Lukiškių totorių kapines gins apsaugos zona

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos ekspertai apibrėžė Vilniaus Lukiškių totorių kapinių teritoriją, užtikrindami teisinę jos apsaugą.
 
Dalis šių XX a. trečiojo dešimtmečio kapinių jau buvo barbariškai išdraskyta 1968 m. Neries pakrantėje pradėjus statyti Puslaidininkių fizikos ir Chemijos institutus. Amžininkų pasakojimu, tada atkasę žmonių kaulus darbininkai sutriko, darbai buvo porai dienų nutraukti.
 
Paskui totorių palaikai buvo sudėti į dėžes ir išvežti nežinia kur. Šiose kapinėse stovėjusių antkapinių plokščių vėliau aptikta Rasų ir Antakalnio kapinių laiptuose. Dalį plokščių sugrąžino privatūs asmenys.
 
Lukiškėse totoriai įsikūrė XIV–XVI a., o XIX a. pirmosios pusės J. Ozemblovskio litografijoje yra pavaizduota ir jų mečetė. Savo šventykloje totoriai maldose prisimindavo Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą, meldėsi už savo tautiečius, žuvusius 1794 m. Tado Kosciuškos sukilime. Čia 1812 m. buvo perskaitytas kreipimasis į totorius, raginantis suformuoti atskirą pulką Napoleono kariuomenėje.
 
Išlikusioje litografijoje mečetės vakarinėje dalyje pavaizduoti kapinių antkapiai – gulinčios stačiakampio formos plokštės ir akmuo galvūgalyje. Šiose kapinėse amžinojo poilsio atgulė Achmatovičių, Asanovičių, Baranovskių, Čainskių, Kričinskių, Sobolevskių ir kt. totorių giminės.
 
Dar 1989 m. Lietuvos totorių bendruomenė ėmė dėti pastangas, kad istorinių kapinių vieta būtų tinkamai įamžinta. Tačiau tik 2009 m. ant Puslaidininkių fizikos instituto pastato kampo (A.Goštauto g. 11) atsirado memorialinė lenta su užrašu „Šioje vietoje nuo XVI amžiaus buvo Lietuvos totorių maldos namai – mečetė ir kapinės. Sovietmečio valdžios sprendimu kapinės sunaikintos“. Totorių bendruomenė siekia įamžinti savo protėvių atminimą pastatydama čia memorialinę stelą, vaizduojančią perlūžusią mečetę. Jos projektą jau sukūrė skulptorius Jonas Jagėla.
 
Totoriai yra neatskiriama Lietuvos istorijos bei kultūros dalis. Pirmieji ryšiai su jais užfiksuoti dar kunigaikščių Gedimino, Algirdo laikais. Masiškai kraustytis į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę jie ėmė valdant Vytautui Didžiajam. Čia jie gaudavo žemės valdas, o už tai turėdavo nemokamai dalyvauti karo žygiuose. Iki pat XX a. totoriai tarnaudavo kariuomenėje, dalyvavo visose bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės karinėse kampanijose.
 
www.lrt.lt

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra