Autorius: Voruta Data: 2013-10-24 , 16:49 Spausdinti

Lietuvos Sąjūdžio Tarybos pareiškimas

2013-10-04

Vilnius

Politinė veikla Lietuvoje pastaruoju metu vis labiau orientuota į referendumus, tariamai vienintelę neklystančią demokratinio valdymo išraišką. Tačiau kai kurie jų gali būti kaip tik pavojingi demokratijai ir valstybės politinei krypčiai bei ateičiai. Tokie jau ėjo bandymai referendumu pakeisti Seimo rinkimų tvarką, kad jo nariai būtų gąsdinami ir valdomi tolydžio gręsiančiu „atšaukimu“ apygardose, ar kad šalies narystė NATO būtų pakirsta tariamai nepritariančiųjų pasirengimui gintis ir abejingųjų laisvei balsavimu. Siūlomoji vadinamos „dvigubos“ pilietybės konstitucinė pataisa sukeltų papildomų grėsmių, jei atsirastų didelis skaičius balsuotojų, pagrindine pilietybe susijusių su nedraugiškomis Lietuvai šalimis. Jau dabar atsirado nesusipratėlių besišaukiančių Kremliaus ginti nuo energetinio „kapitalizmo“, o juos inspiruoja atsiskleidę seni sovietiniai kadrai, mikliai spekuliuojantys etniniais, ekologiniais šūkiais, manipuliuojantys žmonių nuoširdumu ir religiniais jausmais.

Tariamai patriotiniai kvietimai atsisakyti ES bendrosios rinkos principų žemės nuosavybei, jei toks referendumas pavyktų, reikštų, kad Lietuva pažeidžia savo laisva valia (referendumo rezultatais) pagrįstą ir pasirašytą narystės Europos Sąjungoje sutartį, tuo pačiu ir įsipareigojimus, tad bemaž išstoja iš Europos Sąjungos. O į kur? – Į skurdą be subsidijų, į vienatvę tarptautinėje arenoje arba naujai diktatūrinės ir strategiškai alkanos Rusijos „globą“, tad laisvės kovų išdavystę. Šiandien alternatyvos Europos Sąjungai, kaip ir NATO, nėra. Užtenka to, kad apgailėtinai mažos lėšos, skiriamos krašto apsaugai, kelia pagrįstas abejones dėl mūsų pačių pasirengimo ir apsisprendimo ginti savo žemę.

Lietuvos Sąjūdis nepritaria nei referendumui dėl žemės „nepardavimo“ europiečiams, nei referendumų kvotos menkinimui, kuris paskatintų Lietuvoje nuolatinę dviprasmių iniciatyvų įtampą ir politinę sumaištį.

Lietuvos Sąjūdis ragina priimti konstitucinį įstatymą, pagal kurį žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn galės tik tokie užsienio subjektai, kurie stiprins Lietuvos europinę ir euroatlantinę integraciją.

Sąjūdžio Tarybos pirmininkas Andrius Tučkus

*************************************************

LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Lietuvos visuomenei LS – Nr.2

Vilnius, 2013-10-04

Dėl savų ir užsienio piliečių Lietuvoje valdomos žemės teisės pagrindų parengimo

Lieka nepilni 7 mėnesiai iki Lietuvos įstojant į Europos Sąjungą įsipareigoto termino įsigaliojimo – nuo 2014 m. gegužės 1 dienos leisti užsieniečiams iš ES šalių pardavinėti – pirkti žemę. Kiek dabar kokiems užsieniečiams (iš ES ar trečiųjų šalių) žemės jau yra parduota pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 3-os dalies įgyvendinimo konstitucinį įstatymą arba ir jį apeinant, pakreipiant, nežinoma – valstybės apskaita nevedama. Juolab įslaptinta žemės ir miško pardavimas juridiniams asmenims, kurių kapitalo sąsajos su kitomis šalimis nėra žinoma arba neviešinama. Inventorizacija ir viešumas – pirmaeilė būtinybė! Slapti sandoriai dėl žemės turi būti paskelbti negaliojančiais. Palikti ir toliau tokią be valstybinės priežiūros palaidą, padriką žemės pardavinėjimo tvarką, reikštų valdžios nusišalinimą nuo valstybėje turimo žemės fondo – pagrindinio nacionalinio turto esamo ir perspektyvinio valdymo bei tvarkymo. Tai įtvirtintų visišką žemėnaudos ir žemėvaldos betvarkę ir ateityje galimus tarpvalstybinius ginčus.

Žinant, kad Lietuvoje žemėvalda po žemės neteisėtos okupacinės nacionalizacijos ir kolektyvizacijos vėl atkuriant žemės privatinę nuosavybę dar nėra stabili (neparengti kaimų teritorijų sutvarkymo projektai, dideli žemės plotai naudojami nuomos pagrindais, stinga lėšų atkurti tradicinius šeimos ūkius ir kt.) tikslinga parengti normatyvus, ribojančius didelių žemės plotų supirkimą ir perpardavimą (ypač ne piliečių kitiems ne piliečiams), šešėliniu būdu supirktų valdų dovanojimą.

Privalu nedelsiant Lietuvos Respublikoje nustatyti parduotų žemės plotų valstybinę inventorizavimo ir apskaitos tvarką, tokių plotų naudojimo sąlygas – teises ir pareigas: ar visiems nusipirkusiems žemę bus privalomi Lietuvos įstatymai melioracijos tinklų apsaugos, miškų kirtimo ir atkūrimo, kelių tvarkymo, vandens taršos ir kitais atžvilgiais. Būtina žinoti, kokią teisę Lietuva turės visose parduotose žemės valdose, ar vykdant regioninį planavimą valstybiniams sprendimams įgyvendinti išliks teisė paliesti ne piliečiams parduotos žemės valdų teritorijas (pvz., žemės gelmių tyrimo, žemės naudojimo nepatogumų likvidavimo, požeminių ir antžeminių inžinerinių įrenginių statybos ir kitais atvejais).

Lietuvos Sąjūdis nuo 2011 m. šiuo klausimu kreipėsi į Lietuvos Prezidentę, Seimą bei Vyriausybę ir pateikė siūlymus: „Dėl Lietuvos žemės fondo naudojimo ir valdymo gerinimo“; „Dėl Lietuvos žemės pardavimo užsieniečiams“; „Dėl žemės pardavimo užsienio šalių piliečiams sąlygų ir termino“; „Dar dėl teisės parduoti Lietuvos žemę užsieniečiams“.

Dabar kreipiamės ir į tautą. Lietuvos Respublikoje neatidėliotinai turi būti parengti žemės pardavimo ES piliečiams, tokių plotų tikslios apskaitos, valdymo bei tvarkymo teisiniai normatyvai (sąlygos).

Apie žemę Lietuvos žmonės turi būti išsamiai ir laiku informuoti, to nepaliekant gatvių aiškinimuisi.

Lietuvos Sąjūdžio tarybos narys inž. Valensas Čeginskas

Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Vidmantas Žilius

Lietuvos Sąjūdžio Tarybos pirmininkas Andrius Tučkus

Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis

Lietuvos Sąjūdis Andrius Tučkus, Dalia Grybauskaitė, Demokratija, Dviguba pilietybė, ES bendroji rinka, Europos Sąjunga (ES), Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos Sąjūdžio Taryba, Pareiškimas „Dėl savų ir užsienio piliečių Lietuvoje valdomos žemės teisės pagrindų parengimo“, Rinkimai, Valensas Čeginskas, Vidmantas Žilius, Vytautas Landsbergis, Žemė, Žemės pardavimas užsieniečiams