Lietuvos savanorio Prano Eimučio pagerbimas Kaune
Autorius: Voruta Data: 2021-03-19 , 08:10 Spausdinti

Autoriaus nuotr.
Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt
2021 m. kovo 18 d. Kaune Laisvės al. prie buvusio „Metropolio“ viešbučio (ant sienos kabo atminimo lenta) gėlėmis ir žvakėmis buvo pagerbtas prieš 102 metus žuvęs Lietuvos savanoris Pranas Eimutis (1897-1919).
Renginį organizavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities skyrius ir LŠS Vlado Putvinskio-Pūtvio klubas.
Pranas Eimutis gimė 1897 metais Ariogalos valsčiuje, Rančiškės kaime, ūkininkų šeimoje. Prasidėjus I-ajam pasauliniam karui ir vokiečiams užėmus Lietuvą, tarnavo carinės Rusijos kariuomenėje. 1917 m. Maskvoje baigė Karo vairuotojų mokyklą. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 m. sausio 11 d. įstojo į Lietuvos kariuomenę savanoriu ir pateko į Kauno komendantūros mokomąjį dalinį. Tuo metu Lietuvoje pradėjo lankytis įvairios užsienio šalių misijos. Viena pirmųjų atvyko iš JAV ir vadinosi „Amerikos maitinimo komisija“, kuri Kaune apsistojo „Metropolio“ viešbutyje. Ją viešbutyje saugojo Kauno komendantūros mokomosios komandos kareivių Garbės sargyba.
Lietuvos savanoris Pranas Eimutis
1919 m. kovo 18-osios rytą P. Eimutis su kareiviu J. Stramaičiu stojo sargybon prie „Metropolio“ viešbučio durų. Dieną prie viešbučio ėmė rinktis revoliucingos, nepaisančios karinės drausmės vokiečių kareivių tarybos „Soldatenrat“ kareiviai. Vėliau prie „Metropolio“ priartėjo 50 vokiečių kareivių ir automobilis. Iš jo iššokęs vokiečių seržantas Hansas Zassas jėga norėjo patekti į viešbutį, tačiau įėjimą saugoję lietuviai kariai užtvėrė kelią sukryžiavę prieš duris šautuvus. Kai H. Zassas pastūmė P. Eimutį, šis kilstelėjo šautuvą. Tada vokietis du kartus šovė iš savo revolverio į lietuvį. Šis mirė iškart, o J. Stramaitį vokiečiai nusivedė. Tuomet keli Lietuvos karininkai – vokiečių vestą J. Stramaitį išlaisvino – ir apie 40 mokomosios komandos kareivių bei kulkosvaidžių komandos būrys su dviem lengvaisiais kulkosvaidžiais nuvyko prie „Metropolio“. Lietuvių karininkai suėmė žudiką ir nuvedė į komendantūrą. „Soldatenrat“ kariai buvo išsklaidyti, prie „Metropolio“ pastatyti kiti sargybiniai, o P. Eimučio kūnas buvo įneštas į viešbutį ir paguldytas ant medinio suolo.
P. Eimutis buvo pašarvotas Kauno Įgulos bažnyčioje. Karstas su savanorio palaikais buvo apdengtas Lietuvos ir JAV vėliavomis. 1919 m. kovo 21-osios rytą karstą ir vainikus į Kauno senąsias miesto kapines nešė JAV ir Prancūzijos misijos, vokiečių karinės vadovybės, Lietuvos vyriausybės, kariuomenės, visuomenės atstovai, lydėjo karinis orkestras, raiteliai su žirgais, minios žmonių.
1923 m. už drąsą ir pasiaukojimą P. Eimutis buvo apdovanotas I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (po mirties).
1924 m. jo vardu buvo pavadinta gatvė (pavadinimas panaikintas buvo 1946 m.). 2003 m. Kauno senamiestyje J. Jablonskio gatvės dalis pavadinta Prano Eimučio vardu.
1927 m. Prano Eimučio vardu pavadintas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) Kauno skyrius.
1928 m. Lietuvos karo invalidų Vyčių brolija išleido keturių atvirukų seriją su pirmųjų Nepriklausomybės kovose žuvusių karių atvaizdais. Vienas atvirukas paskirtas ir P. Eimučiui.
1934 m. kovo 18 d. pažymint P. Eimučio žuvimo 15-ąsias metines, prie „Metropolio“ viešbučio pagrindinio fasado durų buvo pritvirtinta juodo marmuro atminimo lenta. XX a. 5-ojo dešimtmečio II-ojoje pusėje vietos valdžios nurodymu lenta buvo nukabinta.
1959 m. panaikinus Kauno senąsias miesto kapines, P. Eimučio palaikai buvo palaidoti Eigulių kapinėse.
1990 m. kovo 18 d. memorialinė lenta su bareljefu atkurta ir atidengta prie įėjimo į tuometinį „Metropolio“ restoraną (Laisvės al. 68). Joje įrašyta: „Čia 1919 03 18 garbingai žuvo Kauno komendantūros kareivis Pranas Eimutis gindamas Jungtinių Amerikos Valstijų misiją“.
Komentarai
Naujienos
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl Princo Filipo mirties
-
Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!
-
Sveikinimai „Vorutos“ žurnalo vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui 80-ies metų jubiliejaus proga
-
Dažnėjantys neurologiniai susirgimai – karantino pasekmė?
-
Česlovas Iškauskas. Kai pagieža keičia kompetenciją… (Replika Povilui Gyliui)
Lietuva
-
Vienas tyrimas padeda atmesti aibę galvos svaigimo priežasčių
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Nuo kitos savaitės duris atvers valstybės archyvų skaityklos, atnaujinamas ir fizinis asmenų aptarnavimas
-
Muzikologė Karina Firkavičiūtė: „Jaučiuosi dvigubai turtingesnė kultūriškai“
-
Jobst Bittner knyga „Tylos uždanga“ – jautri nacių kareivio sūnaus išpažintis
Istorija
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų
-
Apie Vytautą Modzeliauską – pirmąjį Semeliškių valsčiaus tarybos pirmininką
-
Vladas Terleckas. Katynės žudynių istorijos lietuviški puslapiai
Kultūra
-
Kražių kolonija Vilniuje – jau valstybės saugoma
-
Knyga, kuri niekada nebuvo ir nebus išleista Rusijoje – „FST sprogdina Rusiją“
-
Nestandartiniai sprendimai = saugus menas Molėtuose
-
Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje
-
Muzikologė Karina Firkavičiūtė: „Jaučiuosi dvigubai turtingesnė kultūriškai“
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
-
A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
-
Gediminas Kazėnas. Vilniaus rajono savivaldybė stokoja ambicijų. II dalis
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Kun. dr. Valdas Aušra. PLB XVI Seimo nepaprastajai sesijai pasibaigus
Religija
-
Panevėžio Marijos Legionas su viltimi žvelgia Į karantiną ir ieško naujų veiklos iššūkių
-
2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Taupymas Vatikane: mažinamos vyresniųjų algos
-
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė atgimsta vietos bendruomenės dėka
-
Judėjos dykumos urvai vis dar pateikia netikėtumų
Renginiai
-
Vievio mėgėjų meno kolektyvai – virtualiuose renginiuose
-
Apie garbųjį Šilokarčemos pilietį dr. Hugo Šojų
-
Jaunieji talentai sako „Ačiū tau, Lietuva“ ir kartu šįvakar su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru dovanoja koncertą
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ bus įteikti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
Susiję straipsniai
-
Vienas tyrimas padeda atmesti aibę galvos svaigimo priežasčių
~ Lietuva, Sveikata
2021-04-11, 11:42
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
~ Istorija, Lietuva
2021-04-10, 09:50
-
Nuo kitos savaitės duris atvers valstybės archyvų skaityklos, atnaujinamas ir fizinis asmenų aptarnavimas
~ Lietuva
2021-04-09, 14:43
-
Česlovas Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
~ Iškauskas Česlovas, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-04-09, 09:59
-
Muzikologė Karina Firkavičiūtė: „Jaučiuosi dvigubai turtingesnė kultūriškai“
~ Karaimika, Kultūra, Lietuva, Pasaulis
2021-04-09, 07:59