Lietuvos prezidento institucijai 95 metai

Autorius: Data: 2014-04-16, 14:35 Spausdinti

Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas

Šiais metais sukako lygiai 95 metai, kai buvo išrinktas pirmasis Lietuvos prezidentas. Lietuvoje yra ne tik prezidentūra Vilniuje, bet ir Kaune. Čia ji įsikūrė tada, kai 1919 metais balandžio 4 dieną buvo išrinktas pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Tuo metu Lietuvos prezidentūra tapo nedidelis, tarp Vytauto prospekto ir Laisvės alėjos esantis, mūrinis namas. Čia rezidavo trys tarpukario Lietuvos prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius. Sovietmečiu istorinė Lietuvos prezidentūra buvo tapus Pionierių rūmais, o mintis įkurti muziejų atsirado iškart atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Dabar istorinė Lietuvos prezidentūra Kaune yra vienintelė Lietuvoje vieta, kuri išsamiai gali supažindinti su Lietuvos prezidento institucija, buvusiais šalies vadovais, jų asmeniniais daiktais. Lietuvos istorinėje prezidentūroje nuo 2009 -ųjų metų veikia paroda skirta Lietuvos prezidento institucijos 90-ies metų sukakčiai „Pirmasis iš piliečių: Lietuvos prezidento institucijai 90 metų“. Nors šiandien nuo šios parodos atidarymo prabėgo penkeri metai, tačiau prisiminti, kokiomis aplinkybės susikūrė Lietuvos prezidento institucija vis dar įdomu kiekvienam lietuviui.

100 dienų monarchija Lietuvoje

Lietuva nėra paprasta valstybė, jos istorija paini ir, žinoma, labai įdomi. 1918 metais vasario 16 dieną, paskelbus Lietuvą nepriklausoma valstybe, buvo tik pusė darbo, kad mūsų šalį pripažintų kitos valstybės Europoje. Tuo metu buvo bandoma ieškoti žmogaus, kuris galėtų valdyti šalį. Jau valstybingumo idėjos pradžioje buvo svarstoma, kokia valdymo forma yra tinkamiausia Lietuvai. Dar 1914 metais atidžiau pažiūrėjus į Europos žemėlapį, jame buvo galima pastebėti, kad monarchus turinčių valstybių buvo daugiau nei turinčių prezidentus, todėl Lietuvoje buvo nuspręsta ieškoti monarcho, kuris garbingai galėtų tapti Lietuvos pirmuoju asmeniu. Toks žmogus buvo surastas – tai vokietis Vilhelmas fon Urachas, kurio lietuviškas vardas buvo Mindaugas II -asis, tačiau atstatyta monarchija Lietuvoje egzistavo vos 100 dienų. Nors Vilhelmas fon Urachas kruopščiai ruošėsi atvykti į Lietuvą, buvo pradėjęs mokytis net lietuvių kalbą, bet karalių išrinkusi valstybės Taryba, jį ir nuvertė. Buvo manoma, kad planas turėti vokietį karalių gali nepasiteisinti, nes Vokietija buvo pralaimėjusi I-ąjį Pasaulinį karą, todėl buvo suprasta, kad atkurti nepriklausomybę pasitelkus Vokietijos pagalbą, gali ir nepavykti. Pasak Lietuvos istorinės prezidentūros darbuotojos Justinos Minelgaitės, nors šiandien ir neatsiranda žmonių norinčių įrodyti giminystės ryšius Vilhelmui fon Urachui, tačiau bandančių save vadinti net Mindaugo giminėmis karts nuo karto būna.

Prezidento institucijos įdomybės

Lietuva nuo seniausių laikų turėjo asmenį, kuris valdė šalį, nesvarbu ar tai buvo karalius, kunigaikštis ar Rusijos caras, tačiau tokia valdymo forma buvo suprantama ir aiški daugumai lietuvių, todėl tarpukariu ir valstybės Taryba nusprendė ieškoti kito prezidento. Įdomu tai, kad pirmoji Lietuvos prezidento institucija susidarė iš trijų asmenų (J. Staugaičio, J. Šaulio, A. Smetonos) ir vadinosi valstybės Tarybos prezidiumu, tačiau trims asmenims XX a. pradžioje, kai buvo daug greitos reakcijos reikalaujančių sprendimų, valdyti šalį tapo labai sudėtinga ir galiausiai buvo nuspręsta turėti vieną prezidentą. Didžiausią autoritetą tuo metu turėjo Antanas Smetona, būtent jį valstybės Taryba paprašė kuo greičiau grįžti į Lietuvą ir tapti Lietuvos pirmuoju prezidentu. Įdomu yra ir tai, kad pirmasis šalies vadovas nebuvo renkamas. Kovo 31 d. A. Smetona grįžo į Lietuvą, jį pasitiko Tarybos atstovai, kiti aukšti valstybės pareigūnai, kurie ir paprašė A. Smetonos tapti Lietuvos prezidentu. Apskritai tarpukariu, nuo 1919 iki 1940 metų tiesioginiai prezidento rinkimai nevyko, prezidentus rinko Seimas, vėliau – ypatingieji tautos atstovai. Tarpukariu iš viso buvo septyni prezidento rinkimai, deja, kartais Lietuvos prezidentą tekdavo rinkti tik iš vieno kandidato. Įdomus dalykas yra tas, kad antrasis Lietuvos prezidentas A. Stulginskis pradėjo vykdyti prezidento pareigas kaip Steigiamojo Seimo atstovas dar 1920 metais, kai dar net nebuvo išrinktas prezidentu. Kadencija tuo metu truko trejus metus. 1926 metais į prezidento postą kandidatavo net keturi asmenys, kandidatuoja ir dvi moterys – tai Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Felicija Bartkevičienė. Nors jos abi gavo tik po vieną balsą, tačiau reikėtų prisiminti, kad visame pasaulyje 1926 metais nebuvo išrinktos moters prezidentės. 1919 metais moterys Lietuvoje jau turėjo balsavimo teisę kuo pasigirti negalėjo net pati Prancūzija. A. Smetona 1928 metais praplečia prezidento galias ir nuo šiol prezidentas Lietuvoje galėjo būti renkamas nuo 40 metų (anksčiau buvo nuo 35), jo kadencija galėjo trukti net septynerius metus, prezidentas tampa nebeatskaitingas Seimui.1936 metais, A. Smetonai sušaukus Seimą, vėl keičiasi prezidento rinkimų sistema. Tuo metu prezidentą išrinkti galėjo, taip vadinami, ypatingieji tautos atstovai t. y., asmenys, kuriuos renka valsčių apskričių tarybos, o tarybos buvo renkamos tik iš tam tikrus reikalavimus atitinkančių asmenų. Žinoma, ypatingieji tautos atstovai buvo lojalūs Tautininkų partijai, o vienintelis kandidatas į prezidento postą buvo A. Smetona. Nors dar dviejuose rinkimuose buvo tas pats ypatingųjų tautos atstovų skaičius (116), tačiau 1938 metais už A. Smetoną balsavo dviem žmonėmis mažiau. Niekas nežino ar balsavimo kortelės buvo tiesiog sugadintos, ar taip buvo norėta pasipriešinti A. Smetonos valdymui.

Šiuo metu prezidento rinkimų sistema visiškai skiriasi. Nuo 1993 metų prezidentą renka ne ypatingieji tautos atstovai ar Seimas, bet visi balsavimo teisę turintys piliečiai, prezidentas išrenkamas ne septyneriems, bet penkeriems metams. Palyginus net ir kandidatų skaičius, jie akivaizdžiai skiriasi. Tarpukariu kandidatų buvo vos 7, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, norą tapti Lietuvos prezidentu pareiškė 38 asmenys. Kaip pastebima, rinkėjų aktyvumas su kiekvienais prezidento rinkimais tampa vis mažesnis. Jei vos atgavus Lietuvos nepriklausomybę, prezidento rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 70 % balsavimo teisę turinčių piliečių, tai šiuo metu prezidento rinkimuose dalyvauja tik apie 50 % rinkėjų.

Parodos „Pirmasis iš piliečių: Lietuvos prezidento institucijai 90 metų“ eksponatai

Tarpukariu telefonas buvo retas daiktas, abonentų skaičius buvo toks mažas, kad susisiekti su jus dominančiu asmeniu buvo galima surinkus vos du skaičius. Panašiai buvo galima paskambinti ir pačiam prezidentui, kurio telefono numeris tada buvo 38. Kauno istorinėje prezidentūroje yra saugomas telefonas, kuriuo, kaip manoma, 1940 metų birželio mėnesį nuskambėjo ultimatumas iš Maksvos Lietuvai. Daugiausia parodos Pirmasis iš piliečių: Lietuvos prezidento institucijai 90 metų“ ekspoziciją sudaro prezidentų asmeniniai daiktai. Čia galima pamatyti K. Griniaus piniginę, kurioje yra JAV dolerių centai, kas žymi K. Griniaus imigraciją į vakarus po 1940 metų okupacijos. Šioje ekspozicijoje galima iš arčiau susipažinti su A. Stulginskio pasu po tremties, iš kurio žvelgia neatpažįstama vieno iš pirmųjų šalies prezidentų fotografija. Čia taip yra ir tarpukariu egzistavęs prezidentinis himnas, kurio melodija, deja, bet niekam nepavyko atkurti. Kažkada prezidentai gaudavę tiek dovanų, kad buvo įrengtas net specialus kambarys joms saugoti. Taip nutiko A. Smetonos prezidentavimo metais, todėl visiškai nuostabos nekelia ir tai, kad daugiausia dovanų parodos ekspozicijoje yra būtent šio prezidento. Čia galima pamatyti ir A. Smetonos skėtį, ant kurio yra jo inicialai, jam priklausiusį parkerį, kitus asmeninius daiktus.

Kaip teigė Kauno istorinės prezidentūros muziejininkė Justina Minelgaitė, kiekvieno prezidento dovanos atspindi tai, kuo jis domisi. Kiekvienas prezidentas yra asmenybė turinti savo laisvalaikio užsiėmimus. A. Smetona buvo sporto mecenatas, kaip ir A. M. Brazauskas, mėgo medžioklę, nors niekas tiksliai negali pasakyti, kiek toks pomėgis yra tik laisvalaikio užsiėmimas, o kiek būdas bendrauti su užsienio ir Lietuvos politikais. V. Adamkus yra įgijęs daugiausia garbės daktaro vardų įvairiose institucijose, tapęs „Metų europiečiu“.

Visi parodos „Pirmasis iš piliečių: Lietuvos prezidento institucijai 90 metų“ lankytojai gali susipažinti su prezidento institucijos istorija vaikščiodami Kauno istorinės prezidentūros grindimis. Ant jų yra nupieštos karikatūros, iš kurių kiekviena atspindi tai, kas vyko valstybėje atitinkamais metais.

Nuotraukose:

  1. A. Smetonos asmeniniai daiktai

  2. Tarpukario prezidentūros telefonas

  3. Karikatūros ant grindų

  4. Parodos „Pirmasis iš piliečių: Lietuvos prezidento institucijai 90 metų“ stendas

Istorija , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra