Lietuvos nepriklausomybės kovų 90-ečiui įprasminti surengta respublikinė konferencija

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Lietuva lapkričio mėnesį minėjo mūsų šalies istorijai svarbią datą – Lietuvos nepriklausomybės kovų 90-metį. Ieškant žodžių, geriausiai apibūdinančių XX a. pradžią, į galvą pirmiausiai ateina žodžiai „karas“, „laisvė“, „didvyriai“. Lietuva nekariavo karo, po kurio lieka tuštuma, neviltis ir nusivylimas žmogiškomis vertybėmis. Atvirkščiai – Lietuva visuomet kovojo už vertybes – demokratiją, laisvę, nepriklausomybę, kurias kėsinosi atimti grobikai.
 
Šiai istorinei datai įprasminti simbolinę 2010 m. lapkričio 29 dieną Kauno „Saulės“ gimnazijoje buvo surengta respublikinė konferencija „Lietuvos nepriklausomybės kovoms – 90 metų“, skirta Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų mokiniams, mokytojams bei miesto visuomenei, kurią inicijavo Kauno miesto savivaldybės tarybos Kultūros bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Švietimo ir ugdymo skyrius.
 
Tokios konferencijos labai svarbios būtent mokykloms, nes šiuolaikinės mokyklos tikslas- ne tik perteikti reikalingas mokslo žinias, ne tik išmokyti jomis pasinaudoti, bet ir išugdyti jauno žmogaus pagarbą ir meilę savo kraštui, kultūrai. Šiandien, kai mums gresia pavojus tapti atviriems Vakarų masinei kultūrai ir ištirpti jos jūroje, tai ypač aktualu. Poetas Marcelijus Martinaitis yra pastebėjęs, kad šiuolaikinis jaunimas pradeda gyventi kitoje kultūrinėje ir informacinėje erdvėje, kurią veikia naujos įtakos, papročiai, gyvenimo būdas. O tai jauniems žmonėms, giliu poeto įsitikinimu, „neturintiems kitokios patirties, yra lyg savaiminė brendimo erdvė.“ Matome, kaip veržiasi „vakarietiškos atliekos ir kultūros šiukšlės“, ir nežinome, ką daryti, nes neturime išsiugdę „kultūrinio imuniteto“. Mūsų pagrindinė nuostata – padėti kiekvienam mokiniui atsiskleisti kaip asmenybei, visuomenės nariui, piliečiui, kultūrinių vertybių puoselėtojui. Ruošdamiesi konferencijai gimnazistai diskutavo apie savo tautos likimą, rašė rašinius. Kelios mintys iš mokinių darbų: „Lietuva – mūsų tėvynė, čia mūsų šaknys…“, „Laisvė kaip viltis, ji visada šalia, ar verta laukti, kol apaksi, kad suprastum, jog regėjai?“, „Laisva tauta, tai ne laisvos politinės partijos ir ne laisva ekonomikos sistema. Ši tauta yra laisvų draugų ir bendraminčių…“, „Pripažinkime vieni kitus ir surinkę visus likusius į vieną kumštį kaip stumbrai tvirtai ginkime savo laisvę…“, „Istorija mus moko, kad laisvos minties ieškojimas, slopintas prievarta, tebuvo pagrindinė atrama prietarams ir paklydimams…“, „Suimkime saulę į savo rankas ir pasimokykime iš vyresniųjų klaidų, junkime viską, kas gera, į vieną visumą, kurią vadiname Lietuvą.“ Šios jaunų žmonių mintys nuteikia optimistiškai: kol gyvuos aktyvus ir atsakingas žmogus, tol gyvuos ir tauta. Labai norėtųsi, kad mokykla taptų tuo tautos židiniu, kuriame kurstoma tautos dvasingumo liepsna.
 
Konferencijoje taip pat dalyvavo ir daug garbių svečių: Lietuvos Respublikos Seimo nariai – Vincė Vaidevutė-Margevičienė,dr. Arvydas Anušauskas; Kauno miesto savivaldybės atstovai – vicemeras Stanislovas Buškevičius, Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas, Švietimo, sporto ir ekologijos komiteto pirmininkė Ona Nijolė Rudgalvienė, šio komiteto nariai Antanina Medviedevienė ir Gediminas Budnikas; Kauno miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas, Švietimo ir ugdymo skyriaus Formaliojo poskyrio vedėja Vilija Adaškevičienė, šio poskyrio vyriausioji specialistė Rita Rasikienė; Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Jonas Vaičenonis, Kauno miesto rezistencijos ir tremties muziejaus vedėjas Darius Juodis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkai Andriejus Stoliarovas, Andrius Pūkys bei kt.
 
Kauno „Saulės“ gimnazija konferencijos dalyvius ir svečius pasitiko šventine programa. Direktorės pavaduotojos Lijanos Čiarienės bei mokytojų Audronės Kondrotienės, Editos Morkūnienės bei Remigijaus Danieliaus parengtas moksleivių meninis pasirodymas, palydėtas patriotinės dainos bei gitaros garsų, sulaukė nuoširdžių konferencijos dalyvių plojimų. Gimnazijos direktorė Aldona Sellienė kreipėsi sveikinimo žodžiais: „Istorija, į kurią atsiremiam, yra mūsų istorija. Šviesos ir tiesos spindulys teapšviečia skurdžius ir garbingus, kraujuojančius ir sopulingus jos puslapius, jos kultūros paminklus“. Sutartinai nuskambėjo Tautiška giesmė.
 
Konferencijai pirmininkavęs dr. R. Kaminskas savo įžanginėje kalboje pabrėžė mums visiems svarbią iškilią atminties dieną, kuri primena ir atgaivina nepriklausomybės kovų bei valstybės istoriją. Konferencijoje pranešimus skaitė LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas „Tarp praeities ir dabarties: nežinoma ir slaptoji istorijos dalis“, Kauno rezistencijos ir tremties muziejaus vedėjas Darius Juodis „Politinė Lietuvos padėtis 1918-1920 metais“, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius doc. dr. Valdas Rakutis „Lietuvos kariuomenė kovose su bolševikais“, Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyriausiasis muziejininkas A. Pūkys „Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose su bermontininkais“, Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyriausiasis muziejininkas Andriejus Stoliarovas „Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose su lenkais“, Vytauto Didžiojo istorijos katedros docentas, humanitarinių mokslų fakulteto dekanas dr. J. Vaičenonis „Lietuvos kariuomenės vėliavos bei tradicijos“.
 
Doc. dr. V. Rakutis siūlė priartinti istorijos mokymą prie dabarties realybės, suteikti galimybę mokiniams gyvai prisiliesti prie istorijos – organizuoti istorinių įvykių rekonstrukcijas, mokytojams bendradarbiauti su muziejininkais, Lietuvos karo akademijos darbuotojais. Šiandien dažnai iškyla mokinių motyvacijos problema, o kas gali būti įdomiau, nei pačiam pasinerti į istorijos sūkurį tyrinėjant svarbiausius Lietuvai istorinius įvykius – kovas už savo krašto nepriklausomybę, klausytis liudininkų pasakojimų, ieškoti ir tyrinėti senas nuotraukas bei žemėlapius.
 
Muziejininkai A. Stoliarovas ir A. Pūkys pateikė puikios vaizdinės medžiagos iš Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvų apie ryškiausius nepriklausomybės kovų momentus bei iškilias istorines asmenybes. Dauguma konferencijos dalyvių patikino, kad ši medžiaga gali tapti ir puikia metodine priemone.
 
Konferencijos dalyviai, Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų istorijos mokytojai, ugdymo įstaigų vadovai, turėjo puikią galimybę išgirsti naujų faktų, jų interpretacijų apie Lietuvos istorijai svarbų laikotarpį, padiskutuoti apie istorijos mokymo(si) proceso aktualizavimą, naujų ugdymo formų diegimo bei istorinio laikotarpio faktų interpretavimo bei integravimo į istorijos ugdymo turinį galimybes. Konferencijos iškeltas tikslas – suvienyti istorijos mokytojų ir šios srities specialistų, aukštųjų mokyklų, muziejų darbuotojų, politikų veiklą bendram tikslui – Lietuvos istorijos puoselėjimui – sėkmingai įgyvendintas. Džiugu, kad ši konferencija atkreipė ne tik švietimo įstaigų, bet ir visos Kauno visuomenės dėmesį į šią svarbią Lietuvos istorinę sukaktį. Ne veltui lietuviai sako: „Gera pradžia – pusė darbo“.
 
Pasibaigus konferencijai, dalyviai ir svečiai neskubėjo skirstytis, apžiūrėjo Kauno „Saulės“ gimnazijos mokinių parengtą parodą, diskutavo apie tolimesnius planus plėtojant krašto istorijos puoselėjimą. Nors konferencija, kaip ir kiekviena knyga, net ir įdomiausia, baigėsi, bet tautos istorija ir tautinis epas – laisvės kova – neturi pabaigos.
 
Nuotraukoje: Konferencijos metu

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra