Pagrindinis puslapis Istorija Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės

Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės

Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės

Ladigų šeima. Iš kairės: 1. Stefanija Ladigienė, 2. Algis Marijonas Ladiga, 3. Kazys Ladiga. Biržų apskritis, Vabalninkas. 1923 m.
Nuotrauka. Lino Ladigos asmeninis archyvas.

www.voruta.lt

1901 m. sausio 23 d. Vabalninko mstl. (Biržų aps.) gimė Lietuvos visuomenės veikėja, pedagogė, publicistė, Lietuvos Respublikos III Seimo narė Stefanija Paliulytė-Ladigienė.

Pirmajam pasauliniam karui prasidėjus, ji su šeima evakavosi į Rusiją, kur aukso medaliu baigė „Žiburio“ gimnaziją Tambove. 1918 m. grįžusi į Lietuvą, Vilniuje dirbo banke, sekretoriavo Jonui Jablonskiui. Persikėlusi į Kauną, Lietuvos universitete studijavo filosofiją, pedagogiką, psichologiją ir sociologiją, dirbo laikraščio „Lietuva“ redakcijoje, redagavo pirmuosius žurnalo „Moteris“ numerius, moterų ateitininkių  žurnalą „Naujoji vaidilutė“, stažavosi užsienyje. Marijampolės gimnazijoje dėstė prancūzų kalbą ir kūno kultūrą, 1926 m. išrinkta į  Lietuvos Respublikos  III Seimą.

Stefanijos Ladigienės tarnybos liudijimas, išduotas Vilniaus valstybinio dramos teatro. 1946 m. Originalas. Dokumentas lietuvių kalba. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 8945/3, Priedas prie bylos, l. 10-8.

1940 m. vasarą, prasidėjus sovietinei okupacijai, buvo areštuotas ir 1941 m. pabaigoje sušaudytas S. Ladigienės vyras – generolas leitenantas Kazys Ladiga. S. Ladigienė su vaikais persikėlė gyventi į Vilnių, kur 1946 m. kovo mėn. buvo suimta ir nuteista. Kalėjo Pečioros, Taišeto lageriuose. 1955 m. pabaigoje paleista iš įkalinimo ir išsiųsta į tremtį Irkutsko srityje, kur tremtyje buvo du jos sūnūs. 1957 m. grįžo į Lietuvą.

Stefanija Ladigienė mirė 1967 m., palaidota Vilniuje Saltoniškių kapinėse.

Marija Ladigaitė ir Irena Veisaitė (sėdi). 1947 m. Lino Ladigos asmeninis archyvas. Stefanija Ladigienė 1944 m. savo namuose priglaudė ir nuo nacių išgelbėjo Ireną Veisaitę.

Po mirties S. Ladigienė apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, jai suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.

 Minint Stefanijos Ladigienės 120-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje eksponuojami Stefanijos Ladigienės ir Kazio Ladigos baudžiamosiose bylose, jų  vaikų Algio Marijono Ladigos ir Benedikto Pijaus Ladigos tremties bylose saugomi dokumentai, Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomi dokumentai bei nuotraukos ir dokumentai iš S. Ladigienės anūko Lino Ladigos asmeninio archyvo.

Pasaulio tautų teisuolio vardo suteikimo Stefanijai Ladigienei diplomas, išduotas Holokausto aukų ir didvyrių atminties organizacijos „Jad Vashem“ (Izraelio Valstybė). 1993 m. sausio 12 d. Originalas. Dokumentas anglų ir hebrajų kalbomis. Lino Ladigos asmeninis archyvas.

Dėkojame Linui Ladigai už pagalbą rengiant parodą bei leidimą parodoje skelbti asmeninio archyvo nuotraukas.

Su paroda galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje  http://www.archyvai.lt/lt/lya/tegu-dvasios-nevarzo-jt6q.html arba paskyroje Facebook socialiniame tinkle  https://www.facebook.com/lietuvosypatingasisarchyvas/.

Parodos kuratorius Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.

Naujienos iš interneto