Lietuvos valstybei šis kraštas yra labai svarbus

Autorius: Data: 2020-11-05 , 10:16 Spausdinti

Lietuvos valstybei šis kraštas yra labai svarbus

Seinų lietuvių „Žiburio“ vaikų darželyje

Irena Gasperavičiūtė, www.e-ausra.pl

Pavasarį, kai dėl pandemijos visi ramiai sėdėjome namuose, darbą LR konsulate Seinuose baigė buvusi jo vadovė Izolda Bričkovskienė. Atsisveikinimas buvęs kuklus – mat negalima buvo burtis didesnėmis grupėmis. Panašiomis sąlygomis darbą minėtame konsulate pradėjo ambasadorius, buvęs švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas. Per keletą darbo Seinuose mėnesių jis suspėjo geriau susipažinti ir su mūsų kraštu, ir lietuvių bendruomenės padėtimi. Su gerb. ambasadoriumi kalbuosi apie mūsų bendruomenę, jo nuveiktus darbus ir planus.

Irena Gasperavičiūtė: Jau daugiau kaip 20 metų Jūs pažįstamas su mūsų kraštu. Koks įspūdis atvažiavus čia po ilgesnės pertraukos? Ar daug kas pasikeitę?

Remigijus Motuzas: Atvažiavęs po ilgesnės pertraukos į Seinus, maloniai nustebau. Jie tapo didingesni, nes sutvarkyti pastatai, viešosios erdvės ir, svarbiausia,  pasikeitę žmonės, – tad visai kitokia bendroji atmosfera. Lyg niekas anksčiau nedraudė Seinuose kalbėti lietuviškai, tačiau pajutau, kad ir kai kurie vietiniai gyventojai to vengė arba bendravo tarpusavyje pusbalsiu. Dabar galima pamatyti daug lietuviškų užrašų, girdėti lietuvių kalbą parduotuvėse ir gatvėse. Ir dar man netikėta buvo, kad nemaža dalis vietinių lenkų supranta ir bendrauja lietuviškai, noriai dalindamiesi, kad turi lietuviškų šaknų.

Perėjus pagrindinę miestelio gatvę, sklindant lietuviškoms pamaldoms iš bazilikos, mus didingai pasitinka čia gyvenęs ir dirbęs lietuvių vyskupas ir poetas Antanas Baranauskas. Vadovaujant Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui teko nemažai prisidėti, kad paminklas vyskupui Antanui Baranauskui čia atsirastų. Juk kiek metų čia veikianti lietuvių bendruomenė mynė vietos valdžios institucijų slenksčius, kad gautų leidimą paminklo statybai.

Kaip pirmojo susitikimo metu sakė Seinų miesto burmistras Arkadiušas Novalskis (Arkadiusz Nowalski), daugiau kaip prieš du dešimtmečius Antano Baranausko vardas mus supriešino, o šiandien vienija. Seinai glaudžiai bendradarbiauja su Anykščiais. Tad įsitikinau, kad visos nuoskaudos liko praeityje, jokių nesutarimų tarp skirtingų etninių grupių nėra ir šiandien Seinai, pasak burmistro, savotiškai yra susitapatinę su Lietuva ir be jos nebeįsivaizduoja savo gyvenimo.

I. G.: Jūs buvęs ambasadorius Švedijoje, Maskvoje. Ar nekeista dirbus tokiuose dideliuose ir svarbiuose centruose atvykti į mažą atstovybę?

R. M.: Atstovaudamas Lietuvai jau trečioje diplomatinėje atstovybėje, galiu daryti išvadą, kad visos rezidavimo šalys yra labai svarbios ir diplomato misija ta pati – atstovauti Lietuvai ir ginti jos bei toje valstybėje gyvenančių tautiečių interesus. Mano paskyrimas konsulato vadovu Seinuose rodo, kad Lietuvos valstybei šis kraštas yra labai svarbus. Jis svarbus ne vien dėl to, kad šiame krašte augo ir brendo Lietuvos tautinio atgimimo pirmieji šaukliai, kad Seinai susiję su didinga mūsų istorine praeitimi, bet ir todėl, jog čia per pastaruosius dešimtmečius susiformavo lietuvių tautinio tapatumo palaikymo sistema, apimanti švietimą, kultūrą, spaudą ir aktyvią visuomeninę veiklą.

 I. G.: Kokius užsibrėžėte savo darbo tikslus čia, Seinuose? Kaip sekasi jų siekti?

R. M.: Kaip jau minėjau, vienas iš svarbiausių mūsų uždavinių yra tinkamai atstovauti Lietuvai ir ginti jos interesus. Siekdami šių tikslų, tęsime konstruktyvų bendradarbiavimą su Lenkijos savivaldybių ir Vyriausybės atstovais regione.

Tarp įvairių institucijų vyksta dialogas dėl pasienio regionų bendradarbiavimo. Lietuvos ir Lenkijos pasienio savivaldybės yra panašios – finansiškai jos neturtingos. Todėl turime paskatinti šių regionų ekonominę plėtrą. Neabejotina, kad bendrų bendradarbiavimo per sieną projektų, susijusių su pramonės, žemės ūkio, transporto, turizmo, sienos kirtimo (ar perėjimo) infrastruktūros plėtra, įgyvendinimas būtų naudingas valdžios institucijoms, smulkiajam ir vidutiniam verslui bei pagerintų Lietuvos ir Lenkijos pasienio gyventojų gyvenimo kokybę.

Tikiu bendrų regioninių projektų sėkme, nes entuziazmo ir patirties yra abiejose pusėse. Daug pastangų, kad pasienio regiono projektams būtų pritarta ir jie gautų finansinę paramą, deda Seinų miesto burmistras Arkadiušas Novalskis. Ne vieną bendrą projektą su kaimyninėmis Lietuvos savivaldybėmis jau įgyvendina Punsko savivaldybė. Viršaičio Vytauto Liškausko profesionaliomis pastangomis Punsko valsčius pagal įgyvendinamų projektų skaičių yra lyderis tarp 1500 kaimiškų savivaldybių Lenkijoje.

Glaudaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo savivaldos lygmeniu svarbą dar labiau atskleidė dėl COVID-19 pandemijos kilę iššūkiai. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, apsilankęs liepos 6 d. Seinuose ir Punske, inicijavo, kad būtų pasirašyti atitinkami tarpvalstybiniai susitarimai, reglamentuojantys specialiųjų tarnybų bendradarbiavimą kilus krizinėms situacijoms. Vilniuje jau liepos 13 d. susitikę Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai pasirašė memorandumą ir sutarė dėl bendradarbiavimo krizinėmis situacijomis. Memorandume numatomas šalių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos bendradarbiavimas. Šalys pasižadėjo teikti pagalbą kilus krizinei situacijai ir pasienio teritorijose įvykus nelaimei, pvz., kilus gaisrui.

Seinų apskritis ir Lazdijų rajonas yra vadinamojo Suvalkų koridoriaus centre, todėl turime didinti atsparumą įvairioms grėsmėms, bendradarbiauti įvertinant galimus incidentus ir nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje.

Vienas iš svarbiausių konsulato veiklos prioritetų išlieka kultūrinė diplomatija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. rugsėjį patvirtino Lietuvos pristatymo užsienyje (vadinamąją Įvaizdžio) 2020–2030 m. strategiją. Pristatydami Lietuvos ekonomikos, meno ir kultūros pasiekimus, į savo veiklą įtrauksime šiame krašte veikiančius kultūros centrus ir lietuvių organizacijas.

Negalima nepažymėti, kad kitais metais minėsime poeto Česlovo Milošo 110-ąsias gimimo metines. Jo gyvenimas ir kūrybinė veikla yra tarsi jungtis tarp abiejų šalių paveldo, kultūros ir tapatumo. Su Lenkijos institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis taip pat galėtume bendradarbiauti 2021 m. minint Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines. Mums ši data svarbi tuo, kad 1791 m. spalio 20 d. priimtas Abiejų Tautų tarpusavio įžado aktas buvo esminė Konstitucijos pataisa, numačiusi, kad Lietuva turi būti atstovaujama kaip lygiateisė partnerė.

Seinai XIX–XX amžiaus sandūroje buvo vienas iš svarbiausių lietuvių švietimo ir kultūros centrų. Tačiau turime pripažinti, kad dar ne visas reikšmingas lietuvių kultūros paveldas čia yra įamžintas. Taip pat norėtųsi, kad būtų priimti realūs sprendimai dėl lietuvių švietimo Lenkijoje sąlygų gerinimo.

 I. G.: Dabar labai nedėkingas metas bet kokiai veiklai visuomenėje. Turiu omenyje pandemiją. Ar ji smarkiai apribojo ir diplomatų darbą?

R. M.: Reikia pripažinti, kad COVID-19 pandemija – globalus iššūkis ne tik Lietuvai ar kaimyninei Lenkijai, bet ir visam pasauliui. Per gana trumpą laiką pasaulis tarsi apsivertė aukštyn kojomis, jis susiaurėjo ir žmogus, paveiktas šių aplinkybių, pasijuto tarsi bejėgis. Aš tai labai gerai pajutau tuo metu dirbdamas Užsienio reikalų ministerijoje.

Kovo viduryje, paskelbus neturinčiųjų galimybės savarankiškai grįžti registraciją, į Lietuvos diplomatines atstovybes užsienyje kreipėsi beveik 6000 mūsų piliečių. Buvo sutelktos visos diplomatinės tarnybos pastangos. Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai daugiau kaip 2 mėnesius budėjo po 24 val. per parą. Telefonų skambučiai netilo nė minutės. Reikėjo ne tik registruoti žmones, bet ir nuraminti juos bei padėti sugrįžti. O aplinkybės keitėsi kas valandą.

Pandemija iš esmės pakeitė diplomatų gyvenimą ir veiklą. Sudėtinga buvo realizuoti savo politinius tikslus ar kitus sumanymus. Tačiau, kita vertus, tai buvo tam tikras išbandymas, gebėjimas prisitaikyti prie kitų aplinkybių ištikus nenumatytoms krizėms. Daug kas persikėlė į virtualią erdvę – pasitarimai ir  diskusijos vyko nuotoliniu būdu. Kad tai įmanoma, parodė šią vasarą tokiu būdu vykęs kasmetinis Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų susitikimas. Vienu metu internetinėje erdvėje susijungė kolegos ambasadoriai iš beveik 60 pasaulio valstybių. Taigi ši krizė yra ir tam tikra galimybė kūrybai ir netikėtiems sprendimams.

Kartą per savaitę Lietuvoje yra atnaujinamas Koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašas. Rugpjūčio mėnesį įvedus privalomą izoliaciją piliečiams, grįžusiems iš Lenkijos, pasipylė skambučiai į konsulatą. Vieni turėjo rezervavę nakvynes poilsiui pajūryje, kiti bilietus skrydžiams iš Kauno ar Rygos. Punsko Kovo 11-osios licėjaus direktorius Alvydas Nevulis rūpinosi, kad tai nesutrukdytų abiturientams įstoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Skubiai kreipiausi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir mūsų siūlymui buvo pritarta. Izoliacija yra netaikoma abiejose valstybėse gyvenantiems asmenims, grįžusiems ar atvykusiems darbo, studijų ar su žemės ūkio veikla susijusiais reikalais.

Vienas iš paskutinių sprendimų yra susijęs su artimųjų kapų lankymu per Vėlines. Izoliavimasis nebus privalomas abiejų valstybių piliečiams ir asmenims, vykstantiems lankyti artimųjų kapų 2020 m. spalio 30 d. – lapkričio 2 d.

 I. G.: Jūs buvote tas žmogus, kuris daug ką nulėmė kuriant Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklą. Kaip vertinate praėjus 15 metų – ar pasiteisino „Žiburio“ projektas?

R. M.: Aš džiaugiuosi, kad galėjau prisiliesti prie šios mokyklos kūrimo. Šis projektas tikrai pasiteisino ir yra reikalingas ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijos lietuviams. „Žiburio“ mokykla – mums visiems labai svarbus švietimo centras, gražiai tęsiantis daugiau kaip prieš 100 metų veikusios „Žiburio“ draugijos gimnazijos tradicijas. Čia visi mokomieji dalykai, išskyrus lenkų kalbą, literatūrą ir istoriją, dėstomi lietuvių kalba, auga mokinių skaičius. Ne paslaptis, kad dalis užsienyje įsikūrusių lietuviškų mokyklų turėjo taikytis prie besikeičiančių aplinkybių ir buvo išsaugotas tik vadinamasis lietuviškasis etninis blokas, o visų kitų dalykų mokoma tos valstybės valstybine kalba. Tad ,,Žiburio“ mokykla turi visas galimybes tapti svarbiausiu lietuvių ugdymo centru už Lietuvos ribų.

I. G.: Kaip šiuo metu vertinate lietuvių švietimo centro Suvalkuose kūrimo perspektyvą?

R. M.: Šiandien stiprūs kultūros ir švietimo centrai veikia Punske ir Seinuose, tačiau Suvalkuose iki šiol neturėjome beveik nieko, nors ten gyvenančių lietuvių skaičius pastaraisiais metais žymiai išaugo. Vaikų darželio atidarymas šios vasaros pabaigoje yra puiki lietuvių kultūros ir švietimo centro steigimo pradžia. Suvalkuose auga poreikis mokytis lietuvių kalbos, todėl tolesnis žingsnis turėtų būti pagrindinės lietuviškos mokyklos įkūrimas. Visi žinome, kad dar prieš dvejus metus Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis dėl paramos tokio centro įkūrimui yra sutaręs su Lenkijos premjeru Mateušu Moravieckiu (Mateusz Morawiecki). Todėl kartu su Vyskupo Antano Baranausko fondu „Lietuvių namai“ ir Lenkijos lietuvių bendruomene turime sutelkti pastangas ir siekti, kad susitarimai aukščiausiu tarpvalstybiniu lygmeniu būtų įgyvendinti.

 

http://e-ausra.pl/2020/10/23/lietuvos-valstybei-sis-krastas-yra-labai-svarbus/#more-6369

Europa Kultūra Naujienos Seinų - Punsko kraštas , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra