Lietuvos raudonoji knyga: reti ir vertingi leidiniai

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 metų rugsėjo mėn. 23–24 d. Vilniaus universitete įvyko tarptautinė knygotyros konferencija „Lietuvos raudonoji knyga: reti ir vertingi leidiniai“.
 
Išgirdus žodį „raudonoji knyga“, pirmiausia prieš akis išnyra nykstančios gyvūnų rūšys, tačiau retoms knygoms irgi tinka šis terminas. Globaliame šiandienos pasaulyje ypač opios kultūros paveldo išsaugojimo, aktualinimo, prieigos problemos. Pribrendo reikalas išanalizuoti Lietuvoje esamų vertingiausių spaudos paveldo objektų identifikavimo, jų registravimo, bibliografavimo, mokslinio tyrimo ir aktualinimo klausimus.
 
Konferencija vyko dvi dienas. Pirmąją dieną buvo skaitomi šie pranešimai: „Lietuvos knygos paminklai spaudos paveldo tyrimų kontekste“ (doc. dr. Alma Braziūnienė, Vilniaus universitetas), „Estiškųjų leidinių Raudonoji knyga (1535–1850): patirtis ir pamokos“ (prof. dr. Tiiu Reimo, Talino universitetas), „Senųjų knygų rinkinių kultūrinės vertės problema tapatumo ir atminties tyrimuose“ (prof. dr. Arvydas Pacevičius, Vilniaus universitetas), „Lietuvos knygos paminklų standartas: rengimo galimybės ir perspektyva“ (dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, Vilniaus universitetas), „Kai kurios teorinės ir praktinės Baltarusijos knygos paminklų tyrimo problemos“ (Тatjana Sapiega, Baltarusijos nacionalinė biblioteka, Minskas).
 
Retų spaudinių komplektavimą Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje: problemas, tradicijas, perspektyvas pristatė dr. Daiva Narbutienė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka). Retų spaudinių katalogai rengti net stalinizmo laikais, tik nebuvo publikuoti.
 
Apie Vilniaus universiteto bibliotekos inkunabulų rinkinio raidą kalbėjo Petras Vidas Račius iš Vilniaus universiteto bibliotekos. Jo teigimu kiekvienas inkunabulas unikalus, nes pasižymi ypatingais meistrų įrišimais. Didelį darbą šioje srityje nuveikė Nojus Feigelmanas. Dabar šie duomenys tikslinami. Lietuvos inkunabulų rinkinys nusileidžia kitų šalių bibliotekų kolekcijoms. Dėl įvairių priežasčių, tame tarpe ir pavėluoto spaudos atėjimo į Lietuvą.
 
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paleotipų rinkinį ir jo tyrimo perspektyvas apžvelgė dr. Viktorija Vaitkevičiūtė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka).
 
Evaldas Grigonis iš Vilniaus universiteto bibliotekos pasakojo apie Šventojo Rašto leidinius Vilniaus universiteto bibliotekos XVI amžiaus knygų fonde. Minėta, kad religinė knyga nepelnytai primiršta tyrinėtojų.
 
Dr. Iryna Ciborovska-Rymarovič (Ukrainos nacionalinė V. Vernadskio biblioteka, Kijevas) pristatė pranešimą „LDK didikų Sapiegų knygos Ukrainos nacionalinėje V. Vernadskio bibliotekoje“.
 
Prof. dr. Manfred Klein iš Bylefeldo aukštosios profesinės mokyklos Vokietijoje papasakojo apie lietuviškas knygas kunigo Josijo Lorko (1723–1785) kolekcijoje Kopenhagoje. Šioje didžiulėje bibliotekoje buvo 6 biblijos lietuvių kalba. Knygos ženklintos rankraštiniu įrašu. Turėjo katalogą. Sulaukęs 61 metų bibliofilas savo biblijų kolekciją pardavė už 4 tūkstančius dukatų. Ją įsigijo vienas didikas. Šis didikas bibliotekos kūrimu užsiėmė ne iš karto. Pradžioje jis pasižymėjo visai kitokiais pomėgiais. Iš pradžių jis darė vaikus, bent 200, o paskui jau užsiėmė ir biblioteka. XVIII amžius – tai biblijų kolekcininkų metas. Prof. Domas Kaunas papildė šį pranešimą, paminėdamas kad šis bibliofilas – ne vienintelis toks tuo metu. Laikmečio mada. Kainų skirtumai. Kuo egzotiškesne kalba išleista Biblija – tuo ji brangesnė. Asmeniniai katalogai. Išleidžiama ir tokie katalogai apie tai, ko ieškoma. Savotiški P. Gasiūno pirmtakai. Beje, visada žymiai svarbiau išsileisti pačios kolekcijos katalogą, o ne neturimų, bet ieškomų knygų. Jei tai būtų padaręs Gasiūnas, jo knygos vertė būtų didžiulė, nepaisant gramatinių klaidų. XVIII didikų bibliotekas prižiūrėdavo ir komplektuodavo daugiausiai universitetų profesoriai. Beje, jie tokiu būdu susirado galimybę kažkiek užsidirbti – leisdavo savotiškus bibliofilijos pradžiamokslius, vadovėlius kartu ir populiarindami bibliofiliją. Didikų bibliotekos dažniausiai saugomos paveldėtojų, o štai pastorių – parduodamos. Nes paveldėtojai dažniausiai neturėdavo tokių polinkių.
 
Prof. D. Kaunas buvo išprovokuotas išduoti, kas vaizduojama ant konferencijos programos viršelio. Čia tenka paaiškinti, kad šio renginio programos – tai tikri nedidelės apimties bibliofilų širdį glostantys leidiniai. Mat antrojo viršelio iliustracijos metrika buvo pateikta, o štai pirmojo – ne. Programos pirmame viršelyje matome knygų lentynas, pilnas senų knygų ir tas visus suintrigavo. Pasirodo, šią foto darė pats Kaunas, tai vieno kunigo bibliotekos fragmentas. Dabartiniai bibliotekos savininkai nenorėjo tokios informacijos paskelbti, kadangi biblioteka apvogta 2 kartus. Pirmą kartą įsibrovėliai knygų neėmė, tik seną neveikiantį magnetofoną. O antruoju reisu buvo paimta ir knygų.
 
Prof. habil. dr. Domas Kaunas (Vilniaus universitetas) pristatė pranešimą „Jurgio Platerio lituanistikos kolekcija – knygos paminklas“. Jurgis Plateris turėjo didžiulę biblioteką, kurioje buvo daug lituanistikos. Pokariu ši dvaro kolekcija buvo sunaikinta. Kaip matėme iš parodytos fotografijos, dvaro pastato kolonos buvo iš medžio.
 
Doc. dr. Aušra Navickienės (Vilniaus universitetas) pranešimo tema turėjo būti „XIX a. pirmosios pusės lietuviškos pasaulietinės knygos paminklai“, tačiau ji buvo pakeista tema apie Suomijos bibliotekose saugomas religines knygas. Tarp tokių – daugiausiai geros būklės maldaknygių.
 
Arthur Hermann (Lietuvių kultūros institutas, Vokietija) savo pranešime „Reti išeivijos spaudiniai Lietuvių kultūros instituto bibliotekoje Hiutenfelde“ pastebėjo, kad daug retų leidinių ten nėra. Tik 3 tokie, kur niekur kitur nėra. Tai hektografiniai leidiniai.
 
Paskutinis pranešimas pirmąją konferencijos dieną buvo „Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos senosios knygos: rinkinio istorija ir vertė“. Nijolė Kasparavičienė iš Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos papasakojo apie šį rinkinį, kuriame yra ir kelių šimtų periodinių leidinių kolekcija. Šioje bibliotekoje taip pat vyksta ir įvairios senųjų leidinių parodos.
 
Antrąją konferencijos dieną, penktadienį, buvo pristatyta 10 įdomių pranešimų: „Reti ir vertingi lietuviški kontrafakciniai leidiniai (1865–1904) Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje“(Ramunė Dambrauskienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka), „Vilniaus senienų muziejaus vertybių susigrąžinimo iš Rusijos problemos“ (doc. dr. Nastazija Keršytė, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vilniaus universitetas), „Vilniaus mokslo bičiulių draugijos (1907–1939) knygų rinkiniai“ (habil. dr. Henryka Ilgiewicz, Lietuvos kultūros tyrimų institutas), „Prezidento Antano Smetonos asmeninė biblioteka: paveldas ir tyrimai“ (dr. Nijolė Lietuvninkaitė, Kauno technologijos universiteto biblioteka), „Savilaidos paveldo unikalumas ir jo išsaugojimo problemos“ (dr. Egidijus Jakeliūnas, Vilniaus universitetas), „Sąvokų reta knyga ir vertinga knyga samprata bei vartosena sovietmečio Lietuvoje“ (Inga Liepaitė, Vilniaus universitetas), „Senųjų knygų aprašo ypatumai: bibliografinis vienetas ar muziejinė vertybė?“ (Sondra Rankelienė, Vilniaus universiteto biblioteka), „Internetiniai senosios lietuvių raštijos leidiniai“ (dr. (hp) Ona Aleknevičienė, Lietuvių kalbos institutas), „Faksimiliniai leidiniai Latvijos spaudos paveldo publikavimo kontekste“ (doc. dr. Viesturs Zanders, Latvijos universitetas, Ryga), „Lietuvos rankraštinio paveldo publikavimas skaitmeninėje erdvėje: suskaitmenintų ir viešai prieinamų rinkinių analizė techniniu požiūriu“ (Arūnas Gudinavičius, Vilniaus universitetas).
 
Būdamas konferencijoje dar apsilankiau knygyne „Litera“, kuris įsikūręs Vilniaus universitete. Niekada anksčiau šiame knygyne neteko būti, tačiau pirmas kartas pasiteisino: įsigijau įdomias 3 knygas. Knygų apie knygotyrą nerasime daugumoje knygynų, tačiau šiame jų yra. Dviejų iš jų autorius ar sudarytojas yra prof. Domas Kaunas. Tai – Knygos kultūra ir kūrėjas : istoriografiniai tyrimai ir vertinimai“, išleistą 2009 m. ir „Knygos ir bibliofilijos kultūra : svarstymai ir mintys“, pasirodžiusią 2005 metais. Trečioji knyga, kurią įsigijau – „Vienuolynų bibliotekos Lietuvoje 1795-1864 metais : dingęs knygos pasaulis“, išleista 2005 m., jos autorius Arvydas Pacevičius.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra