Lietuvos sentikiai pagarbino užgimusį Išganytoją

Autorius: Data: 2011-01-07 , 09:03 Spausdinti

Vladas KASPERAVIČIUS, Šalčininkai

Ketvirtadienį, 2010 m. sausio 6 d., kada visa katalikų bendruomenė Trijų Karalių švente užbaigė kalėdinį laikotarpį, visi sentikiai irgi baigė šešių savaičių pasninką.

Vilniuje, Liepkalnio rajone esančiuose maldos namuose, aštuntą vakaro suskambo varpai – šventomis pamaldomis senojo slavų tikėjimo pasekėjai pradėjo švęsti sentikių Kalėdas.

Ilgos pamaldos

Vakare prasidėjusios pamaldos užtruko iki penktos valandos ryto. Penktadienio ryte, sausio 7 d., sugaudę varpai visam senojo pomorų tikėjimo išpažinėjams iškilmingai pranešė, kad prasidėjo šv. Kalėdos. Senas vilnietis Vladimiras pasidžiaugė, kad jis sąžiningai pasnikavo pusantro mėnesio, o į pamaldas atėjo visai nieko nevalgęs.

Į maldos namus, esančius Liepkalnyje, gausiai rinkosi seni ir jauni sentikių tikėjimo išpažinėjai. Dauguma nusipirko žvakelių, kurias čia pat uždegė tam skirtose stovuose – lampaduose. Pagrindinėje maldos namų menėje moterys, būtinai ryšinčios skarelėmis, sėdosi kairėje pusėje, vyrai – dešinėje.

Sugaudę varpai paragina pradėti pamaldas. Jas vedė dvasininkas Grigorijus Bojarovas, Lietuvos sentikių aukščiausiosios tarybos pirmininkas. Kryžiaus ženklu, ilgomis giedojimu senąja slavų kalba prasidėjo ilgos, iki pat ryto trukusios, pamaldos.

Sentikių kelias į Lietuvą

Sentikiai (rus. staroviery) – rusų stačiatikių atšaka, nepripažįstanti Rusijos Bažnyčios reformos, įvestos 1653-1666 m. patriarcho Nikono įsakymu. Vengdami persekiojimų vieni sentikiai bėgo į negyvenamas Sibiro platybes, kiti pasiprašė globos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kur ir susiformavo Lietuvos sentikių – bepopių – pomorcų atšaka. Didelė dalis Rusijos gyventojų šių naujovių nepriėmė, dėl to sentikiai buvo persekiojami, kūrėsi carinės Rusijos pakraščiuose, kitose valstybėse, kur palankiai buvo sutikti, tolerantiškai buvo žiūrima į jų tikėjimą ir skatinamas jų noras šį tikėjimą išsaugoti.

Pirmieji sentikiai Lietuvoje įsikūrė1679 metais, o netrukus dabartinio Rokiškio rajono teritorijoje susibūrė pirmoji sentikių bendruomenė. Daug sentikių tada įsikūrė ir dabartinių Zarasų, Ignalinos, Utenos, Švenčionių bei kitų rajonų teritorijose.

Skirtumai

Reformuota buvo daugiausiai apeigos, todėl jomis sentikystė (rus. staroobriadčestvo) labiausiai ir skiriasi nuo oficialiosios stačiatikybės: pvz., sentikiai tradiciškai žegnojasi dviem pirštais, per pamaldas aleliuja gieda du, o ne tris kartus, lenkiasi iki žemės, pripažįsta tik senąsias liturgines knygas ir ikonas, tik trijų kryžmų kryžių.

Jau nuo caro Petro I laikų sentikiai buvo žymiausi ikonų kolekcininkai. Jų šventovėse visada susiformuodavo įspūdingi senųjų ikonų rinkiniai. Vienuolynų mokyklose sentikių vaikai, be skaitymo, rašymo, buvo mokomi ikonų tapymo pagrindų, visų pirma – senųjų ikonų kopijavimo.

Prieš kelerius metus, kuomet Lietuvos sentikių religinė bendruomenė šventė 300 metų sentikių įsikūrimo mūsų krašte trijų amžių metų jubiliejų.

Pasak Lietuvos sentikių Bažnyčios aukščiausiosios tarybos pirmininko, dvasininko Grigorijaus Bojarovo, ilgus metus sentikiai gyveno daugiau uždarą nuo visuomenės gyvenimą, tačiau pastaruoju metu jie tapo atviresni.

-Visuomenė turi žinoti sentikių tikėjimo istoriją, tradicijas, papročius, žmonių ištverme ir valia išsaugotą savo religiją, – sako dvasininkas G. Bajarovas. – Mūsų maldos namuose vykstančias pamaldos gali lankytis ir pasauliečiai. Vilniuje yra įsikūręs Lietuvos sentikių bažnytinės bendruomenės centras.

Lietuvoje registruotos 53 sentikių bendruomenės. Didžiausios sentikių bendruomenės veikia Vilniuje (daugiau kaip 10 tūkst. tikinčiųjų), Kaune (apie 4 tūkst. tikinčiųjų) ir Klaipėdoje (daugiau nei 4 tūkst. tikinčiųjų). Lietuvos Sentikių Bažnyčia pagal bendruomenių skaičių išlieka antra po katalikų šalies religinė bendrija, o pagal tikinčiųjų skaičių – trečia po katalikų ir stačiatikių.

Autoriaus nuotr.

Voruta. – 2011, saus. 22, nr. 2 (716), p. 8.

Religija , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra