LR Seimo nario Gintaro Songailos memorandumas J. E. LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei dėl draugiškų santykių su Lenkija stiprinimo

Autorius: Data: 2012-08-09, 11:56 Spausdinti

Jūsų Ekscelencija!

Kreipiuosi į Jus, kadangi Jums tenka pagrindinė konstitucinė atsakomybė užsienio politikos srityje. Laikas nuo laiko vis pasigirsta atsakingų Lenkijos Respublikos politikų ir net valstybės vadovų pareiškimai apie tai, kad Lietuva esą nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų Lenkijai dėl „lenkiškos rašybos“ įvedimo. Kaip antai, Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) savajame interviu ką tik ir vėl pareiškė, kad „Lenkijos ir Lietuvos valstybių pasirašytoje 1994 metų sutartyje Lietuva yra įsipareigojusi, be kita ko, įvesti lenkišką pavardžių rašybą“.

Aukščiau minėtoje sutartyje (žr. jos 14 str.) Lietuva yra įsipareigojusi lenkų tautybės asmenų vardus ir pavardes rašyti pagal skambesį. Lietuviška rašyba ir yra fonetinė, todėl tiek lenkų, tiek ir kitų tautybių asmenvardžiai lietuviškai yra rašomi taip, kaip jie skamba tos tautinės mažumos kalba. Lietuva niekur nėra įsipareigojusi lenkų vardus ir pavardes rašyti originalo kalba, t.y. lenkų rašytine kalba. Dar daugiau, Lietuvos Respublikos oficialūs asmenys ne sykį tai yra priminę Lenkijos pusei. Tačiau, to aiškiai nepakanka, nes ir toliau tęsiasi dezinformacijos procesai tiek Lenkijos visuomenėje, tiek tarptautinėje viešoje erdvėje. Kaip žinia, Lietuva net ir negalėtų įvesti Lenkijos reikalaujamos rašybos, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Siekiant išvesti Lietuvos ir Lenkijos santykius iš aklavietės, manyčiau, kad būtina žymiai aktyviau išaiškinti Lenkijos pusei nesikeičiančią Lietuvos poziciją. Manau, kad tol, kol Lenkijos politikai tikėsis, jog Lietuva gali „nusileisti“ ir lenkų tautybės asmenims padarys antikonstitucinę išimtį, tol Lenkijos ir Lietuvos santykiuose nebus jokio aiškumo. Dar daugiau, Lenkijos politikai ir toliau demonstruos savo „tvirtumą“ spaudžiant Lietuvą. Nusiritome iki tokio lygio, kad Lenkijos Respublika aktyviai ir chroniškai kišasi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus.

Lenkija pati pažeidžia LIETUVOS RESPUBLIKOS IR LENKIJOS RESPUBLIKOS DRAUGIŠKŲ SANTYKIŲ IR GERO KAIMYNINIO BENDRADARBIAVIMO SUTARTĮ, remdama nelojalias Lietuvai organizacijas, formuluodama Lietuvos atžvilgiu antikonstitucinius tikslus ir aktyviai veikdama Lietuvos politinį procesą, ir netgi siedama artėjančių rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą rezultatus su galimybe įgyvendinti šiuos nedraugiškus Lietuvai tikslus. Lenkijos pusė turėtų būti nedviprasmiškai informuota, kad norėdama išsaugoti draugiškus santykius, šitokią praktiką ji turėtų nutraukti. Tokia praktika prieštarauja aukščiau minėtos sutarties 1 straipsniui, įpareigojančiam sutarties šalis nesikišti į kitos šalies vidaus reikalus ir gerbti jos teritorinį vientisumą, o taip pat 16 straipsnio 2 daliai, kurioje abi šalys įsipareigoja laikytis principo, jog tautinėms mažumoms priklausantys piliečiai turi būti lojalūs savo valstybei. Kaip tik Lenkija nevykdo ir sutarties įsipareigojimų dėl asmenvardžių rašybos, nes lietuvių vardai ir pavardės iki šiol nerašomos pagal jų skambesį.

Yra pagrindo tikėtis, kad Lenkija deramai atsižvelgs į pagarbos Lietuvos valstybei bei jos Konstitucijai principus, jei tik šios mūsų kaimynės oficialiems asmenims bus deramai išaiškinta, kad tolesnis vienpusiškas ir niekuo nepagrįstas įtampos eskalavimas jau gresia patiems geranoriškų santykių pagrindams, stiprina neigiamą Lenkijos įvaizdį Lietuvos piliečių akyse ir turės ilgalaikes neigiamas pasekmes.

Kita vertus, Lietuva galėtų aktyviai pradėti derybų dėl naujos sutarties su Lenkija procesą, kuris iš tikrųjų kurtų abipusį pasitikėjimą, deramai įvertintų prieš karą Lenkijos įvykdytą rytų Lietuvos okupaciją ir jos pasekmes, kadangi dabartinėje sutartyje pripažįstamas skirtingas prieškarinės istorijos traktavimas aiškiai nepasiteisino. Be to, tokia padėtis, kai Lenkija jau tris metus nevykdo įsipareigojimų savo pusėje sušaukti Lenkijos ir Lietuvos parlamentinę asamblėją, taip pat turėtų būti aiškiai įvardinta. Jei Lenkijos pusė nesuinteresuota tęsti asamblėjos darbo, siūlytina svarstyti šios asamblėjos panaikinimo klausimą.

Pagarbiai

Gintaras SONGAILA, Seimo narys, Lenkijos ir Lietuvos parlamentinės asamblėjos narys

Voruta. – 2012, rugpj. 18, nr. 17 (755), p. 6.

Lietuva - Lenkija ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra