bajoras Teodoras Žeromskis su Apolonija Radzevičiūte.  1807 metais Jiezne mirė Pacų garderobė Agota Zibkienė. Moteris buvo sulaukusi 80 metų amžiaus. 1809 m. Jiezno rūmuose numirė studentas bajoras Augustinas Gzybovskis.

Luomų ir profesijų įvairovė Jiezne Žečpospolitos laikų metrikuose

XVIII amžiaus Jieznas buvo pilnas bajorų: tiek vietinių, tiek atvykėlių. Tikėtina, jog tokį srautą kilmingų žmonių lėmė vėlgi tie patys prašmatnūs Pacų rūmai.

Iš vietinių, nuo seno gyvenusių bajorų Jiezno apylinkėse, paminėtini bajorai Lingevičiai. Štai, 1750 metais Sakovičiuose susituokė bajoras Felicijanas Lingevičius ir Marijona Sapockaitė, pagal pirmąjį vyrą Piacevska. Arba, 1752 m. Sakovičiuose susituokė bajoras Lingevičius Motiejus ir bajoraitė Teresė Hermanaitė. Liudytojais tapo bajorai Martynas Margevičius, Felicijanas Lingevičius ir Daunoras.

Paminėtina, jog kilmingųjų Hermanų šeimos atstovai jau Rusijos imperijos valdymo pradžioje turėjo pareigas pasienyje. Juk čia pat Lenkijos karalystė, už Nemuno. Štai, 1804 metais Žideikonyse susituokė pasienio sargybos tarnautojas bajoras Jokūbas Hermanas ir ūkininko duktė Elena Bublevičiūtė. Santuokoje liudijo taip pat pasienio tarnautojai bajorai: Kajetanas Svadko, Jonas Bejeris, Emeljenas Chomutovas.

1721 metais Sabovoje susituokė bajoras Dominykas Margevičius ir bajoraitė Teresė Piacevska. Santuokoje liudijo bajorai Jonas Dunay, Mykolas Miglinas, Kazimieras Piacevskis, arba 1752 m. Niskodvorcuose susituokė bajoras Martynas Margevičius ir bajoraitė Ruchola Graževičiūtė. 1717 metais susituokė bajoras Mykolas Piacevskis ir bajoraitė Kristina Šimanska. Santuokoje liudijo bajorai: Kazimieras Piacevskis ir Jurgis Dotmar. 1724 metais Vilūnuose susituokė bajoras Dominykas Piacevskis ir bajoraitė Ona Bankauskaitė. Santuokoje liudijo Lietuvos kariuomenės kapitonas, bajoras Zaleckis.

1723 metais Sabovoje susituokė bajoras Stanislovas Daunoravičius ir bajoraitė Sofija Piacevska. Liudijo bajorai Kristoforas Graževičius, Jonas Graževičius ir Jonas Dunay. 1718 metais Jiezne susituokė bajoras Juozas Cibulskis ir Kotryna Pasakaitė. Liudijo Motiejus Garnis ir Simonas Zaparskis. 1749 m. Sakovičiuose susituokė bajoras Kazimieras Jacunskis, jaunuolis nurodyta, jog iš Otavos, ir bajoraitė Kristina Lingevičiūtė. Arba 1757 m. bajoras Kazimieras Rumbovičius vedė Oną Romelingaitę. Liudijo bajorai Juozas Kulieša ir Tadas Romelingas iš Verbyliškių.

Ne visuomet XVIII amžiaus Jiezno metrikuose buvo nurodomas žmogaus turėtas statusas, t. y. socialiniame gyvenime nebuvo tokios atskirties tarp luomų, kokia atsirado Rusijos imperijos viešpatavimo laikotarpiu. Jiezno metrikuose daug atvejų, kai iki 1820 -1831 metų bajorai krikštija nekilmingų asmenų vaikus, o šie – bajorų. Po 1812 m., Napoleonui pralaimėjus karą, kai nusistovėjo Rusijos imperijos viešpatavimas, padėtis ėmė keistis. Arba, kaip minėta, į Jiezną buvo privažiavę daug smulkiųjų bajoriškos kilmės šeimų ar atstovų, kurių statuso kunigas tiesiog nenurodydavo. Štai Surguntų atvejis: 1724 metais be jokių regalijų Jonas Surguntas metrike nurodytas, kaip susituokęs su Kotryna Mickevičiūte, tačiau liudytoju jau nurodytas GD Jurgis Surguntas. Arba 1747 metais Mykolo Steponkevičiaus ir Onos Damalakaitės sūnų pakrikštijo Teresė Pacienė ir varguolis (lot. pauper) Jonas Chmielinskis.

XVIII a. pabaigos Jiezno metrikuose buvo išskiriama, jei žmogus turėjo kokią nors specialybę. Štai, daugybėje metrikų minimas Jiezno kalvis Damalakas, 1797 m. pakrikštytas Jiezno batsiuvio sūnus Jokūbas Gvijievskis. Krikšto tėvai: Jokūbas Dubinovičius – Jiezno altarista ir bajorė Marijona Kurkozonienė. 1752 metais Budos pirklys Jonas Federovskis susituokė Budkiemyje. 1789 m. Jurgio Ligeikos sūnų Ignacijų pakrikštijo Jiezno chirurgas Jonas Kovalevskis. Tais pačiais metais paties chirurgo Jono Kovalevskio sūnų Ignatijų pakrikštijo Jiezno rūmų daktaras Jonas Erragieris. 1798 m. susituokė advokatas Laurentijus Baliukevičius su našle Marijona Tamošiūniene. 1797 m. pakrikštyta Jiezno odžiaus duktė Marija Milkonomovičiūtė. 1791 m. Jiezne susituokė Antanas Kučinskis – Jiezno odžius. 1801 metais susituokė Marijona Erragier ir Jonas Rombergeris, Smolensko geometras. Dalyvavo Sabovos senatorius Dimša Jurgis, Braslavo rotomagistras Stanislovas Fogleris bei Klozovskis Ignacijus, Jiezno administratorius. 1807 m. Jiezne mirė Mykolas Gankovskis, bažnyčios zakristijonas, dėl kurio kunigas įrašė, jog tas mirė nuo girtuoklystės.

Ypač atidžiai metrikus vedė kunigas Antanas Sarosiekas, klebonavęs nuo 1783 metų. Tai, jog žmogus bajoras arba Jiezno pilietis, kunigas Sarosiekas aktyviai minėjo trečiojo Žečpospolitos padalijimo laikotarpiu. Taip pat žmonių statusas buvo prisimintas ir Napoleono karo metais, pvz., 1812 metais daugelyje metrikų nurodyta, jog vienas ar kitas asmuo yra bajoras, ko nėra kituose to žmogaus vaikų krikšto metrikuose kitais metais. Tikriausiai buvo nežinoma, kaip bus su Lietuva ir todėl statusas aktyviai minimas. Tačiau Rusijos imperijos laikotarpiu jokio „civium Jiezno“ metrikuose nebeliko.

Po 1820 metų Jiezno metrikai ėmė skursti ir juose tebuvo nurodyta trys kategorijos žmonių: valstietis, darbininkas ir bajoras, t. y. tie socialiniai sluoksniai, kurie buvo įprasti sovietinės santvarkos mokyklos istorijos vadovėliuose ir doktrinose. Jokių „lot. sartor“, „lot mlynarz“, „lot furman“, lot „civium Jiezno“ ir kt. XIX amžiaus Jiezno bažnyčios knygose nebeegzistuoja.

Tačiau XVIII amžiaus Jiezne, nors Abiejų Tautų Respublika išgyveno ne geriausius savo laikus, kaip minėta, klesti didelė įvairių profesijų ir statusų žmonių įvairovė. Be to, iš šimto metų metrikų pasitaikė tik kokie du – trys atvejai, kai buvo pagimdyti nesantuokiniai vaikai. Tuo tarpu XIX amžiaus Jiezno metrikuose nesantuokinių vaikų jau gausu. Tai rodo, jog moterys, kurios dažnai buvo valstietės, imperijoje turėjo kur kas mažiau teisių ir galimybių nei Abiejų Tautų Respublikoje.

Iš pakeistų pavardžių Jiezne paminėtini ir Brakštukai. Iš šios malonybinės pavardės „Brakštukas“ Jiezne kilo Aleknoniai ir Aleknavičiai, gyvenę Nibriuose. Pvz., 1746 metais Nibriuose susituokė Laurentijus Aleknonis „alias Braksztukas“ ir mergina Ona Žukaitė.

Taip pat gyvenę Verbyliškėse Navickai sutinkami Jiezno knygose nuo XVIII amžiaus vidurio. Tačiau jie pakeitė pavardę iš pavardės Krucz (atitiaisymas, ankstesniame straipsnyje įsivėlusi klaida, jog iš pavardės Venuško). Štai, 1806 m. Verbyliškėse, Kuliešų dvare pakrikštytas Navickas Jurgis, sūnus Navicko Kruczo Jokūbo ir Marijanos Juozaitytės. 1789 m. Navickas Jokūbas „seu Krucz“ dalyvauja Juozaičio santuokoje. 1807 m. Verbyliškėse pakrikštyta Navickaitė Marijona, duktė Navicko Jurgio Kruczo ir Kazlauskaitės Teresės. 1806 m. Verbyliškėse, Kuliešų dvare, pakrikštytas Navickas Martynas, sūnus Navicko Mykolo Kruczo ir Vincentos Gusaitės. 1807 m. ir 1808 m. Navickas Mykolas dviejose santuokose, vykusiose Kuliešų dvare, įrašytas kaip bajoras. Vėlgi, tai leidžia daryti prielaidą, jog ir atvykėliai Krucz, buvę kadaise bajoriškos kilmės. To paties Mykolo dukterį Magdaleną 1808 m. pakrikštijo bajoras Ignacijus Vinbergas su bajoraite Marijona Kuliešaite.

Ir tai ne visos pavardės, kurios Jiezne buvo pakeistos: jų Jiezne buvo pakeista dar kur kas daugiau.

Straipsnio autorė dėkoja pusseserei Sigitai Montvilaitei-Radovanovich taip pat Rasai Šileikienei už lotyniškuosius metrikų vertimus.

Bus daugiau 

Naudota literatūra:

Jiezno šv. Arkangelo Mykolo ir Jono krikštytojo bažnyčios metrikų knygos;

Mindaugo Tamošiūno pateikti Jiezno gyventojų 1725 m. surašymo duomenys, fotografuota iš Vrublevskių bibliotekos fondų;

1795 m. Jiezno gyventojų surašymo byla – Lietuvos valstybės istorijos archyvo fondas Nr. 515; apyrašas 15, byla Nr. 73.

Daiva Sinkevičiūtė, „Kokios yra mūsų pavardės?“, skelbta Bernardinai.lt. Prieiga per internetą – <http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-07-27-daiva-sinkeviciute-kokios-yra-musu-pavardes/48096>.