Lietuvos pozicija dėl tiesioginių išmokų ateities nesikeičia

Autorius: Data: 2011-11-16, 14:08 Spausdinti

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius dar kartą išsakė Lietuvos poziciją dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams naujojoje finansinėje perspektyvoje 2014-2020 metais ir pareiškė nepritariantis Europos Komisijos (EK) pasiūlymams.

EK siūlo, kad iki 2020 metų būtų trečdaliu sumažintas skirtumas tarp dabartinio tiesioginių išmokų lygio ir 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio. Toks šalių varių tiesioginių išmokų suartėjimas būtų proporcingai finansuojamas visų valstybių narių, kurių tiesioginės išmokos viršija ES vidurkį.

Pasak ministro K. Starkevičiaus, EK pateiktas pasiūlymas dėl tiesioginių išmokų perskirstymo yra nutolęs nuo teisingo tiesioginių išmokų perskirstymo tarp valstybių narių, o tai leidžia manyti, kad ir ateityje nebus užtikrintos lygios visų valstybių narių konkurencinės ir ūkininkavimo sąlygos vieningoje ES rinkoje. „Toks EK siekis, jog tiesioginių išmokų sistema turi būti lygesnė (teisingesnė), yra nepakankamai ambicingas“, – įsitikinęs K. Starkevičius.

Pagal EK siūlomus principus Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių narių tiesioginės išmokos 2020 m. vis dar išliktų vienos iš mažiausių ir nuo didžiausių dar skirtųsi apie 2 kartus.

Skaičiai rodo, kad Lietuvos užimama vieta pagal tiesioginę paramą šio finansinio laikotarpio pabaigoje 2013 metais išliks viena iš žemiausių tarp kitų valstybių narių. Tiesioginių išmokų vidurkis 2013 m. ES sieks 266 eurus už hektarą, tuo tarpu Lietuva gaus 143 eurus, Rumunija – 129, Estija – 112, Latvija – apie 83 eurus už hektarą.

Vienas iš derybinių Europos Komisijos argumentų yra tas, jog pagal metinį 2007–2013 m. paramos vidurkį kaimo plėtrai vienam ha ž.ū. naudmenų Lietuva gauna 95 eurus (ES–27 vidurkis –80Eur/ha). Lietuva tarp ES–27 pagal metinį paramos vidurkį kaimo plėtrai užima 15-ą vietą.

Tuo tarpu, kaip pažymi Lietuvos žemės ūkio ministras, pagal bendrą –tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros – gaunamų išmokų dydį Lietuva 2013 m. išlieka prie mažiausią paramą gaunančių šalių – tik 239 Eur/ha. ES–27 bendrasis paramos vidurkis siekia 345 Eur/ha. Daugiausia bendrosios paramos gauna Graikija – 563 Eur/ha, Slovėnija – 528, Kipras – 513 Eur/ha. Dar mažesnę bendrąją paramą nei Lietuvą gauna Estija – 226 Eur/ha, Rumunija – 214 ir Latvija – 167 Eur/ha.

„Dar 2008 m., bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos patikrinimo (angl. – Health Check) metu, o taip pat diskusijose dėl Europos Komisijos komunikate pateiktų pasiūlymų dėl BŽŪP ateities po 2013 metų Lietuva pasisakė, kad teisingos ir sąžiningos tiesioginės paramos paskirstymo sistemos sukūrimas turi būti vienas prioritetinių ateities BŽŪP tikslų. Lietuva ir toliau sieks teisingų ir sąžiningų, bendrų ES lygiu tiesioginių išmokų paskirstymo principų“, – pažymėjo ministras. 

Žemės ūkio ministerijos informacija

Žemės ūkis , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra