„Litua“ – iš svajonės virtusi realybe

Autorius: Data: 2014-01-13, 10:57 Spausdinti

„Litua“ – iš svajonės virtusi realybe

Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas

Sausio 6 dieną Kauno viešojoje bibliotekoje visuomenei buvo pristatyta nauja Seimo nario, Kovo 11-osios akto signataro, kultūrologo Algirdo Patacko knyga „Litua“. Tai, anot autoriaus, jo gyvenimo darbas, kuriame galime rasti įvairių laikotarpių tekstų: nuo pogrindžio iki šių laikų. Pati knyga tai lituanistika plačiąja prasme, nes joje skaitytojas ras studijų apie tautos savimonę, kalbą, istoriją, baltų religiją ir jos sąlytį su krikščionybe. Autoriaus įžvalgos knygoje taip pat papildomos grožinės literatūros tekstais. „Litua“ bus įdomi visiems, kurie ieško savasties ir savimonės, kuriems rūpi klausimai, susiję su savimi ir etnosu. Renginio metu Algirdą Patacką kalbino istorikas, Kauno apskrities archyvo direktorius Gintaras Dručkus. Savo nuomonę apie knygą išsakė VDU Letonikos centro vadovas Alvydas Butkus, kalbininkas Letas Palmaitis.

Knygos autorius dėkojo tiems, be kurių ši knyga nebūtų išvydusi dienos šviesos – etnologui Aleksandrui Žarskui, „Vermės“ leidyklos redaktoriui Petrui Jonušiui, žaliaraiščiui, savanoriui Rolandui Razulevičiui.

Knygos pavadinimas „Litua“ tai tarsi aliuzija į Kvedlinburgo analuose pirmą kartą paminėtą Lietuvos vardą Litua. Kiekvienas, kam dar svarbi Lietuvos istorija, kviečiamas susipažinti iš arčiau su ne visada minimais praeities faktais. Knygoje daug dėmesio skiriama religijai, istorijai ir kalbai. Autorius kelia hipotezes, bando paaiškinti lietuviškų kalendorinių švenčių prasmę. Čia svarbi religijos ir kultūros tema. Anot „Litua“ autoriaus, svarbu supažindinti žmones su sakraline papročių reikšme, nes tik tauta, suvokianti papročių esmę, gali sėkmingai egzistuoti. Knygoje keliama nauja ir įdomi mintis, kad baltai turėjo vieną dievą ir atėjusi krikščionybė mažai ką pakeitė. Anot autoriaus, tokie dievai kaip Perkūnas, Patrimpas ir panašūs egzistavo, tačiau tai gali būti ir tam tikra dievų piramidė, kurios viršūnėje yra vienas dievas. Tiesa, įvesti krikščionybę į Lietuvą reiškė prarasti savo valstybingumą, todėl natūralu, kad XIII a. vyrai su ja kovojo ginklu. A. Patackas teigia, kad svarbu skirti formą ir esmę. Nors krikščionybė į Lietuvą buvo nešama visiškai netinkamu būdu, Lietuvoje buvo priimta ir suprasta greitai, nes buvo tas pats vidinis suvokimas.

Be šių naujų hipotezių religijos tema, A. Patackas knygoje „Litua“ bando išsiaiškinti, kas buvo paslaptingieji jotvingiai, pateikia savo įžvalgas apie galindus ir kitas baltų gentis, aiškina lietuvių kalbos garsų ir prasmės esmę.

 Pasak knygos autoriaus, tai kad gimė knyga tikrai nėra vien jo nuopelnas, apie panašią knygą mąstė daugybė sąmoningų Lietuvos žmonių.

„Tie dalykai, kuriuos šioje knygoje bandžiau pateikti, plūko ore, jie yra visų. Tik galbūt vienam ar kitam žmogui pavyksta tai geriau surašyti. Aš tai ir padariau, bet tai yra mintys didelės grupės Lietuvos žmonių, tai yra bendras lobis“, – renginio metu kalbėjo knygos „Litua“ autorius A. Patackas

Aleksandras Žarskus: knygą reikia skaityti širdimi

Algirdas Patackas rašydamas knygą „Litua“ rėmėsi A. Žarskaus įžvalgomis, kurios buvo aprašytos „Virsmų knygoje“. Anot A. Žarskaus, „Litua“ – tai gyvenimo knyga, į kurią A. Patackas įdėjo daugybę pastangų, kad iš svajonės ji virstų realybe. Ji turi tapti ne tik autoriui gyvenimo knyga, bet ir visiems ją skaitantiems, nes tai, apie ką joje rašoma, gali iš esmės keisti mūsų pasaulį. A. Žarskus visiems skaitytojams rekomendavo knygą skaityti labiau širdimi nei protu, nes tik tada pradedama labiau suvokti būtį ir gyvenimą.

„Knygą reikia skaityti širdimi, ją reikia išjausti. Mes, civilizuoti žmonės, išmokome mąstyti atsietai, abstrakčiai, logiškai. Kartais mūsų nepriima net ir kalbininkai, nes mes mąstome daugiau dešiniuoju pusrutuliu, daugiau širdimi, prie tokių dalykų dabartiniam lietuviui jau reikia ir priprasti“,– renginio metu kalbėjo A. Žarskus.

Tiek „Virsmų knygos“, tiek „Litua“ pagrindinės mintys analizuojant kalbos dėsningumus. A. Žarskus teigia, kad labai svarbu, kaip mes valdome kalbą, kokius žodžius vartojame ir kaip kasdienė kalba keičia mūsų pačių gyvenimą. Pasak etnologo, kartais verta atsisakyti naujovių, kurios griauna  mūsų pasaulį, paversdamos jį trapesniu.

Kalbininkai profesionalai pritaria ne viskam

Knygos „Litua“ pristatymo metu išsakyti savo nuomonę buvo pakviestas VDU Letonikos centro vadovas, kalbininkas Alvydas Butkus, kuriuo nuomone, nors ir ne visada sutampa kalbininkų profesionalų įžvalgos diskutuojant tais pačiais klausimais, tačiau požiūris, kuris paskatina lietuvį būti lietuviu, turi būti. Juk skirtingais rakursias žvelgiančių į Lietuvos istoriją buvo ir bus.

„Tokios knygos kaip Algirdo tai tam tikras naratyvas. Priešingai galbūt nei kitokių istorikų, toks naratyvas skatina mylėti kalbą, skatina pažvelgti į istoriją kitokiomis akimis, neatstumia lietuvio nuo Lietuvos, neatstumia lietuvio nuo lietuvių kalbos, o atvirščiai – jį pritraukia. Aš kaip kalbininkas profesionalas sakau garsiai ir drąsiai, kad toks požiūris privalo būti, privalo egzistuoti, nors kai kuriais klausimais mes ir nesutariam!“ – savo mintimis dalinosi VDU Letonikos centro vadovas Alvydas Butkus.

Panašios nuomonės buvo ir baltistas ir etnologas Letas Palmaitis, anot jo, dar yra vietų, kur būtų galima tobulėti.

Kaip ten bebūtų, istoriko, Kauno apskrities archyvo direktoriaus Gintaro Dručkaus nuomone, knyga turėtų būti įdomi tiems, kuriems svarbūs savasties, etninio tapatumo klausimai, čia yra įžvalgų, kurios skatina giliau susimąstyti, atkreipti dėmesį tarsi į žinomus, tačiau nutylimus istorijos faktus. Čia publicistikos tekstai parašyti laisvo ir atsakingos pilietinės pozicijos žmogaus, o tai dovana visiems tokius žmones sutinkančius, nesvarbu ar gyvai, ar knygos puslapiuose.

 

Spauda



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra