LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis: apie Lietuvos įvaizdį pasaulyje per istorinės atminties prizmę

Autorius: Data: 2021-12-15 , 10:27 Spausdinti

LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis: apie Lietuvos įvaizdį pasaulyje per istorinės atminties prizmę

 

Šių metų gruodžio 10 d. nuotoliniu būdu vyko Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas Lietuvos įvaizdžio pasaulyje per istorinės atminties prizmę klausimas. Posėdžiui pirmininkavo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkai Seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir Jonas Bružas.

Pristatydamas posėdžio klausimą komisijos pirmininkas Jonas Bružas sakė, kad šalies įvaizdis yra plati tema ir į tai būtina pažvelgti per šalies ir tautos istoriją, į kurią neatkreipus tinkamo dėmesio gali būti nuvertinta mūsų tapatybė, tautos ir valstybės išskirtinumas daugelio kitų gražių ir progresyvių šalių tarpe, tarp kurių yra Lietuva. Sveikintina Lietuvos pristatymo užsienyje 2020-2030 m. strategija, kuria siekiama teigiamai pristatyti Lietuvą ir jos tautą pasauliui ir iniciatyva ruošiant šalies pareigūnus tai daryti nuosekliai. Ši strategija yra labai svarbi ir pasaulio lietuvių bendruomenei, kadangi ši bendruomenė – tai šimtai tūkstančių savanorių Lietuvos ambasadorių įvairiausiuose pasaulio šalyse, kurie pristato Lietuvą tose šalyse, kuriose gyvena, todėl gebėjimas kalbėti viena nuoseklia kalba pristatant mūsų šalį yra labai svarbus. Patirtis sako, kad istorija, istorinės atminties klausimai yra dažniausiai užduodami mūsų tautiečiams, o atsakymų į šiuos klausimas yra nepakankamai mūsų šalies įvaizdžio strategijoje.

Komisijos narys, šios temos kuratorius komisijoje, Antanas Šileika, kalbėdamas apie Lietuvos įvaizdį užsienyje, pabrėžė, kad Lietuvos pristatymo užsienyje 2020–2030 m. strategijoje yra svarbių įžvalgų, joje yra rimta Lietuvos įvaizdžio analizė, tačiau mažai kalbama apie istoriją. Būtina skirti daugiau dėmesio partizaniniam karui, stalininio genocido kančioms, holokaustui ir kitiems istoriniams klausimams, formuojant viešąjį Lietuvos įvaizdį ateičiai. Įvairios Lietuvos institucijos nagrinėja istoriją, Lietuvos įvaizdžio grupė galėtų panaudoti šiuos išteklius, o tai padėtų ir užsienyje gyvenantiems lietuviams, kurie yra savo krašto ambasadoriai ir jaučia pareigą gerinti Lietuvos vardą šalyse, kuriose gyvena.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė savo pranešime apie istorinės atminties iniciatyvas kalbėjo, kad pasaulio lietuvių dėka laisvės kovotojų, didvyrių darbai ir nuopelnai laisvei, demokratinėms vertybėms skamba šiandien visame pasaulyje. Lietuvių didvyrių istorijos telkia lietuvių bendruomenes pasaulyje. Pasaulio lietuviai geriausiai suvokia kokia didžiulė yra laisvės ir nepriklausomybės kaina – tai laisvės kovotojų paaukotos gyvybės, kad šiandien galėtume kurti, gyventi, dirbti visur pasaulyje ir labai laisvai sugrįžti į savo tėvynę. Istorinės atminties komisijos pirmininkė pabrėžė, kad istorinė atmintis ypač pasaulio lietuvių bendruomenėms galėtų būti didesnė.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narys ir Seimo narys Stasys Tumėnas pranešime Pasaulio tautų teisuoliai Lietuvoje pristatė Šiaulių atvejį, pasakodamas kaip šis miestas eina istorinės atminties keliu. 2021 m. Spalio 21 d. Šiauliuose buvo atidarytas pasaulio tautų teisuolių skveras, kuriame įamžinti Šiaulių rajono gyventojai rizikuodami savo gyvybe gelbėjo žydų tautos žmones. Seimo narys pristatė naują iniciatyvą prašydamas pritarimo paskelbti Lietuvos pasaulio tautų teisuolių atminimo dieną atmintina diena, tikėdamas, kad tai prisidėtų ir prie Lietuvos įvaizdžio stiprinimo. S. Tumėnas akcentavo, kad įvaizdžio kūrėjai turėtų visam pasauliui kalbėti, jog lietuvių tauta yra atsakinga, menanti ir gerbianti savo istoriją ir kitiems primenanti ne tik savo džiaugsmus ir rūpesčius, bet ir savo skaudulius.

Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas pristatydamas šios grupės atliekamą darbą siekiant didesnio bendro šalies žinomumo, kalbėjo, jog atlikta daug, paruošta Lietuvos pristatymo užsienyje strategija, sukurta vieninga monitoringo sistema, dirbant su kitomis institucijomis sukurta vieninga Lietuvos pristatymo sistema – svetainė lietuva.lt, kurioje patalpintos visos šalies pristatymui reikalingos priemonės. Per paskutinius du metus grupė sukūrė programą, kuria siekiama finansuoti projektus, kurie prisidėtų prie istorinės atminties įamžinimo.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas kalbėjo apie rengiamas Lietuvos istorijos dėstymo bendrojo lavinimo programas ir diasporos istorijos vietą jose. Vienas iš tikslų rengiant istorijos ugdymo programas yra sugrąžinti pasaulio lietuvių istoriją į programas, nes dažnai ji buvo suvokiama kaip priedėlis, o ne integrali Lietuvos istorijos dalis. Tai sugrąžinimas to kas buvo: A. Šapokos redaguotame vadovėlyje gimnazistams, leistame tarpukario pabaigoje, bene dešimtadalis vadovėlio skirtas lietuviams išeivijoje. Dabar yra programų projektai, darbas vyksta grupėse. Tikslas, kad pasaulio lietuvių istorija arba Lietuvos žmonių, kurie gyveno ir kūrė už Lietuvos ribų, istorija, pasiekimai ir kultūra taptų ne Lietuvos istorijos priedėliu, o integralia mūsų istorijos dalimi.

Istorijos instituto direktorius habil. dr. Alvydas Nikžentaitis kalbėdamas apie neseniai vykusią konferenciją „Skaldanti praeitis“ pabrėžė, kad tema yra pakankamai svarbi. Pabrėžė patirtį dirbant ne tik dirbant su mokslininkais, bet ir su ambasadomis. Pasakojimai apie holokaustą, gulagą, tremtis turi tęstis, iniciatyvos turi įgauti naujas formas. Pasidžiaugė, kad Lietuvos politikoje atsiranda ne tik problematikos supratimas, bet ir techniškai suvokimas, kaip reikia dirbti.

Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius Marius Janukonis apžvelgdamas ministerijos darbus istorinės atminties srityje sakė, kad Užsienio reikalų ministerijos vienas pagrindinių instrumentų yra parama projektams, kuriuos vykdo Lietuvos diplomatinės ir konsulinės atstovybės užsienyje ir tarp tų projektų didelę dalį sudaro projektai susiję su istorine atmintim. Didžiausias dėmesys skiriamas XX a. istorijai, nes ji parodo ir Lietuvos laisvės kelią, kuris vakaruose ir kitose valstybėse nepakankamai žinomas. XX a. istorija yra tapusi manipuliacijų ir dezinformacijos objektu iš nedraugiškų valstybių pusės. Mums atsakas yra svarbus – teisingo, objektyvaus naratyvo kalbėjimas, pasitelkiant istorikus, akademikus. Svarbi tema yra Lietuvos paveldas užsienyje, jo išsaugojimas, puoselėjimas, sugrąžinimas į Lietuvą, kai įmanoma, svarbus Lietuvos paveldo užsienyje skaitmeninio žemėlapio sudarymas. Paveldas yra ta sritis, kuri reikalauja Lietuvos institucijų, Seimo dėmesio.

Genocido centro direktorius dr.Arūnas Bubnys kalbėjo apie darbus, kuriuos  centras dirba tyrinėdamas XX a. okupacijos ir totalitarinių režimų nusikaltimus ir pasipriešinimą šiems okupaciniams režimams. Šioje srityje svarbios  dvi kryptys tai centro muziejų veikla ir centro leidinių leidyba užsienio kalbomis. Genocido aukų muziejus yra vienas populiariausių tarp užsienio turistų, jame XX a. istorija pristatoma aiškiai ir įdomiai. Daug išleista knygų užsienio kalbomis apie tremtis, partizaninį karą, didžiuosius getus. Leidyboje daugiau orientuota į Vakarus, bet neužmirštama ir Rytų Europa.

Po vykusių diskusijų LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos įvaizdžio kūrimo žvelgiant per istorinės atminties prizmę“.

 

Pasaulio lietuvių bendruomenės informacija

Išeivija Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) Politika , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra