Lietuvos Respublikos XII Vyriausybė: kokia ji išliks istorijoje

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Visiems, kurie domisi valstybės valdymu, skirta knyga „Lietuvos Respublikos XII Vyriausybė 2001-2004”. Ji supažindina su Vyriausybės sudėtimi, konstituciniais ir įstatyminiais įgaliojimais, analizuoja po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kol kas ilgiausiai dirbusio Ministro Pirmininko A. Brazausko vadovaujamos Vyriausybės veiklą ir konkrečiai Premjero darbą. Taip pat nušviečiama politinė padėtis Prezidentūroje, Seime ir XI Vyriausybėje po 2000 metų Seimo rinkimų, pasakojama apie XII Vyriausybės ministerijas ir ministrus bei kitas prie Lietuvos Vyriausybės esančias institucijas, jų nuveiktus darbus.
Knygos apie Lietuvos Respublikos XII Vyriausybę 2001-2004 metais autorius Gediminas Ilgūnas atsakė į keletą „Vorutos“ klausimų.
Kas paskatino ir kokiomis aplinkybėmis ši knyga atsirado?
Baigiant kadenciją  LR Prezidentui Algirdui Brazauskui parengiau nuotraukų albumą ,,Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas“. Rašydamas įvairias istorijas ir rinkdamas medžiagą apie įžymius mūsų tautos valstybės, mokslo veikėjus, maniau, kad Lietuvos Respublikos Prezidento, pirmojo visos tautos demokratiškai išrinkto, veikla, užfiksuota nuotraukose, būtų reikšmingas paminklas ateičiai.
Parašyti knygą apie jo veiklą laiko nebuvo, o albumą sudaryti buvo galima. Ten yra nemaža mano pratarmė, kiti tekstai. Žodžiu, parengti albumą buvo ganėtinai medžiagos ir aš tą padariau. Sulaukiau gerų šio darbo įvertinimų; kritikos, kad kas nors ne taip padaryta, kaip ir nebuvo, nors tokio albumo parengimas – atsakingas darbas.
Dabar, kada Algirdą Brazauską paskyrė Premjeru, aš jam užsiminiau, gal vertėtų parengti ir kadencijai pasibaigus išleisti nuotraukų albumą „Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas“. Kodėl gi ne? Yra „Lietuvos Respublikos Prezidentas“. Galbūt šiandien tokie dalykai nelabai aktualūs ir svarbūs, bet po dešimties, penkiasdešimties, šimto metų jie būtų labai įdomūs mūsų istorikams, tyrinėtojams ir plačiajai visuomenei.
Ar yra buvę tokių knygų anksčiau?
1930 metais, kai buvo minimas Vytauto Didžiojo 500 metų mirties jubiliejus, apie jį buvo išleistas didelis albumas. Šiandien jis yra tų metų valstybės gyvenimo žinių šaltinis ir, žinoma, bibliografinė retenybė; ten nuotraukos viršaičių, burmistrų su visais tarnautojais, jų sąrašai… Visa tai, kas tuo metu atrodė nieko ypatinga, šiandien yra labai vertinga medžiaga. Tad aš, tarkime, žvelgdamas 50 metų į priekį, maniau, kad ir apie Prezidentą, ir apie Premjerą tokia knyga ar toks albumas būtų labai vertingas. Tačiau Premjeras pokalbio metu man pasakė, kad gal nereikia apie jį tokio albumo, geriau, jei aš parašyčiau apie Vyriausybę nuotraukomis iliustruotą knygą.
Pradžioje aš šio siūlymo atsisakiau. Po kurio laiko Premjeras man vėl pasiūlė imtis šio darbo. Per tą laiką pasidomėjau, ar panašių darbų yra. Žinoma, žinojau, kad tokių knygų konkrečiai apie kurią nors Vyriausybę nebuvo. Kokia kuriuo laikotarpiu dirbo, kaip atrodė, pavyzdžiui, atkurtos Lietuvos Respublikos III Vyriausybė? Apie I Lietuvos Respublikos Vyriausybę Dariaus Kuolio iniciatyva 2000 m. yra išleista knyga „Pirmoji Vyriausybė. 1990-1991“, bet tai nėra knyga apie pačią Vyriausybę, o ministrų atsiminimai. O kaip atrodė trečiojo dešimtmečio IV, V, ar dabartinės Respublikos kuri nors Vyriausybė, kas joje buvo, kur buvo ministerijos?
Štai man kartą skambina iš Vyriausybės ir klausia, ar aš nežinau, kur buvo pirmosios Respublikos Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, koks adresas ir t.t. Nėra lengva greitai rasti tokią informaciją. Juk pastate, kuriame dabar yra Sveikatos apsaugos ministerija, dar nelabai seniai  buvo Ryšių ministerija, ir tai jau daugelis pamiršę. Kur šiandien kokia ministerija, žinome, bet, sakykime, kaip bus po 50 metų? Be to, kokios ministerijos buvo toje ar kitoje Vyriausybėje, kokie žmonės dirbo, kokios buvo jų funkcijos. Žodžiu, pamaniau, kad knyga apie XII Vyriausybę gal nebus tuščias, nereikalingas darbas ar liaupsė valdžiai.
Įdomu būtų sužinoti, kaip galvojote knygoje pristatyti Vyriausybės žmones, ministrus, nušviesti politinę padėtį bei Lietuvos vidaus gyvenimą?
Jeigu imiesi rašyti apie dabartinę Vyriausybę, apie jos narius, tenka rašyti ir apie žinomus asmenis, ir apie tuos, kuriuos nelabai pažįsti. Man toli gražu ne visi žmonės vienodi. Visada noriu rašyti apie tuos, kuriuos gerbiu, kuriems jaučiu simpatiją, kuriuose įžvelgiu ką nors gero, iš kurių norisi mokytis. Taigi ir apie XII Vyriausybės narius papasakoti nebuvo paprasta. Galvojau, kaip išspręsti šią užduotį? Nusprendžiau, tegul kiekvienas Vyriausybės narys pasakoja pats apie save. Parengiau  klausimus, kuriuose turėtų atsispindėti žmogaus, vadovo ir individo, esminiai bruožai, ir paprašiau, kad kiekvienas jų pasisakytų ir šitaip atsivertų kaip asmenybė. Aš savo ruožtu surinkau, parengiau medžiagą apie kiekvienos ministerijos funkcijas, nuveiktus darbus ir uždavinius.
Publicistika yra liudijimas ir apie gyvus, greta mūsų gyvenančius žmones, o tai visuomet gana sudėtinga. Kartais gali atsitikti, kad ne tą akcentą pabrėši, oponentas visada suras prie ko ,,prikibti”. Kad išeitų knyga, vientisas darbas, sunkiausia parengti knygos planą, numatyti būsimus skyrius. Knygą visada pradedu rašyti nuo turinio. Šioje knygoje teko paliesti ir bendrus dalykus – nušviesti laikmečio politines aktualijas: kokia buvo politinė padėtis po 2000 metų rinkimų, Vyriausybės sudarymo peripetijos, įvairios kitos aplinkybės. Parengiau atskirus skyrius pagal Vyriausybės darbo metus, nurodydamas svarbiausius to laikotarpio Vyriausybės nuveiktus darbus. Tarp jų dar buvo prezidentinis skandalas.
Pabaigoje, paskutiniame žodyje, svarstau, kad skaitytojas knygoje gal pasiges įvardijimo, ko XII Vyriausybė nepadarė, jos darbo trūkumų. Trūkumų, suprantama, buvo, tačiau nebuvo tokių, kurie būtų sutrikdę Vyriausybės darbą ar pakenkę šaliai. Mūsų gyvenimo skauduliai, Vyriausybės darbo trūkumai gausiai nušviečiami Lietuvos demokratinėje žiniasklaidoje. Apskritai mūsų žiniasklaida persunkta kritikos, neigti bet kokius mūsų gyvenimo ir darbo pasiekimus šiuo metu labai populiaru ir rašydamas knygą nenorėjau taip elgtis.
Kaip rinkote medžiagą rašomai knygai?
Nuo pat Vyriausybės paskyrimo rinkau apie ją medžiagą Seime, Vyriausybėje, žiniasklaidoje. Sekiau, kaip XII Vyriausybę ir jos veiklą vertina politikai, politologai, visuomenės atstovai. Dėjau lapą prie lapo, visa tai rašant pravertė. Kad būtų galima operatyviai rasti duomenis, kas buvo III ar VII Vyriausybėje, nusprendžiau knygoje įdėti priedą: visų Vyriausybių iki XII imtinai sudėtį, sąrašus ir pavardžių rodyklę.
Renkant medžiagą, be oficialių duomenų pavyko rasti ir įntriguojančių detalių. Antai „Respublikoje“  randu interviu su Lukiškių kalėjime kalinčiu vienu 1991 m. komunistinio perversmo organizatorių Juozu Jermalavičiumi. Paklaustas, kaip jis vertina, kad A. Brazauskas, buvęs Komunistų partijos sekretorius, paskirtas Ministru Pirmininku, Jermalavičius atsakė, kad jis pyksta, kai išgirsta A. Brazauską vadinant ekskomunistu, nes jis niekada nebuvęs tikras komunistas. J. Jermalavičius kalbėjo: ,,Aukštųjų mokyklų dėstytojus anais tarybiniais laikais du kartus per metus pakviesdavo instruktažui į CK.  Pranešimus skaitydavo CK sekretoriai. A. Brazauskas kalbėdavo be popierėlio, laisvai. Jis savo mąstymą grindė visai ne komunistinės ideologijos principais. Geriausiu atveju jis mąstymą grindė nacionaline idėja. Juokdavomės, kad LKP CK sekretorius yra A. Brazauskas, bet ne komunistas. Dabar, kai išgirstu, kad jį vadina ekskomunistu, piktinuosi. Ekskomunistu gali būti tik buvęs komunistas, o jis juo niekada nebuvo”. Arba štai A. Brazausko oponentas, konservatorių lyderis Vytautas Landsbergis, po A. Brazausko paskyrimo Ministru Pirmininku LNK televizijos laidoje pasakė: ,,Tegul tik jis (A. Brazauskas. – G.I.)  atveda Lietuvą į NATO, ir aš paaukosiu pinigų jo paminklui…”  Tokios detalės suteikia intrigos rimtam knygos tekstui.
Ar imtumėtės rašyti knygą apie kitą Vyriausybę, ar galėtume tikėtis panašių knygų ateityje?
Žinoma, būtų neblogai, jeigu apie kiekvieną Vyriausybę išeitų bent jau informacinis leidinys, nors ir be vertinimų, be politinių nuostatų. Kad žurnalistai, politikai, istorikai tiesiog galėtų iš lentynos pasiimti medžiagą apie bet kurią Vyriausybę ar ministeriją.
Aš to neketinu daryti. Manau, tegul tai daro kiti – gal kas geriau padarys, gal aš blogai dariau.
Ar nesirengiate rašyti knygos apie Prezidentūrą?
Jau rašiau. Išleista monografija apie Prezidentą Kazį Grinių. Galima būtų rašyti ir apie Prezidento instituciją. Štai Prezidento Rolando Pakso buvęs patarėjas E. Ganusauskas išleido knygą apie jį ,,Taikinys Nr.1”. Man rašyti apie Prezidento instituciją irgi būtų galima imtis, tačiau iki šiol nė vienas Prezidentas to nesiūlė. Kita vertus, šiuo metu rašau porą kitų knygų.
Kaip jums atrodo, kam, kokiai auditorijai skirtas šis leidinys apie XII Vyriausybę?
Dabar – daugiausia tiems, kuriems apie XII Vyriausybę reikia informacijos. Tai galėtų būti parankinė knyga. Nes iš tikrųjų, pavyzdžiui, aš ir pats iki šios knygos nesigilinau, nežinojau, ką veikia, sakykime, Aplinkos ministerija, už ką ji atsakinga. Galima informaciją rasti internete, tačiau dar toli gražu ne visi juo naudojasi. Dabar pasiimi knygą ir iš karto turi informaciją. Taigi knyga – informacijos vartotojui.
Knygoje pateikta daug vaizdinės medžiagos, ar jūs pats ją surinkote?
Visų ministerijų buvau prašęs pateikti savo nuožiūra labiausiai atspindinčias jų sferą dvi, tris nuotraukas. Vieni pateikė dvi, kiti dvidešimt, kai kurie – nė vienos. Rinkausi. Teko pavargti, nes norėjau, kad jos atitiktų knygos struktūrą ir atspindėtų temą. Kaip tai pavyko, nežinau – niekada nebūna tobulai, norisi geriau.  Apie pačią Vyriausybę nuotraukas rinkau iš Vyriausybės fondo, archyvo.
Ar Jūs esate patenkintas knyga ar manote, kad kitas rašytų kitaip? Kaip jūs vertinate ją pats, kaip sėkmingą?
Aš kol kas knyga esu patenkintas, gera leidybos kokybė. Gal knyga galėjo būti ne tik informacinė, bet ir labiau analitinė, gilesnė politinių procesų analizė. Bet tai vėlgi sudėtinga, nes viskas labai gyva, viskas čia pat ir gali ne tą klodą paliesti.
Dabar aš tris kartus pagreitinau rašymo procesą; anksčiau teko rašyti archyvuose ranka, po to mašinėle perrašydavau, dabar iš karto rašau kompiuteryje.
Kodėl vis dėlto rašėte apie Algirdo Brazausko, o ne kurio nors kito Ministro Pirmininko vadovaujamą Vyriausybę?
Kodėl rašiau apie XII, o, pavyzdžiui, ne apie Ministro Pirmininko G. Vagnoriaus Vyriausybę? Todėl, kad mačiau daug ano Ministro Pirmininko Vyriausybės ir jo asmenybės man nepriimtinų bruožų ir veiksmų. Kai 1991 m. sausio 12-osios naktį G. Vagnorius buvo laikinai, iki A. Šimėno atsiradimo, skiriamas Ministru Pirmininku, balsavau už jį, tačiau jis greitai savo pažadus pamiršo…
Su A. Brazausku teko bendrauti ne tik Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime, bet ir vėliau. Būdamas Lietuvos archyvų sistemos vadovas, Lietuvos radijo ir televizijos valdybos bei tarybos pirmininkas bendravau su juo, kaip Respublikos Prezidentu, vėliau teko dirbti jo patarėju. Taigi teko pažinti jį artimiau negu kurį nors kitą Ministrą Pirmininką.
Nemanau, kad knyga apie XII Vyriausybę ir jos veiklą be priekaištų. Padariau, ką galėjau. Tegul kiti geriau parašo… 

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra