Liuteronas iš Vilniaus – Juzefas Pilsudskis

Autorius: Voruta Data: 2011-02-25 , 11:12 Spausdinti

Gintaras ŠIAUDINIS, Vilnius

Didžiajai daliai lietuvių šio politiko pavardė sukelia neigiamų emocijų. Tačiau aš neketinu gilintis ar nagrinėti jo, kaip Lenkijos viršininko (taip oficialiai vadintos jo pareigos), veiksmų ar požiūrio į lietuvybę. Tiesiog apžvelgsiu lenkų liuteronų spaudoje skelbiamą informaciją apie jo tikybą.

Aišku, kad Juzefas Pilsudskis gimė (1867 m. gruodžio 5 d. Zalavo dvare, Švenčionių r.) katalikų šeimoje ir buvo pakrikštytas kataliku. Tačiau 1899 m. gegužės 12 d. Lapų miestelyje (netoli Baltstogės) jis perėjo į liuteronų tikėjimą (tuo metu jam buvo 31 metai). Taip pat pažymima, kad tą pačią dieną jis buvo konfirmuotas, priėjo išpažinties ir priėmė Šventąją Komuniją. Tais pačiais metais liepos 15 d. Didžiųjų Paprocių (Paproci Dužy) kaimelyje piečiau Zambrovo (kelyje nuo Baltstogės link Varšuvos) jis susituokė su Marija Koplevskich, kurios pavardė po pirmosios santuokos buvo Juškevičova (Koplewska prima voto Juszkewiczowa). Rašoma, kad tame miestelyje gyveno vokiečių kolonistai, todėl buvo liuteronų bažnyčia. Marija Pilsudska, aišku, buvo liuteronė. Ji buvo kilusi iš Vilniaus, gimusi liuteronų šeimoje, tėvas žinomas gydytojas Vilniuje, ji baigė Bestuževo kursus Peterburge, susituokė ten su Juškevičiumi, bet išsiskyrė. Juzefas Pilsudskis auklėjo Marijos dukrą Vandą iš pirmosios santuokos, o jų santykiai buvo kaip tikro tėvo ir dukros. Vanda mirė 1908 m., netrukus po to maršalas išsiskyrė su Marija. Tiesiog pradėjo gyventi su kita partiete Aleksandra.

Tarpukario Lenkijoje ne katalikas šalies vadovas buvo didelis antausis katalikų dvasininkijai. Ir iki Antro Vatikano susirinkimo tai buvo suvokiama kaip žaizda Lenkijos istorijoje. Pats Pilsudskis buvo uždraudęs domėtis tuo klausimu, todėl apie jo tikybą Lenkijoje sklandė tik kalbos ir gandai. Kai Pilsudskio biografas Pobog-Malinovski sužinojo, kad jis su Marija tuokėsi kažkur apie Baltstogę, apvažiavo visas parapijas – aišku, katalikų – ir niekur santuokos patvirtinimo neradęs, nutarė pasidairyti evangelikų bažnyčiose. Lankantis penktoje liuteronų parapijoje tame krašte ir buvo surastas santuokos įrašas ir patvirtintas Pilsudskio santuokos faktas. Pasklido tada kalbos apie Pilsudskio liuteronybę. Parašė laikraščiai. Tačiau Lenkijos vidaus reikalų ministras Zyndram-Koscialkowski (dar gyvam esant Pilsudskiui) uždraudžia knygos spausdinimą ir pareikalauja keletą jos skyrių pertvarkyti.

Vis tik Lenkijoje sklandė kalbos, kad maršalas mirė kaip katalikas. Kuo paremtos tos kalbos:

1. Kalbėta, kad dar šiltą maršalo kūną katalikų kunigai patepė šventais aliejais ir atliko jo konversiją į katalikybę, o tą aktą pasiuntė patvirtinti popiežiui Pijui XI. Kalbėta, kad katalikų kunigas buvo iškviestas pas mirštantį Pilsudskį ir kartu su juo meldėsi iki mirties, patepė aliejais.

2. Sklido kalbos, kad ponia Aleksandra Pilsudska (jau ne Marija, nes 1908 m. po vienos kelionės jis nebesugrįžo pas Mariją ir gyveno su Aleksandra Szczerbinska) pakvietusi katalikų kunigą maršalo mirties dieną jį informavo, kad Pirmojo pasaulinio karo metu fronte Pilsudskis sugrįžęs į katalikybę.

Nors koks, tiesą sakant, skirtumas dėl jo konfesijos mirties valandą (žmogaus, kuris buvo socialistas, kurio pirma žmona Marija ir antra – Aleksandra, su kuria jis nebuvo oficialiai susituokęs, abi buvo socialistės iš tos pačios PPS kovinių grupių, kuriose tikėjimas nebuvo akcentuojamas. Taigi, matyt, ir jis pats ne itin uolus buvo tuo klausimu).

Bet Lenkijos katalikams tai sunkus klausimas. Kaip vienas liuteronų kunigas Lenkijoje rašė: „Mes turime dokumentuotus maršalo liuteroniškumo įrodymus, o katalikai jo konversijos dokumentinio patvirti­nimo neturi, todėl mes ir laikome maršalą Juzefą Pilsudskį liuteronu.

Nuotraukose: 

1. Lenkijos revoliucinis ir valstybės politinis veikėjas, Lenkijos maršalas, 1926–1935 m. diktatorius J. Pilsudskis (Topfoto/Scanpix nuotr.)

2. Kunigo K. Mikulskio pažyma (rankraštis) apie J. Pilsudskio tapimą liuteronu, jo konfirmaciją, išpažintį ir Komuniją rusų k. su J. Pilsudskio parašu

Voruta. – 2011, vas. 26, nr. 4 (718), p. 14.

Istorija Aleksandra Pilsudska, Evangelikai liuteronai, Gintaras Šiaudinis, Juzefas Pilsudskis, Marija Pilsudska

---

---