Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro A. Valionio sveikinimas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Seminaras „Būsimoji Lietuvos užsienio politikos darbotvarkė“ Vilnius, LR URM, 2003 metų gruodžio 18 diena
Gerbiamieji žiniasklaidos atstovai, Mieli svečiai, Ponios ir ponai,
Džiaugiuosi, kad atsiliepėte į mūsų kvietimą ir atvykote į šį seminarą. Įprasta manyti, kad užsienio politika – tai „išrinktųjų duona“. Tačiau užsienio politikoje, kaip ir kitose valstybės valdymo srityse, būtinas visų valdžių ir visų visuomenės grupių dialogas.
Diplomatai negali veikti abstrakčioje politinėje erdvėje – jie turi matyti visuomenės poreikius ir jais vadovautis. Būtent žiniasklaida mums padeda šiuos poreikius pamatyti ir visapusiškai įvertinti. Jūsų straipsniai ir reportažai leidžia geriau pajusti Lietuvos gyvenimo pulsą, ir už tai Jums nuoširdžiai dėkojame.
Kita vertus, svarbus ir grįžtamasis ryšys. Mūsų, diplomatų, darbe dažnai nebūna vienareikšmių sprendimų. Siekdami pagrindinių tikslų, einame į kompromisus, darome įvairių nuolaidų. Kartais už jas esame ir kritikuojami. Tačiau tikiu, kad Lietuvos žmonės, Jūsų padedami, atsirenka tai, kas svarbiausia. Jūsų padedami Lietuvos žmonės mato platesnį kontekstą, kuriame vyksta ir mūsų pačių, ir mūsų valstybės gyvenimas.
Šiandien Lietuva – ant svarbių permainų slenksčio. Jau netrukus ji taps Europos Sąjungos ir NATO nare. Tai išplės mūsų valstybės saviraiškos galimybes. Tik kokią politiką turėtų pasirinkti Lietuva, kad ją užgriuvusi integracijos ir globalizacijos banga nenušluotų mūsų tautos nuo pasaulio žemėlapio?
Nuo šiol mes turėsime dar labiau susitelkti ir dar aktyviau kovoti dėl Lietuvos interesų. O tie interesai tikriausiai yra amžini – tai saugi aplinka, lygiaverčiai santykiai su kitomis valstybėmis ir Lietuvos žmonių gerovė. Juos užtikrinti galime tik mes patys. Čia kaip ir kiekvieno mūsų gyvenime: <b>kiek išmoksi, kiek pasieksi, tiek ir būsi vertas</b>. Jei Lietuva stengsis, jei sieks aukštumų, tai ir bus pripažinta, gerbiama ir turtinga valstybė.
Manau, kad toks ir yra svarbiausias Lietuvos uždavinys įstojus į Europos Sąjungą ir NATO: turime tapti geriausi ne tik krepšinyje, bet ir ekonomikoje, valstybės valdyme, idėjų ir iniciatyvų „rinkoje“. Mūsų žmonės turi garsėti kaip puikūs profesionalai, o mūsų idėjos turi vienyti visas regiono valstybes.
Galbūt tai skamba ambicingai. Tačiau jei nesieksime išsiveržti į priekį, Lietuva taip ir liks ant „atsarginių suolelio“. Lyderio pozicijas užims mūsų kaimynai, į juos nukryps investuotojų ir pasaulio galingųjų akys.
Rungtynės dėl lyderio marškinėlių Baltijos regione jau prasidėjo, ir Lietuva kol kas žengia priekyje. Mūsų ekonomika auga sparčiau, nei kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse. Mūsų pastangomis į Vilniaus dešimtuko grupę suburtos narystės NATO siekiančios valstybės. O mūsų skelbiami geros kaimynystės principai randa atgarsį ir čia, prie Baltijos jūros, ir tolesniuose regionuose.
Tam, kad šie pasiekimai būtų įtvirtinti, reikia ne tik politinės valios, bet ir visuomenės sutarimo. <b>Reikia tikėti, kad galime pasiekti daugiau, nei kitos panašaus dydžio valstybės. </b>Ne todėl, kad tokia yra mūsų „istorinė misija“, o todėl, kad mes mokame ir sugebame gerai tvarkytis. Be to, mes turime patirties, kaip išlikti net ir pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis.
Politikai ir visuomenė jau iš principo sutaria: Lietuva turi būti aktyvi valstybė. Tiesa, šis aktyvumas turi būti pamatuotas ir grįstas realiomis valstybės galimybėmis. Štai kelios lygtys, kurias šiandien sprendžiame:
– Lietuva plius Jungtinės Valstijos – tai mūsų dalyvavimas Afganistane, Irake, galbūt Pietų Kaukaze ir kituose tolimesniuose regionuose;
– Lietuva plius Europos Sąjunga – tai mūsų aktyvesnė politika Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir ypač – Kaliningrado srityje;
– Lietuva plius Lenkija – tai stipresnė, glaudžiau integruota Vidurio ir Rytų Europa, tai atkurta Šiaurės ir Pietų ašis, kurios mūsų regiono gyvenime trūksta jau daugiau kaip 200 metų.
– Lietuva plius Baltijos ir Šiaurės valstybės – tai vieninga ir ypač dinamiška politinė, ekonominė ir (galbūt) intelektualinė erdvė, savotiškas regiono idėjų ir inovacijų bankas.
Su aktyvumu glaudžiai susijęs kitas mūsų užsienio politikos uždavinys – tai <b>geri kaimyniniai santykiai</b>. Jei būsime aktyvūs, jei turėsime gerų idėjų, tai ir mūsų kaimynai sieks su mumis bendradarbiauti. O turėdami tvirtą kaimynų užnugarį galėsime aktyviau dalyvauti tarptautinėje politikoje.
Mūsų aktyvumas ir geri kaimyniniai santykiai turi remtis ne tik vienas į kitą, bet ir į <b>vertybes</b>. Vertybėmis ir idealais buvo grįstas mūsų kelias į laisvę ir nepriklausomybę, o vėliau ir į Europos Sąjungą bei NATO. Tad ir dabar negalime būti abejingi, jei matome skurdą, paminamas žmogaus teises, jėgos savivalę. Negalime nusigręžti, tarsi tai būtų „ne mūsų reikalas“. Pagalvokime, kas atsitiktų, jei lemtingą akimirką nuo mūsų nusigręžtų JAV ir kitos pasaulio valstybės.
Šis bendražmogiškas solidarumas turi rasti atgarsį ir Lietuvos užsienio politikoje. Europos Sąjunga yra viena stambiausių tarptautinių donorių. Manau, kad ir mes turėtume dalytis savo patirtimi ir laimėjimais. Tai ne prabangos, o mūsų sąžinės reikalas.
Ir baigdamas norėčiau aptarti <b>viešumo </b>užsienio politikoje principą. Vertybėmis grįsta politika negali būti slapta. Slapta galima remti tik teroristus, susikompromitavusius režimus ar abejotinus lyderius. Nusižengimai demokratijai ir žmogaus teisėms turi būti įvardijami viešai ir netoleruojami.
Užsienio politikoje labai svarbi visuomenės parama. Be visuomenės paramos neturėtume nei Sąjūdžio, nei nepriklausomybės, nei narystės Europos Sąjungoje ir NATO. Tad ir ateityje Lietuvos diplomatai negalės kautis dėl demokratijos ir kitų vertybių, jei tuo abejos pati visuomenė. Jei įtakingos visuomenės grupės sakys, kad joms svarbiau ne demokratija, o, tarkim, ekonominiai interesai, tai ir mūsų politika bus nenuoširdi, o kartu ir pažeidžiama. Juk jei patys nesilaikome svarbiausių principų, tai kaip galime reikalauti, kad kiti jų laikytųsi?
Tikiu, kad ant šitų keturių kertinių principų – aktyvumo, geros kaimynystės, vertybių ir viešumo – bus kuriamas Lietuvos užsienio politikos pamatas. Ir kuo tvirtesnis šis pamatas, tuo ilgalaikiškesnė ir lengviau atpažįstama mūsų užsienio politika.
Linkiu, kad ir Jūs aktyviai įsijungtumėte į šios politikos kūrimo darbus.
Linksmų Jums šv. Kalėdų.
Ačiū už dėmesį.

 

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra