Lietuvos pozicija dėl žemės ūkio ateities išsakyta Europos kaimo draugų asamblėjoje

Autorius: Data: 2012-06-12, 14:09 Spausdinti

2012 m. birželio 8 d. Vilniaus rotušėje vykusios XV-osios Friends of Countryside organizacijos (Kaimo draugų organizacija) (FCS) generalinės asamblėjos metu surengtoje konferencijoje „Naujosios valstybės narės. Žemės savininkai: praeitis–dabartis–ateitis“ žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir viceministras Mindaugas Kuklierius renginio dalyviams ir svečiams išsamiai pristatė Lietuvos poziciją dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos. Renginį organizavo Europos žemės savininkų organizacija (ELO), FCS ir Lietuvos žemės savininkų sąjunga (LŽSS).

FCS, kaip ir LŽSS, yra Europos žemės savininkų organizacijos nariai. Generalinėje asamblėjoje Friends of the Countryside pristatė veiklos ataskaitą, aptarė nuveiktus darbus ir ateities iššūkius. FCS rūpinasi kaimo gerove, jo išlikimu, puoselėja veiklas, tausojančias aplinką ir gamtą, rūpinasi paveldo, tradicinių amatų, dvarų kultūros išsaugojimu, inovacijų pritaikymu kaimo versluose.

Lietuva siekia išmokų suvienodinimo

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius savo pranešime „Žemes savininkai: praeitis–dabartis–ateitis“, pasakodamas apie Lietuvoje vykdomus žemės pertvarkymo procesus, pasiektus rezultatus ir šiandienos situaciją, pabrėžė, jog šiuo metu Lietuvos ūkininkai jau yra daug pasiekę, tačiau taip pat dar turi ir daug siektinų dalykų. „Naudodamasis proga, jog čia yra susirinkusi tokia garbinga ir įtakinga auditorija – Europos šalių žemės savininkai, kaimo draugų organizacijos nariai – visų Baltijos valstybių vardu noriu išsakyti mūsų poziciją dėl žemės ūkio politikos ateities, primindamas ir karčią mūsų Baltijos valstybių istoriją. 1940 metais gamybos apimtys, pragyvenimo lygis, gyvenimo kokybė nesiskyrė nuo kitų vakarų Europos valstybių, istorijos ratas, deja pasuko mus į kitą, rytų pusę… Sovietinė okupacija, žemės nacionalizavimas, šimtai tūkstančių ištremtų ir sušaudytų kaimų gyventojų – visa tai skaudi istorijos pamoka, padariusi Baltijos šalių ekonomikai ir žemės ūkiui didžiulę žalą. Šiandien mes džiaugiamės galėdami būti Europos šalių draugėje ir norime būti lygiateisiai šeimos nariai“, – pažymėjo ministras.

Pagal Europos Komisijos (EK) siūlymus nuo 2014 m. iki 2017 m. valstybėms narėms, kurių tiesioginių išmokų (TI) dydis yra mažesnis nei 90 proc. ES vidutinio dydžio, skirtumas tarp dabartinio tiesioginių išmokų lygio ir 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio turėtų būti sumažintas trečdaliu. Šį išmokų suvienodinimą turėtų proporcingai finansuoti visos valstybės narės, kurių tiesioginių išmokų dydis viršija ES vidurkį. Lietuva mano, kad Europos Komisijos pasiūlymas dėl tiesioginių išmokų paskirstymo nėra teisingas valstybių narių, kurios gauna mažesnį paramos lygį negu ES vidurkis, atžvilgiu“, – atkreipė svečių dėmesį ministras. Jis taip pat akcentavo, jog pagal Komisijos pasiūlymus net ir 2020 m. Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos valstybėms, skiriamos paramos lygis išliks žemiausias ES, net dukart mažesnis, palyginti su didžiausią paramą gaunančiomis šalimis, kai tuo tarpu kaštai žemės ūkio sektoriuje tarp valstybių narių daugeliu atveju yra panašūs.

Pagal EK pasiūlymą Lietuva 2014 m. startuotų su 144 eurų/ha išmoka ir tik 2017 m. pasiektų 176 eurų/ha, tuo tarpu ES vidurkis yra 268 eurų/ha. „Manome, – kalbėjo K. Starkevičius, jog turi būti imtasi ambicingesnių priemonių dėl greitesnio ir ženklesnio tiesioginių išmokų suvienodinimo siekiant išvengti ryškių skirtumų tarp aukščiausių ir žemiausių paramos lygių Europos Sąjungoje“.

Ministras K. Starkevičius pasidžiaugė, jog geri žingsniai jau žengti – praėjusią savaitę Danijoje vykusiame žemės ūkio ministrų Europos Tarybos neoficialiame susitikime Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos žemės ūkio ministrai susitarė dėl tolesnio bendradarbiavimo ir savitarpio paramos derybose dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos reformos.

Ministras K. Starkevičius papasakojo, jog neoficialiame susitikime ministrai taip pat aptarė Komisijos siūlomą tiesioginių išmokų „žalinimo“ elementą. Pagal EK pasiūlytą iš daugelio dalių susidedančią tiesioginių išmokų sistemą nuo 2014 m. valstybės narės klimatui ir aplinkai naudingai žemės ūkio veiklai finansuoti turėtų skirti 30 proc. nuo metinio TI voko. Ūkininkai turės privalomai įvairinti pasėlius, išlaikyti daugiametes pievas, išskirti ekologiniu požiūriu svarbias vietoves.

Ministras pabrėžė, jo BŽŪP „žalinimo“ idėjai Lietuva pritaria, tačiau, pasak jo, 30 proc. TI voko dalies skyrimas šiam tikslui yra per didelis. „Žalinimo“ veiklos tikslai turėtų būti pasiekti paprastesniais instrumentais. „Baltijos ir Vokietijos šalių žemės ūkio ministrai priėjome bendros išvados, jog įgyvendindamos tokį elementą, valstybės narės susidurs su didele administracine našta. Siekdamos įgyvendinti „žalinimo“ tikslus, valstybės narės siekia galimybės pasirinkti tikslingas ir tinkamiausias ekologiško ūkininkavimo praktikos priemones, atsižvelgiant į valstybių narių skirtumus ir jų galimą įtaką ekologinei situacijai bei klimato kaitai, – pažymėjo ministras K. Starkevičius. – Mūsų nuomone, „žalinimo“ elementas turi būti įgyvendinamas valstybių narių lygmenyje, nes visų šalių aplinkybės labai skiriasi, todėl turi būti palikta daugiau laisvės veikti lanksčiai“.

Ministras pasidžiaugė, jog blogesnę Baltijos šalių situaciją dėl tiesioginių išmokų lygio pripažino ir daugelio kitų neformaliame susitikime dalyvavusių valstybių narių ministrai.

Lietuvos žemės ūkio ateitis ir galimybės

Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius, pristatydamas ilgalaikius Lietuvos žemės ūkio strategijos tikslus iki 2020 metų, atkreipė dėmesį, jog šiuo metu šalyje daugiausia vyrauja smulkūs ūkiai. Pasak jo, ši tendencija išliks ir ateityje. „Labiausiai dideja ūkiai, kurie viršija 100 ha. Vystosi ir ūkiai nuo 20 iki 100 ha. Mes atitinkamai plėtojame Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones, kad jos būtų palankios vidutinio dydžio ūkiams“, – minėjo viceministras.

M. Kuklierius atkreipė dėmesį, jog Lietuva neturi ypatingų pranašumų augalininkysteje, tuo tarpu gyvulininkystei klimato sąlygos labai palankios, todėl siekiama išnaudoti visas galimybes ir kuo sparčiau plėtoti šį ūkio sektorių. „Tikrai galime būti konkurencingi ne tik vietos, bet ir ES bei trečiųjų šalių rinkose“, – sakė viceministras.

Lietuvos netenkina EK pasiūlymai

Daugiausia dėmesio savo kalboje M. Kuklierius skyrė Lietuvos pozicijai dėl BŽŪP ateities detalizuoti, pabrėždamas, jog EK pasiūlymai Lietuvos netenkina. „Mūsų istorinė situacija akivaizdžiai skiriasi nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių (Bulgarijos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos), tačiau mes esame traktuojami mažiausiai palankiai. Mes reikalaujame lygiateisiškumo“, – akcentavo viceministras.

M. Kuklierius pažymėjo, jog Lietuva palaiko EK iniciatyvą dėl aktyvaus, praktikuojančio ūkininko apibrėžimo. „Supirkę didelius žemės plotus savininkai gauna išmokas. Ar manote, kad tokia politika teisinga?“, – klausė viceministras. Pasak jo, atsakymas aiškus, todėl Lietuva ir palaiko EK iniciatyvą apibrėžti, kas yra aktyvus, praktikuojantis ūkininkas. Viceministras kalbėjo, jog ūkininkas, kurio žemės ūkio paskirties žemėje nevykdoma minimali veikla, neturėtų gauti tiesioginių išmokų. Reikalavimai „aktyviam ūkininkui“ turėtų būti kuo paprastesni, kad neuždėtų didelės administracinės naštos ūkininkams bei valstybėms narėms. „Europos Komisijos siūlomas „aktyvaus ūkininko“ apibrėžimas yra per daug sudėtingas, todėl jį reikia tobulinti, paprastinti, atsisakyti nereikalingų reikalavimų“, – apibendrino M. Kuklierius.

Viceministras paminėjo ir smulkių ūkių paramos schemą, akcentuodamas, jog Lietuvos nuomone, joje gana ryški orientacija į socialinę paramą. „Nenorime leisti lėšų vien tik už nieko neveikimą, manytume, kad smulkieji ūkininkai turi būti skatinami vykdyti žemės ūkio veiklą“, – pastebėjo M. Kuklierius.

Viceministras taip pat palietė ir susietosios bei atsietosios paramos klausimus.

„Lietuva yra jauna ES valstybė narė, kuriai didelės įtakos turėjo tam tikra istorinė praeitis, būtent dėl to atsietosios paramos schema mums nėra labai tinkama. Pavyzdžiui, Lietuvoje mes norime remti gyvulininkystę, taip pat ir kitus sektorius, todėl pasisakome už su gamyba susietą paramą“, – aiškino M. Kuklierius.

Kalbėdamas apie rinkos reguliavimą kitu programiniu laikotarpiu, viceministras minėjo, jog Lietuva pritaria rinkos stabilumo priemonių taikymui esant rinkos iškraipymams ir kainų svyravimams. Kita vertus, M. Kuklierius atkreipė dėmesį, jog Lietuva pasisako, kad dabartinis cukraus kvotų režimas būtų pratęstas iki 2020 m., nes šalies ūkininkai 2015 m. dar nebus pasirengę cukraus kvotų panaikinimui.

Baigdamas kalbą, viceministras M. Kuklierius pabrėžė, jog jo nuomone, II ramsčio (kaimo plėtros) priemonės yra net svarbesnės už I ramsčio (tiesioginė parama ir rinkos reguliavimo priemonės) priemones, nes II ramsčio priemonės yra labiau nukreiptos į ateitį, o ne į praeitį. „Parama pagal II ramstį negali būti skirstoma atsietai nuo tiesioginės paramos skyrimo pagal I ramstį“, – akcentavo viceministras M. Kuklierius.

Žemės ūkis , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra