Lietuvos valstybės atkūrimo 100- čiui. Vilniaus vyskupas Antanas Pranciškus Audzijonis

Autorius: Data: 2019-01-30 , 12:30 Spausdinti

Lietuvos valstybės atkūrimo 100- čiui. Vilniaus vyskupas Antanas Pranciškus Audzijonis

Vilniaus vyskupas Antanas Pranciškus Audzijonis  1836 – 1895 m.

Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalys, www.voruta.lt

Gimtinė ir mokslų pradžia

Telžiai – teologijos daktaro, pedagogo, Peterburgo dvasinės akademijos dėstytojo, rektoriaus, profesoriaus, Vilniaus vyskupo Antano Pranciškaus  Audzijonio (Audzevičiaus ) tėviškė. Šiame sodžiuje, anuomet priklausiusiame Panevėžio apskričiai, Skrebotiškio valsčiui, Saločių parapijai (dabar Pasvalio rajonas, Vaškų seniūnija, Skrebotiškio parapija) 1836 m. gegužės 25 d. būsimasis vyskupas išvydo pasaulį.

Augo penkis sūnus ir dvi dukteris turėjusioje Audzijonių šeimoje. Lakstė basakojis Antanukas Telžių pievom, laukais, takeliais net neįtardamas, kad savo laikui atėjus, bus lemta ir Peterburgą pasiekti, aukštas pareigas apturėti ir Vilniaus vyskupo sostan įsėsti. Įsiklausykim: dar tebesigirdi eiklių žirgų bėgimas – kiekvienais metais per Šv. Antaną Telžiuose pasirodydavo vyskupo karieta. O gimtojoje Saločių bažnyčioje jis aukodavo Šv. Mišias. Geisdavo savo kraštą ir artimuosius aplankyti.

Gabus buvo iš prigimties. Troško mokytis. Pradžia – mokslas pas parapijos kleboną. Vėliau – tarnyba valsčiaus raštinėje. Bet šito buvo mažai.

Devyniolikmetis Antanas atkeliavo į Vilnių

Devyniolikmetis Antanas paliko tėviškę ir 1855 m. atkeliavo į Vilnių. Čia jo laukė mokslas kunigų seminarijoje. Baigęs seminariją vikaravo Vilniaus Šv. Jokūbo bažnyčioje, vėliau Turgeliuose, Verkiuose, Raduškonyse. Vėliau grįžo į Vilnių, į Bernardinų bažnyčią. Tačiau gabaus kunigo gyvenimo tikslas buvo mokslas. Dar tebevikaraudamas pradėjo ruošti teologijos magistro disertaciją. Bernardinų bažnyčios klebonas Edvardas Tupalskis sudarė jam galimybes savarankiškoms mokslinėms studijoms. Buvęs jo profesorius kunigų seminarijoje kun. Urbonas Rockis Peterburgo dvasinės akademijos vadovybei rekomendavo gabų savo mokinį.

Jau Peterburge

1869 m. Antanas Pranciškus Audzijonis jau Peterburge. Tais pačiais metais eksternu apgynė disertaciją. Paskirtas Akademijos kapelionu, vėliau – pastoracinės ir dogmatinės teologijos profesoriumi. Apginta ir teologijos daktaro disertacija. Nuo 1879 m. teko Akademijos inspektoriaus pareigos. Akademijos rektoriui Simonui Kozlovskiui tapus Lucko – Žitomyro vyskupu, ėjo rektoriaus pareigas. Būtų juo ir likęs, jei ne lietuviška valstietiška prigimtis. Lenkų vyskupai nepanoro tokias garbingas pareigas  atiduoti paprastam lietuviui ir rektoriumi išrinko prof. Simoną Franskevičių. Antanas Pranciškus Audzijonis pasitraukė iš Akademijos. Buvo perkeltas Mogiliovo arkivyskupijos jurisdikcijon, gavo Mogiliovo  kapitulijos kanauninko, vėliau – prelato titulus.

Popiežius Leonas XIII naujuoju Vilniaus vyskupu prekonizavo Antaną Pranciškų Audzijonį

Tuo metu Vilniaus vyskupą Karolį Hryneveckį carinę Rusijos valdžia už nepalankumą jai ištrėmė. Vyskupiją administravo prelatas Liudvikas Zdanavičius. Atšaukus Karolį Hryneveckį iš vyskupo pareigų, 1889 m. gruodžio 18 d. popiežius Leonas XIII naujuojiu Vilniaus vyskupu prekonizavo Antaną Pranciškų Audzijonį.

Konsekracijos iškilmės vyko 1890 m. balandžio 25 d. Jose dalyvavo vyskupai Antanas Baranauskas, Aleksandras Beresnevičius.

1890 m. birželio 17 d.Antanas Pranciškus Audzijonis perėmė vyskupijos valdymą. Per ingresą pasakytame pamoksle naujasis vyskupas dvasininkams aiškino, kad Bažnyčios reikalai yra svarbesni už pasaulietines pareigas, paskelbė katalikų tikėjimo prioritetus.

Savo darbą vyskupas pradėjo nuo bažnyčių vizitacijų

Savo darbą vyskupas pradėjo nuo bažnyčių vizitacijų. Žinia, kad vyskupas moka ir kalba lietuviškai, greitai nuaidėjo per visą vyskupiją.

1890 m. rugsėjo 6 – 21 d. numatė aplankyti Vokės, Trakų ir Senųjų Trakų, Semeliškių, Žiežmarių, Kalvių, Jiezno, Nemunaičio ir Punios bažnyčias. Deja, leidimo negavo. Artimesnes parapijas lankė rudenį.

Pagrindinės vizitacijos vyko 1891 m. gegužės – birželio mėnesiais. Gegužės  27 – 31 d. aplankė Semeliškių, Kietaviškių, Žaslų, Gegužinės, Žiežmarių bažnyčias. Kaimuose prie kelių, kuriais važiavo vyskupas, rinkosi žmonių minios. Vyskupas juos laimino, dalijo paveikslėlis su lotyniškais užrašais.. Tai buvo caro valdžiai nepriimtinos pagarbos vyskupui manifestacijos.

Vyskupo Antano Pranciškaus Audzijonio gimtinė. Telžių kaimas ( Pasvalio raj.). Paminklo šventinimo iškilmė. 2016 m. liepos 29 d. Autorės asmeninio archyvo nuotraukos

 

Valdžia reikalavo, kad vyskupas į parapijas važiuotų slapta. Į Gegužinę vyskupas važiavo naktį, bet kaimuose plaikstėsi vėliavos, degė žvakės. Pirma vyskupo važiuodamas apskrities ispravnikas žvalgė kelią. Reikalavo žmonių pagarbos ženklus pašalinti. Bet žmonių džiaugsmo nenuslopino. Stabintiškių ir  Bertešiūnų kaimuose susirinko keli šimtai žmonių, apsupo vyskupo karietą, dainavo lietuviškas dainas. Vyskupas laimino. Toks vaizdas karojosi visuose pakelės kaimuose. Vilniaus gubernatorius Nikolajus Grevenicas atvyko į Žiežmarius, įkalbinėjo vyskupą uždrausti tokias manifestacijas. Vyskupas teisinosi: iškilmingi susitikimai būna todėl, kad čionykščiai valstiečiai savo vyskupo nematę 25 – erius metus.

Birželio mėnesį vizitacijos tęsėsi Trakų dekanate – Vyskupo sulaukė Birštono, Butrimonių, Darsūniškio, Jiezno, Kalvių, Nemaniūnų, Onuškio, Pivašiūnų, Punios. Stakliškių, Trakų, Užuoguosčio parapijos. Pasitinkančius žmones kalbino lietuviškai. Vėliau vyskupas aplankė Lydos, Merkinės ir Rodūnės dekanatus, juose daugiausia gyveno lietuvių.

Susibičiuliavo su kunigu Silvestru Gimžausku, kuri pakėlė kanauninku. Vežiodamas po Merkinės dekanatą kunigas vyskupui įrodęs, kad Vilniaus krašto katalikai lietuviai tamsūs ir prietaruose gyvena dėl pačios bažnyčios kaltės – ji į juos lenkiškai kalba.

Vyskupas rūpinosi Bažnyčia ir lietuvybės sklaida

Vyskupas rūpinosi Bažnyčios legitimumu, įvedė griežtą dvasininkų drausmę, pats uoliai ėjo ganytojo pareigas ir reikalavo kunigų atsidavimo sielovados darbui. Atsisakė katalikų bažnyčiose skambinti varpais per stačiatikių procesijas. Vyskupas dekanams nurodė, kad kunigai derintųsi prie vietos gyventojų vartojamos kalbos, žmonės katechizuotų jiems suprantama kalba.

Jis norėjo palankiai išspręsti Vilniaus lietuvių inteligentų prašymą skirti atskirą bažnyčią, tačiau katedros kapitula neleido.

Vyskupo Antano Pranciškaus Audzijonio pradėtas bažnyčių lietuvinimo darbas buvo kukli pradžia. Visgi pirmasis žingsnis žengtas .Caro nurodymu Vilniaus generalgubernatorius Ivanas Kachanovas buvo įpareigotas sustiprinti vyskupo veiklos priežiūrą. Vėliau atsirado naujų kaltinimų. Istorikas habil.. dr. Vytautas Merkys rašo : ,, Kitatikių dvasinių reikalų departamento A.P. Audzevičių išsikvietė į Peterburgą pasiaiškinti.  Vyskupas  kaltinimų nepripažino, departamento  direktoriaus tokio pasiaiškinimo nepriėmė. Vyskupas savo pirmtako likimo išvengė vien dėl sunkios širdies ir ankstyvos mirties‘‘.

 

Paminklas – kryžius Vilniaus vyskupui Antanui Pranciškui Audzijoniui. Telžių kaimas ( Pasvalio raj.)

 

Vyskupas mirė 1895 m. gegužės 28 d. Vilniuje. Palaidotas Katedros vyskupų kriptoje.

Atmintis gyva

Trumpai švystelėjęs XIX a. pabaigoje šis žmogus nuėjo į užmarštį. Prisimintas tik atgimimo metais.

Kraštietis istorikas prof. Jonas Aničas apie vyskupo gyvenimą ir veiklą parašė istorinę studiją. 1995 m. Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje vyko pirmasis vyskupui skirtas minėjimas. Aplankyti jo gimtieji Telžiai. Tik noras išsaugoti Audzijonių sodybą neišsipildė.

2016 m. liepos 29 d., švenčiant  Vilniaus vyskupo Antano Pranciškaus Audzijonio 180 – ąsias gimimo metines  LKMS dv. vad. kun. Vytautas Rapalis, LKMS Pasvalio Katalikės Moterys pakvietė į dvasinę kraštotytinę konferenciją, kuri buvo skirta šiai iškilmingai sukakčiai paminėti. Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis, kurios buvo aukojamos  Švč.  Jėzaus Širdies parapijos bažnyčioje.  Šv. Mišias aukojo  svečias iš Vilniaus LKMS dv. vad. kun. Vytautas Rapalis, jam koncelebravo buvęs šios bažnyčios  administratorius kun. Raimundas Simonavičius. Po Šv. Mišių bažnyčioje vyko konferencija skirta Vilniaus vyskupui Antanui Pranciškui Audzijoniui. Buvo galima aplankyti bažnyčioje Pasvalio katalikių moterų ir vyskupo giminaičių  parengtą parodą skirtą Vilniaus vyskupui Antanui Pranciškui Audzijoniui.

Renginyje dalyvavo Vyskupo Antano Pranciškaus Audzijonio giminaičiai, mūsų kraštietė soc.m.dr. Aldona Kačerauskienė, kuri pristatė savo parengtą pranešimą ,, Vilniaus vyskupas Antanas Pranciškus Audzijonis‘‘, katalikės moterys iš Pasvalio,  Biržų, Panevėžio, Radviliškio, Šiaulių, Pasvalio Politinių kalinių ir tremtinių choras ( vad. Gintarė Bagdonavičiūtė, Skrebotiškio parapijos tikintieji, Telžių kaimo gyventojai, Pasvalio Krašto Muziejaus darbuotojai.

Po konferencijos visi vyko į Vilniaus vyskupo Antano – Pranciškaus Audzijonio gimtinę – Telžių kaimą. Gimtinėje  iškilo vyskupui skirtas paminklas, kurį pašventino LKMS dv. vad. Vytautas Rapalis ir buvęs  Skrebotiškio Jėzaus širdies parapijos administratorius kun. Raimundas Simonavičius ( 2016 m.liepos 29 d.).

Paminklo pastatymu rūpinosi Antano Pranciškaus giminaičiai, jiems talkininkavo geradariai, Tetirvinų bendruomenės nariai, Vaškų seniūnija, Telžių kaimo gyventojai, Pasvalio Katalikės moterys.

Šiuo metu paminklo priežiūra  su meile širdyje rūpinasi telžietė Pranutė Janulevičiūtė, jo giminaičiai bei Telžių kaimo gyventojai.

Pasvalio  katalikės  moterys Vilniaus vyskupo atminimą  taip pat pagerbė 2017 m. rugpjūčio 4 d. Šia proga buvo aukojamos Šv. Mišios Skrebotiškio parapijos bažnyčioje. .Jas aukojo Skrebotiškio Jėzaus širdies parapijos administratorius kun. Algimantas Petkūnas. Po Šv. Mišių aplankėme vyskupo gimtinę Telžių kaimą.  Nuoširdžiai bendravome bažnyčios šventoriuje prie arbatos puodelio. Šiame renginyje dalyvavo mūsų svečiai  Pasvalio vokalinis ansamblis ,, Žalsvasis šaltinis’’ ( vad. Jonas Vatiekūnas).

Pasvalio Katalikės Moterys vėl pagerbė Vilniaus vyskupo Antano Pranciškaus Audzijonio atminimą. Centre – Skrebotiškio Švč. Jėzaus Širdies parapijos administratorius kun. Algimantas Petkūnas ir Pasvalio Neįgaliųjų Centro vokalinis ansamblis ,, Žalsvasis šaltinis“ ( vad. Jonas Vaitiekūnas ). 2017 m.rugpjūčio 4 d.

 

Švenčiant  Lietuvos Valstybės atkūrimo šventę – Vasario 16 – ąją, Pasvalio katalikės moterys vėl  pakvies Pasvalio bendruomenę pasižiūrėti Laimio Jurkaus sukurtą filmą ,,Vilniaus vyskupas Antanas Pranciškus Audzijonis‘‘. Filmas bus rodomas vasario 12 d. 15 val, Pasvalio Krašto muziejuje. Maloniai kviečiame apsilankyti.

Džiugu, kad šios iškilios asmenybės atmintis gyva kraštiečių maldoje ir  dvasiniuose renginiuose.

(Straipsnis parengtas pagal garbingos atminties kraštotyrininkės Vitalijos Kazilionytės parengtą  leidinuką „Vyskupas Antanas Pranciškus Audzijonis  1836 – 1895“ 2016 m. liepa).

Katalikų (arki)vyskupai ,



Post Your Comments

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra