LLKS Tarybos Deklaracijos minėjimo aidai

Autorius: Data: 2014-02-18, 10:06 Spausdinti

Minint LLKS 1949 metų vasario 16 d. Deklaracijos pasirašymo 65 metų sukaktį, Kauno Stasio Lozoraičio vidurinėje mokykloje organizavome rašinius – tema  „1949 metų vasario 16 dienos Deklaracijos šviesos vertybės“. Šią iniciatyvą mielai palaikė mokyklos direktorė Klavdija Kovalenkina, paraginusi mokytojus ir mokinius dalyvauti šiame renginyje.

Atrinkti keturi geriausi rašiniai. Vienuoliktokės Greta Jodkaitė ( mokytoja Jurgita Žygienė ) ir Justina Sereikaitė (mokytoja Nijolė Karčiauskienė)  savo rašiniuose bando atsakyti į klausimą – ar asmens vertybes ir pasirinkimą lemia istorinis laikas. Pirmoji mokinė savo rašinyje rašo, kad svarbiausios vertybės nekinta, nes jos „žmogų daro žmogumi“ ir pastebi, kad tą žmogiškumą gali lemti ir istorinis laikas, susidariusios aplinkybės, pateikdama pavyzdžių iš knygnešystės ir Lietuvos partizaninio karo prieš sovietinį okupantą laikotarpių, kada padidėjus priespaudai, padidėjo ir pasiaukojimo vertybė. Mokinės  nuomone, dabartinis žmogus labiau vertina materialines vertybes, o ne tautines nuostatas. „Žmonės save laiko pasaulio piliečiais, dėl to liberalizmas ir globalizmas tapo vertybe“, – rašo mokinė Greta Jodkaitė.

Iš gretimos klasės  Justina Sereikaitė rašydama apie vertybes, daugiausiai remiasi Lietuvos partizaninio karo istorijos epizodais – „didžių apsisprendimų ir pasirinkimų laikotarpiu“, kada kova dėl laisvės tapo didžiausia vertybė. Ji rašo, kad šioje kovoje „lietuviai rodė, kaip brangina savo tėvynę ir kiek yra pasirengę dėl jos padaryti“. Mokinė cituoja 1951 m. liepos 20 d. išleisto laikraščio „Partizanas“ mintis, kad „Laisvė neįkainojama, be jos gyventi neįmanoma, gyvenimas tampa beprasmis. Žmogus, išsižadėjęs laisvės, netenka savo žmogiško orumo“. Toliau mokinė pateikdama Deklaracijos pasirašymo herojus, nusako jos didelę reikšmę organizuojant tolimesnį pasipriešinimą pavergėjui. Mokinė Justina Sereikaitė, remdamasi ginkluoto pasipriešinimo dalyvio poeto Broniaus Krivicko mintimis, savo rašinį baigia išvada, kad „kovojantis žmogus atsiskleidžia kaip aiškiai apsisprendusi herojiškai aukai ir ją apmąstanti asmenybė“.

Dvyliktokė Aurelija Skučaitė ( mokytoja Olgita Cironkaitė) savo rašinyje „Ką man reiškia Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos 1949 metų vasario 16 dienos deklaracija“ teigia, kad „šiandienos Lietuvos jaunimui laisvės kovos nebėra tokios jau aktualios. Juos labiau domina naujos technologijos, žiniasklaida, kompiuteriniai žaidimai, šiuolaikinis jaunuolis vis dažniau jaučia, kad visas pasaulis yra jo tėvynė…“ Tačiau rašinio autorė vis dėlto mano, kad dabartiniai jaunuoliai „jaučia pagarbą visiems partizanams, kuriems padedant žmonės nepasidavė okupantų valdžiai ir jei vėl grėstų tėvynei pavojus, pakiltų jie kovoti už gimtąjį kraštą“.

Tos pačios klasės mokinė Agnietė Vežbavičiūtė ( mokytoja Rasa Zigmantavičienė) rašinyje „Laisvės siekis nemiršta“ peržvelgdama okupacinius padarinius mūsų krašte, partizaninį karą, Deklaracijos esmę, jos teisinę ir politinę nuostatą, svarbiausią partizaninės kovos tikslą – laisvos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą, rašo: „Aš gimiau laisvoje Lietuvoje. Turiu visas galimybes gyventi, mokytis, laisvai reikšti savo mintis, kalbėti gimtąja kalba, puoselėti tradicijas ir kultūrą, bet tvirtai žinau – nevalia pamiršti tų, kuriems už tai esu ir esame dėkingi“.

Rašinių konkurso rengėjai, minėtų  rašinių  autorės ir jų mokytojos gražiai buvo pagerbti š. m. vasario mėn. 17 dieną Kauno įgulos karininkų ramovėje vykusioje TS-LKD Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos, miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo skyriaus bei Kauno miesto pedagogų kvalifikacijos centro konferencijoje.  Konferencijos globėja – LR Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė. Ji įteikė rašinių konkurso rengėjams – Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos direktorei Klavdijai Kovalenkinai ir Laisvės kovų dalyviui, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkui Zigmui Tamakauskui Padėkos raštus. LPKTS Padėkos raštais ir knygomis buvo apdovanotos rašinių autorės ir mokytojos. Konferencijos viešnioms – Lietuvos moterų lygos pirmininkei, žinomai publicistei bei paskaitininkei profesorei Onutei Voverienei ir Lietuvos moterų lygos Kauno skyriaus pirmininkei Meilutei Asanavičienei už patriotinės krypties visuomeninę veiklą įteikti Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus jubiliejiniai Padėkos raštai.

Konferenciją sveikino joje dalyvavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, LPKTS Garbės pirmininkas, legendinio partizano Juozo Lukšos brolis Antanas Lukša, europarlamentaras Algirdas Saudargas, Ramovės viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius, LLKS štabo viršininkas d. mjr. Vytautas Balsys, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas Zigmas Tamakauskas ir kt. Labai turiningus pranešimus padarė Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas monsinjoras Vytautas Grigaravičius („Partizanų laiškas Šventajam Tėvui Pijui XII“), LR Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas („Grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui suvokimas…“), LGGRTC vyr. specialistas Darius Juodis („Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracijos atsiradimo aplinkybės“),  VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Laurynas Kasčiūnas ( „Istorinės atminties politika Lietuvoje:Lietuvos valstybingumo atraminiai taškai“), VU istorijos fakulteto doktorantė, Sovietinės okupacijos tyrimo asociacijos narė Inga Zakšauskienė („Vakarų radijo transliacijų vaidmuo Lietuvos laisvės kovoms“).

Konferencijoje taip pat dalyvavo LGGRTC generalinė direktorė Birutė Burauskaitė, Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko Vanago dukra Auksė Skokauskienė, Jėzaus draugijos Lietuvos ir Latvijos provincijos provincijolas, buvęs iškilus Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kunigas Gintaras Vitkus, LR Seimo narys Arimantas Dumčius, „Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus pirmininkė Aušra Jurevičiūtė, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas, miesto mokyklų mokytojų bei mokinių atstovai, buvę Lietuvos laisvės kovų dalyviai ir kiti besidomintys vykusiu  Lietuvos partizaniniu karu su sovietiniu okupantu.

Konferencijos dvasią ir jos turinį  tarsi apibendrino Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos moksleiviai,  atlikę  literatūrinę muzikinę kompoziciją „Argi būčiau kritęs, jei nebūčiau mylėjęs“, susilaukusią ilgų ir dėmesingų plojimų.

Konferenciją vedė  jos globėja  LR Seimo narė Vaidevutė Margevičienė, dėkingumo žodžius tarė LPKTS Valdybos pirmininkas Edvardas Strončikas ir LPKTS Valdybos iniciatyvi narė Onutė Tamošaitienė.

Manome, kad  ši konferencija buvo tarsi įžanginė dalis minint šiais metais Lietuvos partizaninio karo su sovietiniu okupantu vado Jono Žemaičio – Vytauto, LR Seimo sprendimu prieš penkerius metus įteisinto ketvirtojo  Lietuvos Prezidento 105-jį gimtadienį  ir jo nužudymo 60-tąsias metines.

 

 Zigmas Tamakauskas

2014-02-17

Mokyklos, mokytojai , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra