Maestrai profesorei Ritai Aleknaitei-Bieliauskienei suteikta Vinco Kudirkos premija
Autorius: Voruta Data: 2020-05-12 , 08:47 Spausdinti

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
www.voruta.lt
Sveikiname maestrą, muzikos kritikę, muzikologę, profesorę – mokslų daktarę, Ritą Aleknaitę-Bieliauskienę, kuriai yra paskirta 2020 metų Vinco Kudirkos premija už jos meninės publicistikos darbus.
Vinco Kudirkos premija yra svarbiausia kasmetinė Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos (NŽKA) premija. Šiemet Vinco Kudirkos ir Vytauto Gedgaudo premijų darbų vertinimo komisiją nuo NŽKA atstovavo Aurelija Arlauskienė, Jolanta Beniušytė, Jolanta Mažylė, Virginija Motiejūnienė, Jonas Staselis, nuo LŽS – Ginas Dabašinskas, Laisvūnas Karvelis, Audronė Nugaraitė, Virginijus Savukynas ir Henrikas Vaitiekūnas. Komisijos pirmininke buvo išrinkta profesorė Audronė Nugaraitė. Komisijos posėdžio sekretorė – Almonė Elena Baltrūnienė.
Prof. dr. Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės pateiktų konkursui darbų teminė ir žanrinė aprėptis įvairialypė – nuo spaudos istorijos, kompozitorių gyvenimų iki aktualijų publicistikos, nuo knygų, straipsnių rinkinių iki fotografijų ir filmuotos medžiagos.
Komisijos vertinimui buvo pateikti penki brandūs prof. Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės meninės publicistikos darbai: keturi dokumentiniai filmai „Žmogus su laiko žyme. Kompozitorius Vytautas Laurušas“, „Dainos galia. Chorų dirigentas Lionginas Abarius“, „Žiemgalos dainius. Algimantas Vincentas Raudonikis“, „Scenos ąžuolas. Jonas Stasiūnas“ ir monografija „Žiemgalos dainius. Algimantas Vincentas Raudonikis“. Šie darbai užpildė didelę spragą retai pasirodančių kūrinių apie muzikus kūrėjus, iškilias šalies kultūros asmenybes.
Gerbiama ir visų mylima profesorė maestra Rita Aleknaitė‑Bieliauskienė gimė 1945 m. vasario 20 d. Panevėžio dramos teatro pirmosios kartos aktoriaus ir režisieriaus Jono Aleknos (1917-1964) bei Irenos Fridmanaitės-Aleknienės (1915-2001) farmacininkės šeimoje.
LŽS nuotr.
R. Aleknaitė-Bieliauskienė 1967 m. baigė Lietuvos konservatoriją (prof. Olgos Šteinberg fortepijono klasę). 1973–77 m.m. studijavo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto aspirantūroje. 1964–66 m.m. dirbo koncertmeistere Lietuvos konservatorijoje, 1965–67 m.m. grojo Lietuvos Radijo komiteto orkestre, Lietuvos filharmonijos simfoniniame orkestre, bei Lietuvos kameriniame, Kijevo, Gruzijos, Armėnijos simfoniniuose orkestruose, taip pat, akompanavo solistams. 1983–88 m.m. dėstė Lietuvos konservatorijoje, 1990 m. apgynė humanitarinių mokslų (01 H) daktaro disertaciją „Daugianacionalinis muzikinis gyvenimas kaip pilnatviškas vieningos asmenybės vystymo faktorius“. 1966–2008 m.m. ji dirbo Vilniaus pedagoginiame institute (universitete- VPU), kur 2008 m. universiteto Senatas, išklausęs jos pateiktą socialinių mokslų, edukologijos (07 S) mokslo darbų apžvalgą „Asmenybės ugdymo muzikos menu paradigma: aktualus šiandienos diskursas“ pripažino darbą, atitinkantį habilitacijos procedūros reikalavimams. Nuo 2008 m. rudens R. Aleknaitė-Bieliauskienė pradėjo dėstyti M. Romerio universitete, kur tais pačiais metais jai buvo suteiktas profesorės pedagoginis vardas. Profesorės visa šeima taip pat atsidavusi muzikai, vyras Vladas Bieliauskas – klarnetistas, ilgametis Nacionalinio simfoninio orkestro artistas, sūnus Vykintas Baltakas (Bieliauskas g. 1972 m.) kompozitorius, dirigentas (Belgijoje ir Vilniuje), dukra Rita Balta (Bieliauskaitė), muzikė, dainininkė (Vokietija), sūnus Darius gyvena Vilniuje.
Nuo 1964 m. R. Aleknaitė-Bieliauskienė reiškiasi kaip muzikos kritikė. 1976–86 m.m. ji rengė ir vedė televizijos muzikos laidas, radijo muzikos laidas vaikams. 1970–88 m.m. (su pertrauka) dirbo Lietuvos filharmonijoje, kur 1974 m. įkūrė Muzikos vaikams ir jaunimui skyrių ir iki 1980 jam vadovavo. 1985–86 m.m. dirbo Lietuvos filharmonijos direktoriaus pavaduotoja. 1980–85 m.m. dirbo Lietuvos kultūros ministerijos meno reikalų valdybos vyriausiosios inspektorės pareigose.
Lietuvos visuomenei ji yra perskaičiusi per 1000 paskaitų. 2003-2006 m. kartu su „Ryto“ draugija surengė „Tėvynės pažinimo“ pamokas beveik visose lietuviškose Pietryčių Lietuvos regiono gimnazijose ir mokyklose, taip pat, kurį laiką darbavosi žurnale „Pianistai“, nuo 2006 m., tapo šio žurnalo redaktore.Profesorė parašė nemažai radijo ir televizijos laidų scenarijų, bei juos įgyvendino, suorganizavo daug koncertų jaunimui, muzikos pasakų-popiečių vaikams, parašė B. Borisovo miuziklo Muzikos šalyje (1985) libretą. Profesorė taip pat yra išleidusi daug straipsnių, monografijų, knygų apie iškilius Lietuvos ir išeivijos menininkus ir atlikėjus.
Nuo 2015 m. prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė ėmėsi vadovauti Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) vokaliniam ansambliui „Ave Musica“. Jos vadovaujamas vokalinis ansamblis labai aktyvus MČTAU edukacinėje veikloje, gieda Šv. Mišių liturgijoje įvairiose Lietuvos bažnyčiose, koncertuoja Vilniaus ir kitų miestų renginiuose, pasirodo Tarptautiniuose mėgėjų meno festivaliuose, Respublikinėse kamerinių ir vokalinių ansamblių šventėse. Ansamblis parengė nemažai kūrinių, skirtų aktualioms Lietuvos muzikinio – kultūrinio gyvenimo temoms –
Vydūno, Stanislovo Moniuškos, Juozo Naujalio metams paminėti.
XVIII-jame tarptautiniame mėgėjų meno festivalyje „Paribio daina“, kurį organizavo tarptautinė visuomeninė organizacija „Gervėčių klubas“ (pirmininkas Alfonsas Augulis) ir Lietuvos gudų visuomeninių organizacijų susivienijimas, R. Aleknaitės-Bieliauskienės vadovaujamas ansamblis „Ave Musica“ užėmė 1-ją vietą ir buvo apdovanotas diplomu (vertinimo komisijos pirmininko prof. Tado Šumsko nuomone, tai buvo labiausiai muzikiniu požiūriu subrendęs kolektyvas). Šiam konkursui profesorė parengė ir vokalinį I. Bražiūnienės ir A. Špoko duetą, kuris buvo pripažintas geriausiu festivalio duetu, o 2019 m. Respublikinėje vokalinių ansamblių konkursinėje šventėje „Šventosios gaida“, vykusioje Taujėnų dvare, šis vokalinis duetas pelnė antrąją vietą.
Sveikiname gerbiamą profesorę su 2020 m. garbinga tautos gaivintojo Vinco Kudirkos vardo premija, paskirta už jos reikšmingus meninės publicistikos darbus, linkime geros sveikatos ir gražių bei ilgų kūrybingų gyvenimo metų.
Vokalinis ansamblis „Ave Musica“ ir LEU Alumnai
(parengta pagal Lietuvos žurnalistų sąjungos ir MČTAU informaciją)
Komentarai
Naujienos
-
Vida Endriukaitytė: „Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo – prašymo“
-
Į karinę mokymo operaciją Ukrainoje išvyko nauja Lietuvos karių pamaina
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
Lietuva
-
Vida Endriukaitytė: „Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo – prašymo“
-
Į karinę mokymo operaciją Ukrainoje išvyko nauja Lietuvos karių pamaina
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
~ Kauno arkivyskupija, Kultūra, Naujienos
2021-01-23, 09:58
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
~ Kultūra, Naujienos
2021-01-22, 13:26
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
~ Kultūra, Lietuva, Naujienos
2021-01-22, 13:15
-
Ant Mindaugo kalvos - pirmieji Lietuvos valdovai
~ Kultūra, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2021-01-22, 09:45
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
~ Kultūra, Parodos
2021-01-21, 15:11