M. K. Čiurlionio draugijai – 25-eri!

Autorius: Data: 2012-10-09, 13:35 Spausdinti

Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius

1987 m. spalio 5 d. Kaune Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje susirinkęs būrelis entuziastų įkūrė Čiurlionio draugiją!

O viskas buvę ne taip lengva ir paprasta – tai patyriau vilniškiuose Čiurlionio namuose (memorialiniame kultūros centre), jų vadovo Stasio Urbono iniciatyva surengtoje šventinėje popietėje šiųmečio spalio 6-ąją. Čia sugužėjęs gražus būrelis draugijos pirmeivių dalijosi prisiminimais – smagiai skambėjusiais, bet galėjai pajusti ir anų laikų kafkiško absurdo niuansus. Europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis – pirmasis draugijos pirmininkas, brandinęs šią idėją kone dešimtmetį – priminė, kad tuomet atskiroje respublikoje negalėjo rastis visuomeninis darinys, jei nebūta sąjunginio analogo… Milda Kulikauskienė, atstovaudama nemenkam kauniečių būreliui, Čiurlionio draugijos susikūrimo faktą susiejo su tuomet virš nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pakibusia naikinimo grėsme – susitelkus šio kultūros židinio gynybai ir „prasiveržta“ pro visas biurokratines užkardas: draugija įregistruota kaip tuomet jau veikiančio Kultūros fondo padalinys. „Bendru sutarimu“ įvertinta, kad prof. V. Landsbergio būta draugijos radimosi ideologo, muziejininkės M. Kulikauskienės – faktinės jos įkūrėjos. Pagarbiai minėta ir nesančiosios (dėl ligos) p. Remigijos Bukaveckienės pavardė: ji ne tik ėjo, draugijai įsikūrus, sekretorės pareigas, bet yra ir tarsi tapusi vilniškių Čiurlionio namų krikštamote: jos paieškos archyve įgalino nustatyti, kad Mikalojaus Konstantino Čiurlionio nuo 1907-ųjų vasaros maždaug metus nuomotas kambarys buvęs būtent čia, dabartinės Savičiaus gatvės 11-ojo namo bute…

Susiedamas šiuos daugiau kaip šimtmečiu nutolusius laiko krantus turi telktis ne tik istorines žinias, bet ir vaizduotę – o jos uždavinį šįkart palengvino „tarpininkai“: tarp svečių regėjome ir M. K. Čiurlionio vaikaitę Dalią Palukaitienę, ir provaikaitį Roką Zubovą…

Beje, draugijos jubiliejaus minėjimo šventė buvo „sudvigubinta“ – prof. V. Landsbergiui teko išklausyti daug šiltų padėkos žodžių, priimti puokštes gėlių tuoj ištiksiančio 80-mečio proga. Tačiau profesorius buvo linkęs visų žvilgsnius kreipti į Čiurlionio draugijos ištakas, paakindamas: šią kūrimosi istoriją verta užrašyti. Šventės šeimininkas p. Urbonas tikino, kad rimtesnėms kalboms ir analitiškam žvilgsniui į istoriją planuojama susiburti kitais metais – bus proga 100-metį švęsti! Juk 1913-aisiais, neilgai trukus po didžiojo mūsų menininko mirties, įsisteigė Čiurlionio kuopa – draugija, galima sakyti, pratęsusi jos veiklą…

Visų sukaktuvininkų ir svečių laukė maloni muzikinė dovana: prie fortepijono prisėdo svečias iš Maskvos – pernai vykusio 11-ojo M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatas Jevgenijus Starodubcevas, po šio čiurlioniško akimirksnio tuoj pat ir išskubėjęs ruoštis vakaro koncertui Filharmonijoje.

Autorės nuotr.

Nuotraukose:

1. M. K. Čiurlionio draugijos steigėjai ir pirmieji nariai

2. Prof. V. Landsbergis šnekučiuojasi su D. Palukaitiene

3. Iš kairės: R. Zubovas, St. Urbonas ir prof. V. Landsbergis

Voruta. – 2012, spal. 13, nr. 21 (759), p. 5.

Kultūra , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra