Pagrindinis puslapis Istorija Rusijos okupacija Linkmenyse pagerbtas Pirmosios Lietuvos Respublikos pasieniečių atminimas

Linkmenyse pagerbtas Pirmosios Lietuvos Respublikos pasieniečių atminimas

Linkmenyse pagerbtas Pirmosios Lietuvos Respublikos pasieniečių atminimas

 

Pasieniečių palikuonys ir svečiai

Vida ŠIMKAVIČIENĖ, www.voruta.lt

Saulėtą ir šiltą gegužės 12 d. Linkmenų miestelis (Ignalinos r.) atgijo: link  Švč. Trejybės bažnyčios kas pėsčiomis, kas važiuoti traukė vietiniai gyventojai ir atvykę svečiai iš įvairių Lietuvos vietovių. Juos visus sukvietė organizuojamas Tarpukario pasieniečių palikuonių susitikimas – popietė. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos vikaras kun. Aleksandras Gaičauskas, jam talkino rezidentas kun. Jonas Kardelis, kilęs iš Linkmenų. Bažnyčia buvo pilna žmonių, pakiliai giedojo bažnyčios choras. Akis džiugino nemažai pareigūnų, jaunuolių ir merginų, vilkinčių karinę uniformą. Garbės sargyboje stovintys Lietuvos kariuomenės asociacijos „Žaibo kumštis“ iš Ignalinos uniformuoti nariai, Pasieniečių klubo ir jo skyrių atstovai laikė savo vėliavas. Kun. A. Gaičauskas pamokslo metu labai gražiai kalbėjo apie rūpestį vieni kitais – šeimoje, valstybėje, apie tai, kad būtume atviri padėti, ištiesti pagalbos ranką, kad nesijaustumėme viršesni už kitus. Po šv. Mišių šventinis renginys persikėlė į lauką prie Vasario 16-ąją, minint Lietuvos nepriklausomybės 100-ąsias metines, atidengto ir pašventinto paminklo (autorius Vladas Šlektavičius) pasieniečiams, saugojusiems demarkacinę (administracinę) liniją su Lenkija. Ant paminklinio akmens užrašyta „Jūs buvote, jūs esate, jūs būsite garbingi Lietuvos kariai“.

 

Iš kairės: A. Žilėnas, L. Ragaišis, A. Jatulis, G. Mackonienė ir J. Alekna

Meno kolektyvas iš Kirdeikių

 Iš kairės: Irena Kriščiūnienė, Rima Kriščiūnaitė ir sraipsnio autorė

Ąžuoliuką LIETUVAI 100 sodina Ignalinos rajono savivaldybės

mero pavaduotojas Laimutis Ragaišis

Pirmosios Lietuvos Respublikos Pasienio policijos Utenos baro viršininko Antano Juodžio atminimo ąžuoliuką sodina A. Juodžio vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai

Jono Rimanto Klimo ir jo grupės vyrų balsai papuošė renginį.

Eugenijaus Ostašenkovo nuotraukos

Renginys lauke prasidėjo voltornos garsais, po to buvo giedamas Lietuvos valstybės himnas. Renginio vedėjai, pasipuošę tautiniais drabužiais, – Linkmenų seniūnas Jonas Alekna ir Ignalinos savivaldybės politinė bei visuomeninė veikėja Gražina Mackonienė kreipėsi į susirinkusius: „Būkit  pasveikinti visi švenčiantys garbingą Valstybės sukaktį – Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį; būkit pasveikinti visi šiandien susirinkę į Linkmenis paminėti istorinės tautos praeities ir pagerbti tarpukario pasieniečių atminimo. Ypač džiaugiamės, kad šiandien čia, pasieniečių atminimo įamžinimo vietoje, susirinko gausus būrys tarpukario pasieniečių vaikų, anūkų, proanūkių“. Seniūnas priminė, kad valstybė – tai ir teritorija, kurią reikia saugoti ir ginti, o per Linkmenis kaip tik ėjo Lietuvos ir Lenkijos demarkacinė linija. Koks tai buvo laikotarpis? Kokie žmonės saugojo Lietuvą? Vedėjas pristatė kraštietį, išsamiai tyrinėjusį šį krašto istorinį puslapį, ir šio susitikimo iniciatorių  Antaną Žilėną.

Antanas Žilėnas pasidžiaugė matydamas, čia vėliavų plazdėjime, gausiai susirinkusius savo kartos žmones, pasieniečių vaikus, anūkus, proanūkius. Jo žodžiais tariant, tai keturių kartų susitikimas. Susirinkę čia Lietuvos Valstybės jubiliejiniais metais paliekame Lietuvos istorijoje žymę, kad mums brangi Lietuvos, Lietuvių Tautos praeitis, kad mums, mūsų vaikams ir vaikaičiams rūpi Lietuvos ateitis. Ženklas, kad mes vieningi ir perduodame Lietuvos garbingą praeitį ateinančioms kartoms“ – dėkojo A. Žilėnas.

Kreipėsi į visus su prašymu tylos minute pagerbti Pirmosios Lietuvos Respublikos pasieniečių atminimą.

Pakvietė prie paminklo padėti simbolinę keturių kartų gėlių puokštę, skirtą tėvų, senelių, prosenelių atminimui: Pasienio policijos Utenos baro viršininko Antano Juodžio proanūkį Bronių-Joną Česnavičių;  pasieniečio Jurgio Gečio proanūkius Urtę ir Mantą Navalinskus ir jų mamą; Utenos apskrities viršininko Jono MotiejūnoValevičiaus anūkę Dalią Bukelienę; pasieniečio Stasio Monstavičiaus anūkę Rūtą Chlomauskaitę; pasieniečio Mečio Medinio dukrą Nijolę Medinytę-Varnienę; pasieniečio Miko Rastenio sūnų Rimgaudą Rastenį.

 

Po to buvo pakviesti ir kiti šventės dalyviai, norintys gėlės žiedu pagerbti pasieniečių atminimą.

Po gėlių padėjimo ceremonijos vedėjai pasidžiaugė, kad labai simboliška ir svarbu atsigręžti į praeitį, bet būtina žvelgti ir į ateitį, ir pristatė renginyje dalyvaujančios asociacijos „Žaibo kumštis“ jaunuosius patriotus ir kapitonę Ievą Čičelytę, kuri pasveikino visus susirinkusius, priminė, kad pasieniečiai pirmieji priima iššūkius ir visada saugo mus. Po to vyko asociacijos „Žaibo kumštis“ jaunųjų pasieniečių pasižadėjimo, kuris prilyginamas priesaikai, priėmimas. Tikruosius asociacijos narius sveikino draugai, artimieji.

Į susirinkusius kreipėsi ir Ignalinos rajono mero pavaduotojas Laimutis Ragaišis. Jis paminėjo, kad labai svarbu prisiminti savo senelius, tėvus, kurie gynė Lietuvą. Per Linkmenis ėjusią Lietuvos demarkacinę liniją su Lenkija saugojo ne tik linkmeniškiai, bet ir pasieniečiai iš kitų Lietuvos vietovių. L. Ragaišis išreiškė viltį, kad toks renginys vyktų kasmet, kad tai taptų praeities atminimo, pagerbimo, bendravimo vieta.

Renginio vedėjai pakvietė pasisakyti Pasieniečių klubo atstovą Valentiną Novikovą. Jis pažymėjo, kad visi žmonės kuria istoriją, ir labai svarbu, kad kažkas fiksuoja įvykius, įamžina juos. V. Novikovas padėkojo už šį renginį jo organizatoriams: A. Žilėnui, seniūnui J. Aleknai, Linkmenų bendruomenei ir įteikė dovanas – Pasieniečių klubo atminimo ženklą seniūnui Jonui Aleknai ir knygas asociacijos „Žaibo kumštis“ atstovams.

Renginyje dalyvavo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinės atstovai ir vado pavaduotojas Artūras Jatulis, kuris pasidžiaugė dalyvavęs šio paminklo pasieniečiams atidaryme vasario mėnesį ir dabar turintis galimybę dar kartą pagerbti pasieniečių atminimą. Pasieničių atminimas buvo pagerbtas trimis salvėmis.

Renginio sumanytojas ir organizatorius Antanas Žilėnas paaukojo penkis ąžuoliukus, kuriuos dedikavo: Lietuvai 100, Utenos apskrities ilgamečio viršininko Jono Motiejūno-Valevičiaus atminimui, Pasienio policijos Utenos baro viršininko Antano Juodžio atminimui, du ąžuoliukus – Pasienio policijos Utenos baro Pirmosios Lietuvos Respublikos pasieniečiams atminti.

Šventinio renginio vedėjai priminė, kad ąžuolas – amžinos atminties ženklas, o lietuvis ir ąžuolas – neatskiriamai susiję, ir pakvietė Ignalinos rajono mero pavaduotoją L. Ragaišį ir savivaldybės atstovus pasodinti Lietuvos 100-mečiui skirtą ąžuoliuką bei pasieniečių vaikus, anūkus, proanūkius pasodinti ąžuoliukus jų artimųjų atminimui. Sodinant ąžuoliukus skambėjo daina „Žemėj Lietuvos“. Po to visi buvo pakviesti bendrai nuotraukai prie pasieniečių atminimo įamžinimo paminklo.

Po trumpos pertraukos visi susirinko į parapijos kiemelį antrajai šio renginio daliai, kur galima buvo pasivaišinti kareiviška grikių koše, pabendrauti, stabtelti prie stendo. Antano Žilėno parengtame stende „Pasienio policijos Utenos baras iki 1939 m.“, kuriame atsispindi pasienio policijos istorija, iš patalpintų senų nuotraukų žvelgia daugeliui artimų žmonių akys. Tarp kitų prie stendo sustojo ir atvykusi iš Vilniaus Irena Kriščiūnienė su dukra Rima ir nuotraukoje susirado savo tėvą ir senelį Praną Brukštų, buvusį pasienietį.

Renginio vedėja G. Mackonienė priminė, kad kadaise Linkmenų kraštas buvo padalintas dviems valstybėms, o šiandien Linkmenų seniūnija, jos žmonėmis rūpinasi seniūnas J. Alekna, ir paprašė jo tarti žodį renginio  dalyviams. Po trumpos kalbos, nes žodžių jau daug pasakyta, seniūnas kartu su žmona Loreta sudainavo šviesios atminties mokytojos Danutės Burokienės žodžiais sukurtą dainą apie Linkmenis.

Vedėjai pakvietė pasisakyti kraštietį Valdą Kuzelį. Garbaus amžiaus žmogaus kalboje įsiminė frazė, kad linkmeniškiai meldėsi ir už tą Linkmenų dalį, kuri priklausė Lenkijai.

Žodis vėl buvo suteiktas šio renginio organizatoriui A. Žilėnui, parengusiam dviejų dalių knygą „Parubežys ir parubežiniai“. A. Žilėnas trumpai pristatė savo knygą, truputį apgailestaudamas, kad spaustuvė dėl didelio darbo krūvio ryšium su Lietuvos 100-mečiu nespėjo laiku atspausdinti knygos, tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera – jis gavo dar papildomos informacijos ir medžiagos, kuria galėjo papildyti knygos antrą dalį. Knygą „Parubežys ir parubežiniai“ A. Žilėnas skyrė Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui ir Pasienio policijos 95 metų sukakčiai paminėti. Pasak A. Žilėno, knygoje daugiausiai dėmesio skirta Pietryčių Lietuvos (Utenos baro) parubežio apsaugos istorijai, pasieniečiams, garbingai saugojusiems administracinę liniją su Lenkija. Surinkta daug duomenų bei prisiminimų apie žemiečius, saugojusius sieną ne tik Utenos baro ruože, bet ir kituose Lietuvos pasienio baruose, apie jų likimus per visų okupacijų metus. Knygos antroje dalyje pateikti 219 pasieniečių biografiniai duomenys. Autorius nuoširdžiai dėkojo pasieniečių vaikams ir anūkams leidusiems pasinaudoti jų šeimos relikvijomis kieno nuotraukomis iš asmeninių šeimos archyvų, kieno pasakojimais ir prisiminimais – ir perskaitė pavardes pasienio policininkų palikuonių, kurie išsaugojo tėvų senelių, prosenelių atminimą, sąrašas buvo didžiulis. A. Žilėnas dėkojo ir kraštiečiams, papasakojusiems apie gyvenimą parubežyje, padėjusiems surasti bei susisiekti su pasieniečių palikuonimis ir giminėmis.

Renginio metu susirinkusiems dainavo Linkmenų etnografinis ansamblis „Linkmena“, sodrūs kraštiečio, buvusio miškininko, visuomenininko, kanklininko Jono Rimanto Klimo ir jo grupės vyrų balsai papuošė renginį. Vienas iš šio kolektyvo vyrų grojo Labanoro dūda, kurią pagamino linkmeniškis muzikantas Juozas Kirka. J. R. Klimas ragino šventės dalyvius kartu padainuoti patriotines ir tėvų dainuotas dainas. Dainas apie Lietuvą, apie kylantį dūmą, kylantį į verkiantį dangų, labai jautriai padainavo svečių kolektyvas iš Kirdeikių.

„Dėkojame visiems už šios dienos istorinę ir dvasinę kelionę į tarpukario Lietuvą; dėkojame gerbiamiems kunigams už maldą už Tėvynę Lietuvą, už valstybę saugojusių pasieniečių atminimą. Dėkojame renginio iniciatoriams ir organizatoriams, valdžios atstovams, pasieniečiams, tarpukario pasieniečių artimiesiems, garbiems svečiams, kraštiečiams, vietos gyventojams už susitelkimą ir bendradarbiavimą įprasminant mūsų krašto istorinę atmintį. Visi esame viena tauta, viena giminė“, – tokiais žodžiais renginio vedėjai kreipėsi į susirinkusius ir pakvietė visiems susikibti už rankų ir kartu su J. R. Klimo vyrais padainuoti „Ilgiausių metų“ šiam kraštui.

Lai šis susitikimas nebūna vienkartinis ir paskutinis.

Lai ši pasieniečių atminimo įamžinimo vieta tampa brangia kiekvienam Lietuvos istoriją gerbiančiam žmogui.

 

Naujienos iš interneto