Autorius: Voruta Data: 2013-03-07 , 15:43 Spausdinti

Dr. Povilas JAKUČIONIS, Vilnius

2013 m. vasario 22 d. Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kuriame konstatuojama, kad tarnyba kitai valstybei negali būti laikoma tarnyba Lietuvos valstybei. Jame kalbama apie jaunuolius, prievarta paimtus į sovietų armiją po 1990 m. kovo 11 d.

Konstitucinis Teismas (toliau – KT) ištyrė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ir konstatavo, kad: pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo straipsnis, kuriame nustatyta, kad jiems į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas faktinis prievartinės karo tarnybos SSRS ginkluotose pajėgose, pasienio, vidaus reikalų ir kitose tarnybose, išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose, laikotarpis, buvęs tik iki 1990 m. kovo 11 d., prieštarauja Konstitucijos 29 ir 52 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, KT dar kartą pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos teritorija tarptautinės teisės požiūriu buvo okupuota kitos valstybės ir niekada nebuvo teisėta Sovietų Sąjungos dalis. SSRS konstitucijos galiojimo įvedimas, jos nustatytų pareigų ir SSRS pilietybės primetimas Lietuvos Respublikos piliečiams buvo niekinis, neteisėtas aktas. Pasak KT, Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusių asmenų nesaistė SSRS piliečių prievolės, įskaitant ir karinę prievolę. Dar daugiau, pagal tarptautinės teisės normas okupuotos teritorijos gyventojų vertimas tarnauti okupuojančios (priešo) valstybės kariuomenėje yra laikomas karo nusikaltimu. KT nutarime pabrėžiama, kad pareigūnų valstybinės pensijos skyrimas ir gavimas turi būti siejamas būtent su tarnyba Lietuvos valstybei! (Nutarimo santrauka publikuota šių metų vasario 27 d. „Lietuvos Aido“ G.Viržonienės straipsnyje).

Tačiau KT, žengęs du žingsnius į priekį, tuojau pat žengė vieną atgal, nustatydamas, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į reikšmingas aplinkybes, gali nustatyti tokį pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą, pagal kurį tam tikrai būtino šiai pensijai skirti asmens tarnybos Lietuvos valstybei laiko daliai būtų prilygintas tarnybos kitai valstybei laikas. Bet tik tokiomis aplinkybėmis, kai atlikti tarnybos Lietuvos valstybei objektyviai buvo neįmanoma.

Atkreiptinas dėmesys į nutarimo nuostatą, teigiančią kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos negali būti skiriamos asmenims, kurie atlikdami tarnybą okupavusiai valstybei dalyvavo slopinant pasipriešinimą okupacijai ar vykdant nusikalstamą veiklą prieš Lietuvos gyventojus. Čia matomai turimi galvoje stribai ir kagėbistai, žudę partizanus ir trėmę civilius gyventojus.

Iš esmės KT nepasakė nieko naujo, tik priminė ankstesnių nutarimų ir tarptautinės teisės nuostatas bei atkreipė dabartinio įstatymų leidėjo dėmesį į didelę jo atsakomybę prieš objektyvią tautos istoriją ir Lietuvos Respublikos piliečius.

Įdomu, kaip dabartinės sudėties KT traktuotų valstybinių nukentėjusių asmenų pensijų mokėjimą stribams ir kagėbistams, prisidengusiems II pasaulinio karo veteranų statusu, kuris jiems buvo galimai neteisėtai suteiktas, nes jie nedalyvavo karo veiksmuose, o tik terorizavo žmones fronto užnugaryje okupuotose teritorijose. Tokių asmenų 1998 m. Lietuvos Genocido centras buvo nustatęs apie 2000. Tuometinė Andriaus Kubiliaus vyriausybė valstybinių pensijų mokėjimą jiems buvo sustabdžiusi. Bet vėliau, po skundų teismams, KT nusprendė, kad valstybinės pensijos stribams ir kagėbistams turi būti mokamos esą dėl jų „teisėtų lūkesčių“. Abejotina, ar nusikaltę žmoniškumui asmenys gali reikalauti tų „teisėtų lūkesčių“ išpildymo ir reikšti pretenzijas į valstybės, prieš kurios nepriklausomybę jie nusikalstamais būdais kovojo, nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų?

Ar tai nėra visiškas absurdas ir teisinis nonsensas?

Reikėtų, kad Seimo nariai šiuo skandalingu klausimu kreiptųsi į KT dabar. Negali juk teisinėje valstybėje ilgai tęstis dvigubų standartų, paminančių istorinę tiesą ir moralės principus, praktika.

Iš KT nutarimo darytina išvada, kad valstybines pensijas negalima skirti visiems pretendentams iš eilės. Tik nuodugniai patikrinus asmens elgesį ir jo darbo pobūdį okupanto jėgos ar represinėse struktūrose, tokiose, kaip kariuomenė, prokuratūra ir teismai. O ypač KGB struktūrose, kaip, pavyzdžiui, pasienio kariuomenėje. Sovietinės armijos kadriniais karininkais dažniausiai būdavo tampama savanoriškai, o teisėjai sovietmečiu nagrinėjo ir politines bylas.

Šia proga būtina priminti, kad jau nepriklausomoje Lietuvoje buvo labai įskaudinti okupacinio režimo buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, kai visi jie turėjo praeiti žeminančias reabilitacijos procedūras pas buvusius sovietinius prokurorus ir teisėjus. Tada nebuvo atsižvelgta į jokius reabilituojamųjų „teisėtus lūkesčius“. Kai kurie iš jų dėl tos žeminančios procedūros atsisakė galimybės gauti nukentėjusio asmens statusą. Atrodė, jog buvusiais sovietiniais pareigūnais pasitikima labiau, nei Laisvės kovų dalyviais.

Baigiantis 2006 m. Seimas mano siūlymu pataisė Valstybinių pensijų įstatymą, nustatydamas, kad į stažą valstybinei pareigūnų pensijai gauti negali būti įtrauktas tarnybos SSRS jėgos ir represinėse struktūrose laikas. Tada triukšmą sukėlė policijos komisarai: grasinta „tūkstančiais“ pasitraukti iš policijos tarnybos. Esą visa policijos sistema sugrius, netekusi pačių kvalifikuočiausių ir labiausiai patyrusių darbuotojų, jei tokia įstatymo pataisa nebus atšaukta. Tuometinė valdžia nusileido ir įstatymo pataisa buvo atšaukta. Nors štai Gruzija yra pateikusi puikų pavyzdį – prezidentas Sakašvilis paleido visą korumpuotą miliciją ir iš naujų, nepatyrusių, bet dorų žmonių suformavo naują policiją. Dabar ji yra mažiausiai korumpuota visame regione ir vagis gaudo gerai, ne blogiau už mūsų „patyrusius profesionalus“, kurie vienas po kito vis pakliūva į STT pareigūnų rankas. Žinoma, tai visai nereiškia, kad visi „buvę ir patyrę“ yra niekam tikę.

Pasak Prancūzijos prezidento, buvo praleista patogi proga pakeisti sovietinių pareigūnų įpročių neatsisakančius senus kadrus jaunais, nepriklausomoje Lietuvoje teisės mokslus baigusiais, tarnautojais.

Nesibaigianti praleistų progų virtinė vis tęsiasi: laiku nepakeisti buvę sovietiniai politikai valdžioje ir kvalifikacijas jau praradę sovietiniai profesoriai aukštosiose mokyklose bei direktoriai mokyklose, nepakeisti sovietinio mentaliteto karininkai kariuomenėje… O mes vis vienas kito klausiame, kodėl atsiliekame nuo Estijos, kodėl tarpukario Lietuvoje per tą patį laiką buvo daugiau gero padaryta visuomenei, nei mūsų laikais? Atsakymas paprastas – nepasirūpinome, kad daugiausia lemiančios vadovaujamos pareigos būtų skirtos tinkamiems, Lietuvai lojaliems žmonės.

Nuomonės, diskusijos, komentarai Konstitucinis Teismas (KT), Pensijos, Politiniai kaliniai, Politiniai tremtiniai, Povilas Jakučionis, Seimas, Sovietų Sąjunga, Valstybinių pensijų įstatymas