Lietuvos Respublikos IX Seimo Pirmininko A. Paulausko kalba iškilmingame vakare Steigiamojo Seimo 85-mečiui paminėti

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Gerbiami Lietuvos piliečiai, Valsrybės vyrai ir moterys, šventės dalyviai,
Visa, kas vertinga Lietuvos valstybės kūryboje – nuo I Lietuvos Statuto ir Gegužės 3-osios Konstitucijos iki lietuvių kalbos grąžinimo į viešąjį politinį gyvenimą, nuo lygių pilietinių teisių išplėtojimo priimant pirmąją Valstybės Konstituciją 1922-aisiais Steigiamajame Seime iki 1949 metų Lietuvos laisvės kovotojų paskelbtos deklaracijos, nuo Lietuvių chartos išeivijoje iki Kovo 11-osios Akto – visa tai persmelkta išankstine istorinių asmenybių drąsa ir ryžtu – siekti demokratijos, žmogaus teisių užtikrinimo, kartais net pranokstant kitų Europos tautų patyrimą.
Šiandien, naujų Europos teisės iššūkių kontekste, verčiame naują mūsų parlamentarizmo puslapį, kuris demokratinės raidos požiūriu neturėtų būti nutrauktas nei mūsų pačių neapgalvotais sprendimais, nei juolab leisime, kad kas nors iš išorės tai padarytų – kaip yra įvykę XX amžiuje.
Prieš 85 metus mūsų nacionalinis parlamentas, pirmą kartą išrinktas tiesioginiuose visuotiniuose rinkimuose ir karo aplinkybėmis susirinkęs tokią dieną kaip dabar – per Sekmines – laikinojoje sostinėje, oficialiai atvertė moderniojo lietuviškojo parlamentarizmo istorijos puslapį. Per 2 metus Konstitucinės asamblėjos nariai parengė ir priėmė ne tik pagrindinį Valstybės įstatymą, paklojo teisinį pamatą švietimo sistemai, žemės reformai  – būtent tai, kuria remiantis ir dabar pripažįstamos teisės į valdytą bei grąžintiną nekilnojamą turtą. Jie geru pavyzdžiu įtikino dalį visuomenės: parlamentarizmas yra vertybė.
Kodėl, kviesdami minėti istorinius įvykius ar sprendimus, juos primename sau ir pristatome kaip paveldėtą politinės kultūros turtą? Todėl, kad valstybės kūryboje politiniai istorijos įvykiai mums padeda sukurti prielaidas atitinkamoms įžvalgoms.
Jei būtume iš karto rėmęsi pirmtakų patyrimu, atsispindinčiu 1922-ųjų Konstitucijoje bei Steigiamojo Seimo statute, tikriausiai būtume išvengę tiek daug laiko pastaruosiuose Seimuose gaišdami ties teisės ir etikos skirtumais ir reikalavimais. Jie, mūsų pirmieji modernaus parlamentarizmo kūrėjai, pirmąsias demokratijos kūrimo pamokas jau buvo išėję ir tas pamokas palikę dokumentuose. Gaila tik vieno: daugelis tų istorinių dokumentų bei daiktų pranyko kartu su demokratijos krizėmis, tad mums būtų pravartu paskelbti jų archyvinę paiešką. Tai būtų dar vienas politinės kultūros  ir savigarbos ženklas. Istorijos liudijimas, atsispindintis dokumentuose, padeda permesti tiltą į ateitį.
Kaip matote – šiandien tebėra aktualūs klausimai, susiję su tarptautiniais santykiais, ir jie taip pat turi užkoduotą istorijos raktą. Tie, kurie išmanome tą kodą ir žinome ne tik istorijos faktus, bet ir anksčiau buvusias problemas, su kuriomis Seimų nariams, kitiems valstybininkams tekdavo susidurti, – tie lengviau galime formuluoti perspektyvinius sprendimus. Didžiojoje politikoje atskirkime asmeninius požiūrius ir suteikime prioritetą Tautos savigarbai, iškelkime ir įvertinkime tuos praeities demokratijos veikėjus, kurie gindavo Valstybę – kaip dauguma Steigiamojo Seimo narių, tiesiog kuriam laikui išėję į frontą ir vėliau sugrįžę į posėdžių salę tęsti parlamentinio darbo; arba kaip laisvės kovotojai – partizanų vadai, kurie pokariu surašė deklaraciją, paskelbdami tikslą atkurti demokratiją būtent „1922-ųjų Konstitucijos dvasia“. Štai kodėl šiandien pasodinome Seimų lyderiams ąžuolų alėją ties nacionalinio parlamento rūmais A.Goštauto gatvėje.
Dabar, istorinių Steigiamojo Seimo sprendimų kontekste, ir nuo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimtų aktų (1990) prabėgus 15 metų, XXI  amžiaus Lietuva tęsia atkurtą parlamentinę tradiciją. Ši tradicija reikalauja ir atitinkamo visuomenės brandumo, kad būtų galima išlaikyti kuo platesnį įsitikinimą: Seimai reikalingi žmonių laisvei, teisėms, apskritai demokratiniams santykiams užtikrinti.
Iš seno yra žinoma parlamentaro sąvokos reikšmė – tiek savo krašte, tiek užsienyje: ten, kur nenueis kareivis, ten tikrai prasibraus parlamentaras, privalantis pasinaudoti ne vien savo teisiniu bei  ekonominiu žinojimu, bet pirmiausia – humanitarinių santykių išmanymu. Jautrumas žmogaus teisėms ir demokratijos diegimui – tai misija, kuri nematuojama materialiu atlygiu; jai nėra valandų limito.
Galima nemėgti kurio nors politiko, gal net vienos ar kitos politinės jėgos, bet būtent galimybes laisvai reikšti valią, nuomonę, galimybę valdyti valstybę per savo atstovus užtikrina tik parlamentarizmas. Metų pabaigoje, pasitikdami Jono Basanavičiaus ir kitų iškilių asmenybių sušaukto Vilniaus Didžiojo Seimo 100-metį, turėsime prisiminti ir kaimynams priminti, kad per visą amžių juk to ir siekėme – laisvos, demokratinės Lietuvos.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra