Lietuvos tūkstantmetis Vilniaus apskrities bibliotekoje

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

„Lietuva mano, tu kaip sveikata…“
(Adomas Mickevičius)
 
Žinomas mokslininkas ir etnografas, prof. Česlovas Kudaba kadaise, artėjant Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmečiui, yra sakęs, kad šią datą Lietuvoje visi turėtume paminėti plačiai bei iškiliai. Vėliau tuo respublikoje rūpinosi Valstybinė komisija, buvo rengiami specialūs planai, skirta nemažai pinigų, suorganizuota renginių, parašyta ir išleista dešimtys knygų. Visi tapome garbingos šventės dalyviais ir liudininkais…
 
Dabar, apmąstydami Lietuvos tūkstantmečiui skirtus renginius, matome, kokį gražų tautinį sąmoningumą, patriotizmą ir savarankišką iniciatyvą šioje srityje parodė Lietuvos mokslinės, savivaldybių viešosios bei kitos bibliotekos. Nelaukdamos jokių vyriausybinių programų, pinigų ar valdžios paskatinimų, netgi nuolat pačios jausdamos finansinius nepriteklius naujoms knygoms pirkti ir savo vidaus ūkio reikmėms tenkinti, aiškiai matydamos respublikos Vyriausybės abejingumą šalies gyventojų skaitybos bei kultūros klausimams, jos savo jubiliejinių renginių ir lankytojų skaičiumi gerokai pranoko daugelį valstybės finansuojamų planinių jubiliejinių priemonių.
 
Taip atsitiko todėl, kad bibliotekos visuomet buvo arčiausiai savo skaitytojų poreikių ir interesų. Jos ir dabar geriausiai žino žmonių skaitymo reikmes, mato, kad ne formaliai, o konkrečių paskatų vedini į bibliotekas kasdien plaukia tūkstančiai respublikos miesto bei kaimo gyventojų. Šie žmonės čia atsidėję ieško žinių ir naujos informacijos, kai tuo tarpu nemaža dalis, visomis išgalėmis reklamuojamų valstybinių jubiliejinių ar kitų renginių bei planinių programų daugelio žmonių, ypač gyvenančių provincijose, net neįstengia pasiekti.
 
Įžvelgdama kultūriniame mūsų visuomenės gyvenime palaipsniui plintančias ir įsigalinčias šias bei kitas nepageidautinas tendencijas, gan kūrybiškai, iškiliai ir originaliai, tarp kitų šalies bibliotekų, Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejų 2009 m. sumanė pažymėti – pasitikti ir išlydėti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka.
 
Idėja organizuoti savo skaitytojams permanentinį – metus truksiantį renginį pirmiausiai kilo Abonemento skyriaus vedėjai Irenai Prūsienei ir jaunai specialistei, prieš metus atėjusiai dirbti į skyrių, vyresniajai bibliotekininkei Tatjanai Grigorčenkienei. Direkcijai pritarus, buvo sutarta čia surengti teminių parodų ciklą „Lietuvos vardo tūkstantmetis“, kas mėnesį jose atskleidžiant lankytojams dokumentus, skirtus patiems svarbiausiems mūsų valstybės raidos etapams bei įvykiams. Abonementas šiuo atveju buvo pasirinktas ne atsitiktinai – iki tol kasdien čia apsilankydavo daugiausiai (daugiau kaip 500) bibliotekoje skaitytojų.
 
Buvo nuspręsta kiekviena tema parodose skaitytojams atskleisti visus turimus leidinius, nepaisant kuriam bibliotekos skyriui, fondui ar saugyklai jie priklausytų. Norint visus juos surasti, peržiūrėti ir deramai atrinkti, teko atlikti nemažai paieškų bei kitokių darbų. Parodų organizavimu, keitimu ir priežiūra rūpintis bibliotekoje buvo pavesta Abonemento minėtai darbuotojai T. Grigorčenkienei.
 
Deramai apgalvoti ir kiti klausimai. Pavyzdžiui, siekiant didesnio parodų efektyvumo (ne vien vaizdinės, pažintinės ar informacinės įtakos, bet ir pačių eksponatų panaudos bei tiesioginio poveikio) skaitytojams buvo leista juos sudominusią knygą imti iš parodos ir čia pat ją pasiskaitinėti. Be to, knygą iš parodos lankytojai galėjo pasiskolinti ir į namus atidesniam bei nuoseklesniam skaitymui. Tokiais atvejais jų paimtos knygos parodoje buvo pakeičiamos kitais tų pačių pavadinimų egzemplioriais.
 
Tokiu būdu šios parodos padėjo ne vien garsinti skaitytojams bibliotekos Lietuvos tūkstantmečio jubiliejų, populiarinti jiems istorijos mokslų literatūrą, bet kartu sudarė ir labai geras sąlygas plačiai išskleisti bei parodyti atskirom temom visus bibliotekos fonduose turimus dokumentų rinkinius. Mūsų galva, tai buvo dar vienas gan svarbus šio ciklo parodų privalumas. Jos gerokai padidino bibliotekoje turimų knygų panaudojimą, paskatino fondų apyvartumą.
 
Trumpai aptarkime šių parodų tematiką
 
Pati pirmoji knygų paroda „Lietuvos valstybės ištakos“ iš ciklo, skirto Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejui, bibliotekoje buvo parengta ir atidaryta 2009 m. sausio 2 dieną. Joje buvo išdėstytos knygos, supažindinančios skaitytojus ir kitus Vilniaus miesto bei apskrities gyventojus su Lietuvos priešistore, valstybės susidarymu, karaliaus Mindaugo laikų Lietuva. Paroda veikė visą mėnesį – iki sausio 31 dienos.
 
Antroji minėto ciklo paroda „Jogailos ir Vytauto Lietuva. Krikščionybės kelias į Lietuvą“ bibliotekos Abonemento skyriuje surengta vasario 1 dieną. Joje buvo išskleistos knygos ir kiti dokumentai apie galingąją, Vytauto Didžiojo laikų Lietuvą, Žalgirio mūšį ir kitus to meto svarbiausius politinio, ūkinio bei kultūrinio gyvenimo įvykius, mūsų bočių bendruomenę ir papročius, jų tikėjimą ir godas. Ją skaitytojai lankė bei eksponatais naudojosi iki vasario 27 dienos.
 
„Bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė“ – tai trečioji minėto ciklo paroda. Joje buvo surinktos senosios knygos ir kiti dokumentai, atspindintys istorinius 1569–1795 m. Lietuvos valstybės gyvenimo įvykius: abiejų tautų Respubliką (Žečpospolitą), atsiradusią po Liublino unijos (1569 m.) ir sujungusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei Lenkijos karalystės žemes, gyvavusią iki paskutiniojo (1795 m.) valstybės padalinimo. Čia taip pat būta leidinių, supažindinančių su Liublino unijos pasirašymu, tuometiniais jungtinės valstybės vadovais, 1791 m. gegužės 3 dienos Konstitucija, visais abiejų tautų Respublikos padalinimais ir kitais įvykiais bei faktais. Paroda veikė kovo 4–31 dieną.
 
Ketvirtoji paroda „Lietuva carinės priespaudos laikais. Knygnešių laikai (1864–1904 m.)“ pristatė leidinius apie spaudos draudimą, žinomus to meto knygnešius ir slaptų mokyklų daraktorius bei lietuvių kovas dėl savo laisvės bei nepriklausomybės. Kartu ji parodė tą didžiulę lietuviškos knygos lotyniškais rašmenimis reikšmę mūsų tautos kovoje prieš grėsmingą, carinės administracijos beatodairiškai vykdytą lietuvių tautos rusinimo politiką ir tautos siekius išlikti. Paroda buvo atidaryta kovo 30 ir veikė iki balandžio 24 dienos.
 
Taip jau sutapo, kad paskutinę Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės dieną (balandžio 29-tąją) A. Mickevičiaus bibliotekoje skaitytojams buvo pristatyta ir penktoji šio ciklo knygų paroda „Lietuva 1918–1940 metais. Lietuvos valstybės atkūrimas“. Ji lankytojams priminė itin svarbius mūsų šalies gyvenimo įvykius: Lietuvos Tarybos sudarymą bei Vasario 16-osios akto paskelbimą, lietuvių kovas su bolševikais, bermontininkais, pilsudskinės Lenkijos sulaužytą taikos sutartį, klastingą Lietuvos užpuolimą ir mūsų tautos kovą su lenkais bei Vilniaus krašto ir kitų Lietuvos žemių okupavimą, Trečiąjį Seimą ir Gruodžio 17 dienos perversmą, fašistinės Vokietijos ultimatumą Lietuvai ir Klaipėdos krašto pagrobimą bei daug kitų, skaudžiai išgyventų jaunos mūsų respublikos įvykių. Pastaroji paroda veikė iki gegužės 29 dienos.
 
Kitą skaudų ir sunkų Lietuvos valstybės gyvenimo laikotarpį skaitytojams priminė šeštoji paroda „Lietuva okupantų ir rezistentų priešpriešoje“, atidaryta. birželio 1 d. Čia jos vardo paminėjimo tūkstantmetis persipynė su rodomuose leidiniuose aprašytais istorijos faktais, amžininkų literatūriniais prisiminimais bei dokumentais apie tarybinio KGB siautėjimo, taikių žmonių tremties ir rezistencijos laikus, holokausto bylą, Lietuvos laisvės bylą, 1941 m. birželio sukilimą, J. Stalino valdymo metus, lietuvių išeivijos politinę bei tautinę veiklą ir kitus to meto įvykius. Paroda buvo lankoma visą mėnesį.
 
Septintoji, ne mažiau gausi savo eksponatais paroda „Lietuva grožinėje literatūroje“ skaitytojams buvo atidaryta liepos 22 d. Jos dokumentai – beletristinės knygos, kuriose minimas Lietuvos vardas, aprašomas mūsų krašto gyvenimas, gamta, žmonės, jų būdas, mokslas, tautotyros darbai, tradicijos, papročiai ir kiti panašūs dalykai. Ji veikė iki rugpjūčio 12 dienos.
 
Nuo rugpjūčio 12 iki rugsėjo 1 dienos lankyta aštuntoji, ne mažiau įdomi ir svarbi knygų paroda „Lietuvos tautinis atgimimas ir nepriklausomybės atkūrimas“. Tai – lietuvių tautos vienybės ir politinės sistemos virsmo mūsų šalyje laikotarpis. Joje lankytojams buvo atskleisti dokumentai apie TSRS pertvarką, Lietuvos tautinį atgimimą, to meto politiką, mitingus bei minėjimus, kuriuose reikalauta tautinės simbolikos, himno, laisvės Lietuvai ir istorinės tiesos, ypač – oficialiai įvertinant iki tol nutylimus tokius svarbius lietuvių tautai faktus ir datas, kaip masinių trėmimų į Sibiro platybes pradžią (birželio 14-ąją), Ribentropo–Molotovo paktą (rugpjūčio 23-ąją), Lietuvos nepriklausomybės dieną (vasario 16-ąją) ir kt.
 
Devintoji šio ciklo istorinių knygų ir kitų dokumentų paroda „Sovietinė Lietuva 1960–1990 metais“ Abonemento skyriuje buvo atidaryta rugsėjo 10 d. ir skirta neseniai pergyvento tarybinio laikotarpio politiniams, ekonominiams bei kultūriniams įvykiams. Jos eksponatai jaunajai skaitytojų kartai pasakojo apie tarybinio laikotarpio pradžią, to meto kolaborantinės Lietuvos valdžios „aparato“ kūrimą, žemės nacionalizavimą, visuomenės sovietizaciją, pramonės kūrimą ir darbininkų klasės tariamą hegemoniją. Rodomi dokumentai lankytojams priminė priverstinį Lietuvos ūkinio gyvenimo keitimą bei jo žlugdymą, gyventojų rusinimą ir tautinių tradicijų griovimą, dvasinį žmonių skurdinimą ir primestą jiems okupacinę gyvenimo filosofiją bei logiką. Paroda veikė iki rugsėjo 30 dienos.
 
Spalio 2 dieną Abonemento darbuotojai pakvietė savo skaitytojus aplankyti dešimtąją parodą, skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečiui, „Lietuvos miestai ir miesteliai“. Į ją buvo surinkti visi bibliotekoje šia tema esantys leidiniai. Lankytojai turėjo puikią progą bent mintimis pakeliauti vos ne po visą Lietuvą, susipažinti su atskiromis jos gyvenvietėmis, turtingomis savo žmonėmis ir istorija. Čia buvo leidinių apie didžiausius Lietuvos miestus, Švenčionių kraštą, Trakus, Neringą, Laukuvą, Viduklę, Elektrėnus, Kražius bei daug kitų miestelių. Vilniaus gyventojai ir skaitytojai šią parodą lankė iki spalio 31 dienos.
 
Vienuoliktoji paroda „Lietuvos etnografija. Tautinis palikimas“ bibliotekoje atidaryta lapkritis 4 d. ir veikė iki 30 d. Jos teminė apimtis buvo taip pat plati. Vadovautasi koncepcija, jog etnografija yra istorijos pagalbininkės – mokslinės kraštotyros dalis, kartu su tautosaka tirianti materialųjį ir intelektualųjį tautos kultūros paveldą. Etninė kultūra – tai kaimo, miestelio, miesto ar regiono gyventojų iš kartos į kartą perduodamų kultūros vertybių visuma, visuomenės istorinė atmintis, susijusi su tautos istorija, tradicijų, papročių, tautosakos, muzikos, šokių, kalbos etninio savitumo – tarmių, etninių vietovardžių puoselėjimu, gerbimu bei išsaugojimu ateities kartoms. Etnografijos tyrimų objektai yra kraštovaizdis, dvarai, sakralinė architektūra, mažoji architektūra, etninė architektūra, statinių puošyba, tautinis kostiumas, audinių raštai, vestuviniai sodai, margučių raštai, Užgavėnių kaukės, žemdirbystės padargai, namų apyvokos daiktai, amatininkų darbo įrankiai, muzikos instrumentai, šventės, tradicijos, tautinių mažumų kultūros paveldas, memorialinės laidojimo vietos, o kartu – ir metalinės kryžių viršūnės bei sakralinė medžio skulptūra, ypač išskirianti Lietuvos meninę savastį iš kitų tautų. Visi šie leidiniai čia rado sau vietos.
 
„Kultūra ir švietimas Lietuvoje“ – tai paskutinioji (12-toji) iš ciklo, skirto Lietuvos vardo tūkstantmečiui, knygų ir kitų dokumentų paroda, surengta A. Mickevičiaus bibliotekoje. Ji atidaryta gruodžio 9 dieną ir veikė iki 2010 m. sausio pabaigos. Ja bibliotekoje buvo išlydėtas metus trukęs, įvairiausiomis temomis paženklintas Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose, tūkstantmetis. Šioje parodoje skaitytojams pristatytas knygų rinkinys, pasakojantis apie mūsų šalies visuomenės kultūros ir švietimo būklę, jos raidą bei tarpstančias problemas. Pavyzdžiui, B. Genzelio „Lietuvos kultūros ir istorijos metmenys“, „Kultūrų sąveika“, V. Berenio „Lietuvos kultūros intarpai istorijoje“, J. Jurginio „Lietuvos kultūros istorijos bruožai“ bei daug kitų.
 
Minėto ciklo parodos susilaukė gan pozityvaus kai kurių skaitytojų ir bibliotekos svečių įvertinimo. Itin teigimai jie atsiliepė apie jų tematikos įvairumą ir skaitlingumą, jose pristatytų peržiūrai knygų bei kitų dokumentų gausumą (kiekvienai parodai čia skirta po 3 standartines knygų lentynos sekcijas), taip pat galimybę pačiam pasirinkti ir pasiimti iš parodos knygų į namus. Visos parodos veikė gan ilgą laiką – su jų eksponatais galima buvo susipažinti nuo 11 iki 19 val. Iš viso metus trukusį parodų ciklą, skirtą Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmečiui pažymėti, bibliotekoje aplankė ir su eksponatais susipažino daugiau kaip 120 tūkstančių žmonių.
 
Belieka pridurti, kad prie minėto parodų ciklo savo tema gražiai pritapo ir rugpjūčio 24 d. bibliotekos Parodų salėje atidaryta, mėnesį čia veikusi tarptautinė, kilnojamoji fotografijų paroda „Baltijos šalių bendruomenės Vašingtono valstijoje“, atkeliavusi iš Amerikos. Joje buvo rodomos Vašingtono valstijos gyventojų – amerikiečių, įsikūrusių gan toli nuo tėvynės, tačiau iki šiol išsaugojusių savo estiškąją, latviškąją ar lietuviškąją tapatybę, susibūrusių į etnines bendruomenes ir kartu dirbančių kultūrinį, šviečiamąjį bei Lietuvos vardo populiarinimo darbą užsienyje, nuotraukos (plačiau žr.: B. d., 2009, nr. 9, p. 32–33).
 
Visa tai buvo bendra Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus bibliotekos darbuotojų ir Vašingtono valstijos baltiškosios kilmės bendruomenės atstovų dovana iškiliai, mus aplankiusiai Lietuvos tūkstantmečio šventei.
 
Gerdos Putinaitės nuotr.
 
Nuotraukose: Parodų ciklo organizatorė T. Grigorčenkienė prie Tūkstantmečio 12-osios parodos

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra