Liutnininkas Valentinas Bakfarkas – Lietuvos ir Vengrijos kultūriniai ryšiai Renesanso epochoje

Autorius: Data: 2011-09-28, 13:59 Spausdinti

Liutnininkas Valentinas Bakfarkas – Lietuvos ir Vengrijos kultūriniai ryšiai Renesanso epochoje

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vengrijos Respublikos ambasada, Lietuvos Stepono Batoro kultūros draugija 2011 m. rugsėjo 30 d., penktadienį, 15 val. kviečią į viešas paskaitas „Liutnininkas Valentinas Bakfarkas: Lietuvos ir Vengrijos kultūriniai ryšiai Renesanso epochoje“, skirtas Lietuvos ir Vengrijos diplomatinių santykių atkūrimo 20-osioms metinėms paminėti.

Viešas paskaitas skaitys tarptautinės Sebestyén Tinódi premijos laureatas, liutnininkas, muzikologas Endre Deák (Vengrija) ir muzikologė habil. dr. Jūratė Trilupaitienė (Lietuva) 

Klausytojai į paskaitas įleidžiami nuo 14:30 iki 14:55.

Valdovų rūmuose vyksta statybos darbai. Maloniai prašome į renginį nesivesti nepilnamečių asmenų.

Renginys nemokamas, tačiau maloniai prašome registruotis tel. (8 5)  262 0067, el. p. renginiai@valdovurumai.lt arba paspaudę mygtuką „Registruotis“ 

 Registruotis

Rengėjai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos Stepono Batoro vengrų kultūros draugija

Rėmėjai: Vengrų institutas Taline, Vengrijos Respublikos vyriausybė, Vakarų Europos šalių Vengrų draugijų sąjunga, Bethlen Gabor Alapkezelo Zrt.

*************

Diena Valdovų rūmuose su liutnios virtuozo Valentino Bakfarko kūryba

Rugsėjo 30 d., penktadienį, nuo 15 val. bus skaitomos viešos paskaitos apie Valentiną Bakfarką (Valentin Bakfark) – reikšmingą XVI a. Vidurio Rytų Europos liutnios muzikos atstovą.

17 val. vyks koncertas „Liutnininkas Valentinas Bakfartas“.

Vengrijos ir Lietuvos muzikai atliks šio kompozitoriaus kūrinius. Žinomi senosios muzikos specialistai bei atlikėjai – Endre Deák (liutnia,Vengrija), Tamás Kobzos Kiss (liutnia,Vengrija), Ieva Baublytė (gotikinė arfa), Ieva Gaidamavičiūtė (sopranas) atliks V. Bakfarko ir jo epochos kompozitorių kūrinius.

Renginį „Liutnininkas Valentinas Bakfarkas. Lietuvos ir Vengrijos kultūriniai ryšiai Renesanso epochoje“ organizuoja Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vengrijos Respublikos ambasada, Lietuvos Stepono Batoro vengrų kultūros draugija.

Pranešimus skaitys tarptautinės Sebestyén Tinódi premijos laureatas, liutnininkas, muzikologas Endre Deák (Vengrija) ir habil. dr. Jūratė Trilupaitienė (Lietuva).

Renginiai nemokami, tačiau maloniai prašome REGISTRUOTIS iš anksto. Registracija į paskaitas ir į koncertą vykdoma atskirai.

Klausytojai į viešas paskaitas bus įleidžiami nuo 14.30 iki 14.55 val., į koncertą – nuo 16.30 iki 16.55 val. Renginiai vyks Valdovų rūmų Renesansinėje audiencijų menėje.

*****

Apie Valentiną Bakfarką

Valentinas Grefas Bakfarkas (Valentin Greff Bakfark) buvo reikšmingas XVI a. Vidurio Rytų Europos liutnios muzikos atstovas, tikras Renesanso epochos žmogus, sukaupęs muzikinę patirtį Šventosios Romos imperijos imperatoriaus, Vengrijos bei Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, Transilvanijos princo dvare. Jo kompozicijos priskiriamos prie vienų geriausių Renesanso kūrinių bei intavoliacijų.

V. G. Bakfarkas gimė vadinamajame „Karūnos“ mieste – Corona, Kronstadt, Brassó (dab. Brašovas Rumunijoje), kuriame anuo metu gyveno į Transilvaniją emigravę saksai. Būdamas gabus vaikas, jis kartu su tėvu Tomasu Bakfarku (Thomas Bakfark) buvo nusiųstas pas Vengrijos karalių Joną Zapojajį (János Szapolyai), kurio dvare gavo rimtą muzikinį išsilavinimą. Po karaliaus mirties 1540 m. jis liko tarnauti karaliaus našlės Izabelės Jogailaitės, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo dukters bei Žygimanto Augusto sesers, dvare. Ji tapo liutnininko globėja. Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto dvare V. G. Bakfarkas pasirodė 1549 m. gegužės mėnesį ir ten tarnavo šešiolika metų iki 1566-ųjų.

Tais metais jis susituokė su našle Kotryna Narbutaite iš Vilniaus, keliavo po Europą, atvyko į Lioną, kur 1553 m. buvo išleistas pirmasis kūrinių rinkinys liutniai. Po karaliaus dėdės Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio (Albrecht von Brandenburg) vizito į Vilnių užsimezgė labai artimas ryšys tarp muziko ir kunigaikščio, šis tapo jo globėju.

1566 m. Krokuvoje pasirodė antrasis liutnios muzikos rinkinys, dedikuotas valdovui, tačiau jam autorius savo kūrinių nepristatė. Liutnininkas nusprendė persikelti į Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Maksimilijono II (Maximilian II) dvarą Vienoje, kuriame pasiliko trejiems metams. Jo antroji santuoka su Julijana Taksaer (Juliana Taxaer) iš Insbruko buvo visiškai nežinoma ankstesniems tyrinėtojams. 1569 m. gruodžio mėnesį V. G. Bakfarkas išvyko į Paduvą, o neilgai trukus jis atsidūrė Gyulafehérváro mieste (dab. Alba Julija, Rumunija) Transilvanijos princo ir Vengrijos karaliaus Jono Zapojajo sūnaus Jono Zigmanto (János Zsigmond) dvare. Po jaunojo princo mirties V. G. Bakfarkas iš Transilvanijos grįžo į Paduvą, kur buvo likusi jo šeima. Čia apsigyveno šalia universiteto. V. G. Bakfarkas ir visa jo šeima mirė 1576 m. vasarą maro metu. Liutnininkas buvo palaidotas Šv. Lorenco (San Lorenco) bažnyčioje.

Endre Deák

Renginio rėmėjai: Vengrų institutas Taline, Vengrijos Respublikos vyriausybė, Vakarų Europos šalių vengrų draugijų sąjunga, Bethlen Gábor Alapkezelő Zrt.

www.valdovurumai.lt

Valdovų rūmų muziejus , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra