www.voruta.lt

Visuomenės informavimo etikos komisija konstatavo, kad dienraštis „Lietuvos rytas“ pažeidė visuomenės informavimo etiką skelbdamas kaltinančius teiginius apie Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovą Vytautą Valvonį ir net nebandydamas patikrinti, ar publikacijose minimi teiginiai pagrįsti.

„Lietuvos ryto“ laikraštyje, naujienų portale ir televizijoje pernai pavasarį buvo paskleista melaginga, šmeižikiško pobūdžio informacija apie tariamus neteisėtus Lietuvos banko tarnautojų veiksmus. Šios žiniasklaidos grupės publikacijose ir laidose kaip realus faktas buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys teiginiai apie neva vykusius Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo V. Valvonio pokalbius su trečiaisiais asmenimis, galimai dalyvavusiais finansų rinkos dalyvio reketavimo schemoje. „Lietuvos ryto“ publikuotos prasimanytos pokalbių „išklotinės“ buvo pateikiamos kaip realios, tačiau nei Visuomenės informavimo etikos komisijai (toliau – komisija), nei teismui „Lietuvos rytas“ taip ir nepateikė jokių minėtų pokalbių „įrašų“ ar kitų įrodymų, nors savo publikacijose skelbė, kad tokius įrašus turi.

Komisija konstatavo, kad publikacijoje apie tariamas nusikalstamas veikas ir pokalbių išklotines „Lietuvos rytas“ paskelbė kaltinamąjį teiginį, kuris suponavo, kad nusikalstamos veikos jau įvykdytos. Komisijos vertinimu, kadangi jokių nusikalstamos veikos įrodymų „Lietuvos rytas“ taip ir nepateikė, skaitytojai galėjo būti klaidinami. Komisija pripažino, jog, taip skelbdamas kaltinimus be įrodymų, „Lietuvos rytas“ pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą, kuris įpareigoja įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, nuotraukos ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

Komisija taip pat nustatė, kad „Lietuvos rytas“ savo publikacijose pažeidė ir kitą kodekso straipsnį. Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas įpareigoja žiniasklaidos priemones  visada suteikti galimybę neigiamai kritikuojamam asmeniui paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, tačiau komisija nustatė, kad „Lietuvos rytas“ net nebandė kreiptis į Lietuvos banką ar V. Valvonį patikrinti, ar tariamos išklotinės ir kaltinamieji teiginiai turi ką nors bendro su realybe.

Komisija įpareigojo „Lietuvos rytą“ apie padarytus pažeidimus paskelbti dienraštyje.

Jau anksčiau pagal teismo patvirtiną sutartį, „Lietuvos ryto“ grupei priklausantis naujienų portalas „lrytas.lt“ pašalino šešis laikraščio „Lietuvos rytas“ straipsnius ir dvi „Lietuvos ryto“ televizijos laidas „Patriotai“, kuriuose buvo skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorių V. Valvonį. Prasidėję teismo procesai su UAB „Lietuvos rytas“ valdomu laikraščiu ir UAB „Lietuvos ryto“ televizija toliau bus tęsiami.

Po melagingų publikacijų Lietuvos bankas, taip pat Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ir Priežiūros tarnybos direktorius V. Valvonis kreipėsi į „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos priemones dėl minėtos melagingos informacijos paneigimo. Kai jos to nepadarė, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų paneigta, V. Vasiliauskas ir V. Valvonis kreipėsi į teismą.

Atsižvelgdami į tai, kad galimai nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę, Lietuvos bankas ir V. Valvonis kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl asmens šmeižimo neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Ikiteisminį tyrimą vykdo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba ikiteisminio tyrimo metu yra nustačiusi, kad „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos priemonėse minėtas prekyba poveikiu įtariamas asmuo jokių realių sąsajų su Lietuvos banko tarnautojais neturėjo, o teiginiai apie jo ryšius yra išgalvoti.

 LB Viešųjų ryšių skyrius