LLKS suvažiavimas ir jo gyvavimo žingsniai

Autorius: Data: 2014-04-24, 18:20 Spausdinti

Balandžio pradžioje Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio suvažiavimas. Gaila, kad Sąjūdžio gretos pamažu retėja – kasmet į Viešpaties namus nukeliauja vis daugiau jo narių. Iš devynių atkurtų Lietuvos partizanų apygardų beliko šešios. Šiuo metu organizacija vienija 192 narius. Iš jų – likę gyvi 43 buvę Lietuvos partizanai, o kiti 149 – valstybinį statusą turintys taip pat Laisvės kovotojai – buvę partizaninio karo ryšininkai, žvalgai, rėmėjai, nelegalios spaudos leidėjai, pogrindinių antisovietinių organizacijų steigėjai ir jų aktyvūs nariai. Suvažiavimo dalyvių skaičių papildė atvykę Šaulių sąjungos, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos bei kitų giminingų organizacijų atstovai, svečiai – Kauno meras Andrius Kupčinskas, LR Seimo nariai Rytas Kupčinskas ir Arimantas Dumčius, LGGRTC generalinė direktorė Birutė Burauskaitė, Lietuvos moterų lygos pirmininkė bei žinoma publicistė profesorė Onutė Voverienė, jos padėjėja docentė Meilutė Asanavičienė, legendinio Lietuvos partizano Juozo Lukšos brolis – LPKTS Garbės pirmininkas dim. kpt. Antanas Lukša, Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Antanas Plieskis, Lietuvos kariuomenės atstovas plk. Arvydas Gudavičius, „Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus pirmininkė Aušra Jurevičiūtė, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas, patriotinės bei krikščioniškos krypties laikraščių „Tremtinys“ ir „XXI amžius“ redakcijų atstovai, muziejininkas Andrius Dručkus, Partizanų ir tremtinių palikuonių asociacijos delegatai Antanas Bunevičius, Julija Iskevičienė ir Mindaugas Iskevičius.

Suvažiavimą savo įžanginiu žodžiu pradėjo buvęs iškilus Lietuvos partizanas – LLKS tarybos Prezidiumo pirmininkas dim. plk. Jonas Čeponis. Suskambėjo Prisikėlimo apygardos ansamblio „Vidurnakty nežuvę“ daina „Partizanai, Lietuvos partizanai…“ Skambant šiai dainai, jaunieji šauliai iškilmingai įnešė atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir devynių partizanų apygardų vėliavas ( trys iš jų jau tik simbolinės). Prisiminkime LLKS įkūrimo istoriją.

Lietuva ginklu sovietinei okupacijai pradėjo priešintis jau 1941 metų sukilimu. Antros sovietinės okupacijos metu pirmieji partizanų būriai pradėjo kurtis 1944 metų vasaros pabaigoje. Formavosi rinktinės, apygardos, sritys. 1949 metų vasario mėn. vykusiame Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Minaičių kaimo Stanislovo Mikniaus sodyboje nutarta Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu. Partizanai pradėti vadinti Lietuvos laisvės kovotojais. Tai buvo labai sunkūs partizaninio karo ir Lietuvos gyvavimo metai: sunaikinta daug partizaninių struktūrinių vienetų – štabų, rugsėjo mėnesį žuvo Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas ir keli kiti iškilūs partizaninės kovos vadai, iš Lietuvos ištremta per 30 tūkstančių gyventojų, daugiau nei pusė ūkininkų suvaryti į vadinamus kolūkius. Tačiau partizaninė kova tęsėsi. LLKS ėmėsi vadovauti karinių ir politinių pasipriešinimo organizacijų veiklai. Minėtame suvažiavime buvo sudaryta Sąjūdžio vadovybė, ginkluoto pasipriešinimo programa, aptarta taktika, organizacinė veikla, priimtas LLKS statutas, patvirtintos uniformos, nustatyti pareigų ir laipsnių ženklai, priimtas kreipimąsis į visus laisvės kovotojus bei Lietuvos žmones. Buvo priimtas svarbiausias suvažiavimo dokumentas – Vasario 16-osios Deklaracija, skelbianti, kad Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Taryba okupuotoje Lietuvoje yra aukščiausias tautos politinis organas, o suvereni Lietuvos valdžia priklauso tautai. Deklaraciją pasirašė aštuoni signatarai, visi vėliau žuvę nuo kruvinos sovietinio okupanto rankos. Įdomu pastebėti, kad vienas iš LLKS Tarybos Prezidiumo narių Bronius Liesys, slapyvarde Naktis, buvo poetas, savo eilėraščius spausdinęs Ėglio slapyvardžiu ( žuvo 1949 m. rugpjūčio mėn.). Kitas LLKS Tarybos Prezidiumo narys – Juozas Šibaila-Merainis redagavo LLKS leidinį „Prie rymančio Rūpintojėlio“, parengė leidinį „Sutemų keleivis“ ir partizanų maldyną „Rūpintojėlis“ (žuvo 1953 m. vasario mėn.). Aukščiausiąją valdžią sudarė LLKS Tarybos Prezidiumas, kurio pirmininku vieningai buvo išrinktas Jonas Žemaitis – Vytautas, laikinai ėjęs ir Gynybos pajėgų vado pareigas. Jam buvo suteiktas partizanų generolo laipsnis. Kaip žinome, mūsų dienomis LR Seimas jį patvirtino ketvirtuoju Lietuvos Prezidentu. LLKS organizacinę struktūrą sudarė trys sritys: Vakarų Lietuvos (Jūros), Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) ir Pietų Lietuvos (Nemuno). Vakarų Lietuvos sritį jungė trys apygardos – Žemaičių, Prisikėlimo ir Kęstučio. Į Rytų Lietuvos sritį įėjo Algimanto, Vytauto, Vyčio ir Didžiosios kovos apygardos. Pietų Lietuvos sritį sudarė Tauro ir Dainavos apygardos. Apygardos dar buvo susmulkintos į rinktines. Didžiausią rinktinių skaičių – keturias turėjo Prisikėlimo apygarda. 1949 metų rudenį Vyriausiuoju partizaninės kovos Gynybos pajėgų vadu, suteikus pulkininko laipsnį, paskirtas Adolfas Ramanauskas – Vanagas.

1952 metų gale vis labiau ryškėjo, kad ginkluotas pasipriešinimas be paramos iš užsienio bus nuslopintas. LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko trečiojo pavaduotojo Antano Bakšio-Klajūno-Germanto iniciatyva buvo įkurta pogrindinė Vyčių sąjunga, turėjusi neginkluotu būdu legaliai gyvenančių asmenų tęsti pasipriešinimo kovą. Pradėtas leisti laikraštis „Vyčių keliu“ . Šio laikraščio leidėjai, Antanas Bakšys ir kiti Jūros srities štabo nariai, atsisakę pasiduoti, žuvo 1953 metų sausio 17 dieną susekus Kelmės rajone įrengtame bunkeryje leidybinę spaustuvę. Tačiau ši idėja – neginkluotu rezistenciniu būdu priešintis sovietiniam okupantui tęsėsi per visą sovietmetį. Čia reikėtų prisiminti nuo 1972 metų iki pat Atgimimo ėjusią jau virtusia tarsi legenda pogrindinę Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką, pogrindinę „ab“ spaustuvę, suplevėsavusias Vasario 16-osios rytmety mūsų Trispalves vėliavas, pasirodžiusius atsišaukimus, nelegaliai išleistas nesuklastotos Lietuvos istorijos ir religinės literatūros knygas, antisovietinius Vėlinių susibūrimus, Romo Kalantos auką, jaunimo pogrindinių organizacijų gausą, susikūrusį Tikinčiųjų teisėms ginti komitetą, iškiliųjų Lietuvos kunigų – savo Tėvynės mylėtojų patriotinę veiklą. Gera prisiminti, kad į šios rezistencinės kovos vainiką yra įpinta ir mano kuklaus darbo dalelė. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis atkurtas 1990 metais.

Pažvelgę į Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio veiklos žingsnius, grįžkime prie jo šiemetinio suvažiavimo. Sugiedojus Lietuvos himną, nepavargstantis kovotojas dėl Bažnyčios ir Lietuvos laisvės – Lietuvos partizanų vyriausiasis kapelionas dim. pulkininkas monsinjoras Alfonsas Svarinskas susirinkusiųjų širdis pakėlė maldos žodžiais prie Aukščiausiojo. Kartu prisiminėme žuvusius ir mirusius Laisvės kovotojus. Jaunieji šauliai išnešė gėlių puokštes padėti prie „Žuvusių už Lietuvos laisvę Motinos“, generolo Jono Žemaičio-Vytauto ir „Laisvės“ paminklų bei prie atkurtų patriotinių organizacijų Atminimo sienelės. Suvažiavimas išrinko sekretoriatą bei du pirmininkaujančius – dim. mjr. Vytautą Balsį ir dim. vyr. ltn. Zigmą Tamakauską. LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas dim. pulkininkas Jonas Čeponis, pareiškęs moralinį solidarumą Ukrainos kovotojams už savo valstybės vientisumą, pateikė Sąjūdžio veiklos metinę ataskaitą, linkėdamas visiems sveikatos ir stiprybės. Jo ataskaitą dar papildė pirmininkaujantis šių eilučių autorius, priminęs, kad LLKS štabas glaudžiai bendradarbiaudamas su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komitetu, rengė moksleivių patriotinio ugdymo atviras pamokas, tarpmokyklinius istorijos konkursus, susitikimus su Laisvės kovotojais, rūpinosi Lietuvos Respublikos himno giedojimu ir tinkama pagarba valstybės simboliams mokyklose.

Kalbėjusieji jau mūsų minėti svečiai sveikino suvažiavimo dalyvius, Lietuvos Laisvės kovotojus,

pasiekusius Lietuvos laisvės pergalę, linkėjo gražaus kūrybinio gyvenimo, kuo geriausios sveikatos. Profesorė Onutė Voverienė emocionalia ir įtaigia kalba, primenančia a. a. Viliaus Bražėno žodį, pažymėjo, kad Lietuvos partizanai – tai dvasinis simbolis, per juos – ir mes esame stiprūs, galime parodyti savo Tėvynės stiprybę. Profesorė teigė, kad „jūsų pateiktais prisiminimais, pastatytais paminklais pasėta sėkla stipriai įsiskverbė į žemę ir brandūs daigai – dvasinis paminklas – skleidžiasi po miestus ir atokiausius kampelius – Lietuvos žmonės gerbia partizanų kovos atminimą ir jų pavyzdžiu stato nepriklausomybę“.

Pulkininkas Arūnas Gudavičius pažymėjo, kad atkuriant Lietuvos kariuomenę buvo perimta partizaninės kovos drąsa ir patriotiškumas, buvo įvesta privaloma karinė šauktinių tarnyba, sukurtos Krašto apsaugos savanoriškos pajėgos, aktyvi Šaulių sąjunga. Jis pažymėjo, kad „valstybė , kaip institucija, privalo būti pasirengusi gintis, turėti strategiją, o kariuomenė yra tik gynybos įrankis“.

Kalbėjęs LLKS štabo viršininkas dim. majoras Vytautas Balsys, nuoširdžiai padėkojęs už kalbėjusiųjų sveikinimus bei linkėjimus, už jų išsakytas mintis, sakė, kad per visą atgautos Nepriklausomybės laikotarpį Lietuva buvo skaldoma „penktosios kolonos“, reiškė viltį ir norą matyti Lietuvą prabudusią ir dirbančią, vieningą ir kuriančią.

Suvažiavime pirmininkaujantis dim. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas pateikė tris savo parengtus LLKS vardu pareiškimus – „Dėl lietuviškos abėcėlės ir nelietuviškų rašmenų“, „Dėl Lukiškių aikštės paminklo“ ir „Dėl neišmokėtų pensijų grąžinimo“, adresuotus LR Prezidentei, Seimo Pirmininkei ir Ministrui Pirmininkui. Taip pat perskaityta LLKS Deklaracija „Dėl paminklo Dainavos partizanų apygardai“. Minėtus pareiškimus ir Deklaraciją suvažiavimas patvirtindamas priėmė vienbalsiai.

Buvo išrinkta nauja LLKS Taryba, jos Prezidiumas. LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininku perrinktas Vyčio kryžiaus kav. dim. pulkininkas Jonas Čeponis, kuriam suvažiavimo dalyviai palinkėjo kuo geriausios sveikatos ir Dievo palaimos. LLKS štabo viršininku patvirtintas taip pat Vyčio kryžiaus kav., LLKS Tarybos Prezidiumo narys – dim. majoras Vytautas Balsys.

Prasmingą Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio suvažiavimą paįvairino Lietuvos šaulių sąjungos ansamblio „Trimitas“, vadovaujamo Vincento Kursos bei jaunosios šaulės skambėjusios patriotinės dainos.

Prisimintina, kad šie metai žymi Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio įkūrimo ir 1949 metų vasario mėn. garsiosios Deklaracijos 65 metų sukaktį, taip pat LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko, ketvirtojo Lietuvos Prezidento generolo Jono Žemaičio-Vytauto gimimo 105 metų ir jo žūties 60 metų sukaktis.

Palinkėkime vieni kitiems Lietuvos istorijos garbingų puslapių Atminties išsaugojimo, velykinio Prisikėlimo dvasios polėkio.

Dim. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas -

LLKS Tarybos Prezidiumo ir štabo narys,

Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyr. Švietimo komiteto pirmininkas.

2014-04-14

Kaunas , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra