Lietuvos moterys – labiausiai išsilavinusios Europos Sąjungoje

Autorius: Data: 2011-03-04, 14:05 Spausdinti

Statistikos departamentas Tarptautinės moters dienos proga pateikia statistinę informaciją apie moteris Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.

Demografinės charakteristikos. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1739 tūkst. moterų, arba 234 tūkst. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 53,6 procento visų gyventojų, 100 vyrų teko 116 moterų. 2009 m. vidutinis moterų amžius buvo 41,8 metų, o vyrų – 36,7 metų.

2010 m. pradžioje Europos Sąjungos valstybėse narėse gyveno 256,5 mln. moterų, arba beveik 12 mln. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 51 procentą visų gyventojų, 100 vyrų teko 105 moterys. Iš Europos Sąjungos valstybių narių daugiausia moterų 100 vyrų teko Estijoje ir Latvijoje – po 117, Airijoje ir Švedijoje gyventojų sudėtis pagal lytį beveik vienoda – 100 vyrų teko 100–101 moteris.

2009 m. vidutinis pirmą kartą ištekėjusių moterų amžius Lietuvoje buvo 26,2 metų, pirmą kartą gimdančių moterų amžius – 25,5 metų. Vidutiniškai moteris pagimdo 1,55 vaiko. Beveik kas trečias kūdikis gimsta santuokos neįregistravusiems tėvams.

Vidutinis pirmą kartą besituokiančių moterų amžius Danijoje ir Švedijoje buvo 31 metai, Ispanijoje, Suomijoje – 29 metai. Moterų, gimdančių pirmą vaiką, vidutinis amžius Estijoje buvo 24,8, Latvijoje – 24,7 metų. Vyriausios gimdyvės – Jungtinėje Karalystėje (29,7 m.) ir Ispanijoje (29,2 m.). Didžiausias suminis gimstamumo rodiklis buvo Airijoje (2,1), Prancūzijoje (2), Švedijoje, Suomijoje (po 1,9).

Lietuvoje moterys gyvena vidutiniškai 11 metų ilgiau nei vyrai. 2009 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 78,6, vyrų – 67,5 metų.

Europos Sąjungoje moterys vidutiniškai gyvena 82,4 metų (2008 m. duomenimis). Ilgiausiai moterys gyvena Prancūzijoje – 85 metus, Ispanijoje – 84,9, Italijoje – 84,5, Švedijoje ir Suomijoje – po 83,5 metų.

Švietimas. 2010–2011 mokslo metų pradžioje univer­si­tetuose ir kolegijose moterys sudarė 59 procentus visų studentų. Didžiausią studijuojančiųjų dalį (74 %) moterys sudaro Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus dailės akademijoje. Populiariausios studijų sritys tarp moterų tebėra socialinės paslaugos – 90 procentų jas studijuoti pasirinkusiųjų sudarė moterys, sveikatos priežiūra – 86, humanitariniai mokslai – 77, žurnalistika – 76, pedagogika – 75 procentai. 2010 m. aukštąjį išsilavinimą įgijo 21,8 tūkst. moterų, arba 65 procentai visų absolventų.

Lietuvos moterys – labiausiai išsilavinusios Europos Sąjungoje. Eurostato duomenimis, 2009 m. vidurinį ir aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą turėjo 92,3 procento 25–64 metų amžiaus Lietuvos moterų, tai – aukščiausias rodiklis Europos Sąjungoje (Estijoje – 91,2 %, Latvijoje – 90,1 %).

Mokslas. Moterys sudarė 69 procentus baigusiųjų antrąją studijų pakopą ir įgijusiųjų magistro kvalifikacinius laipsnius. Praėjusiais metais daktaro mokslo laipsnį įgijo 216 moterų (58 %).

 Statistikos departamento atlikto daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų profesinės veiklos statistinio tyrimo duomenimis, 2009 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 4,2 tūkst. daktaro mokslo laipsnį turinčių moterų ir 5,4 tūkst. vyrų. 43,7 procento daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų – moterys. Tarp jaunesnių mokslo daktarų moterų ir vyrų dalis beveik vienoda: moterys sudarė 48,3, vyrai – 51,7 procento mokslo daktarų iki 35 metų. Daugiau nei pusė (53,9 %) mokslo laipsnį turinčių moterų buvo 35–44 metų amžiaus. Moterys sudarė apie trečdalį vyresnio amžiaus mokslo daktarų (34,1 % iš 65–69 metų amžiaus daktarų).

Tarp daktaro mokslo laipsnį turinčių moterų populiariausios mokslo sritys buvo fiziniai (26,1 %), socialiniai (23,6 %) bei humanitariniai (17 %) mokslai. Tarp vyrų populiariausi buvo fiziniai (28,5 %), inžinerijos ir technologijos (30,4 %) mokslai.

Lietuvoje tarp asmenų, turinčių habilituoto daktaro laipsnį, moterys sudarė 20 procentų, o tarp turinčių profesoriaus vardą – 17 procentų.

Informacinių technologijų naudojimas. Informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimo duomenimis, 2010 m. kom­piuteriu naudojosi 62 procentai 16–74 metų amžiaus moterų ir 63 pro­centai vyrų, internetu – 60 procentų moterų ir 61 procentas vyrų. Prekes ir paslaugas internetu pirko ar užsakė 7 procentai moterų ir 6 procentai vyrų. Moterys dažniau nei vyrai internete ieškojo informacijos, susijusios su sveikatos priežiūra, naudojosi internetinės bankininkystės paslaugomis, naudojo internetą švietimui ir mokymuisi.

Užimtumas. Nedarbas. Statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 2010 m. 15–64 metų amžiaus moterų užimtumo lygis buvo 58,7, vyrų – 56,8 procento.

2010 m. darbo neturėjo 118,8 tūkst. moterų ir 172,4 tūkst. vyrų. Moterų nedarbo lygis 2010 m. buvo 14,4 pocento ir per metus išaugo 4 procentiniais punktais, vyrų – 21,2 procento ir per metus išaugo 4,2 procentinio punkto.

Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 2010 m. moterys sudarė 40,6 procento visų vadovų (teisės aktų leidėjų, vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų).

Trečiąjį 2010 m. ketvirtį Europos Sąjungos valstybėse narėse 15–64 metų amžiaus moterų užimtumo lygis siekė 58,5, vyrų – 70,7 procento. Aukščiausias 15–64 metų amžiaus moterų užimtumo lygis buvo  Švedijoje (71,6 %) ir Danijoje (71,3 %), žemiausias – Maltoje (40,7 %) ir Italijoje (45,8 %).

Karjeros ir šeimos derinimas. Statistikos departamento atlikto karjeros ir šeimos derinimo statistinio tyrimo duomenimis, 2010 m. antrąjį ketvirtį devynios iš dešimties 15–64 metų amžiaus samdomųjų darbuotojų moterų (88 %) dirbo pagal darbdavio nustatytas darbo dienos pradžios ir pabaigos valandas arba nepastovias darbo valandas be teisės pasirinkti tinkamesnį darbo laiko grafiką. Tyrimo duomenimis, kas aštunta (12,9 %) 15–64 metų amžiaus moteris turėjo galimybę organizuoti savo darbo laiką taip, kad galėtų pasiimti laisvų dienų dėl šeiminių priežasčių, nenaudodama atostogų. Daugiau nei pusė (52,7 %) moterų pasiimti laisvų dienų dėl šeiminių priežasčių galėjo palyginti retai.

Darbo užmokestis. 2009 m. šalies ūkio pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą; privalomąjį socialinį draudimą, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis sudarė 15,3 procento. Moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis 2009 m. sudarė 11,38 lito, vyrų – 13,43 lito.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis privačiajame sektoriuje buvo žymiai didesnis negu valstybės sektoriuje ir 2009 m. sudarė 20,5 procento (valstybės sektoriuje – 13,1 procento).

Ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 1969 litus, valstybės sektoriuje – 2107, o privačiajame sektoriuje – 1829 litus. Moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su trečiuoju 2010 m. ketvirčiu, padidėjo: šalies ūkyje – 2,4, valstybės sektoriuje – 4,0, o privačiajame sektoriuje – 0,5 procento, o per metus – atitinkamai 1,5, 2,5 ir 0,6 procento.

2009 m. Europos Sąjungoje didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą, privalomąjį socialinį draudimą, buvo Čekijoje – 25,9, Austrijoje – 25,4 ir Vokietijoje – 23,2 procento.

Valstybės valdymas. 2009 m. Lietuvoje išrinkta pirmoji Lietuvos Respublikos Prezidentė. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė – moteris. Penkioliktoje Lietuvos Respublikos Vyriausybėje yra dvi moterys ministrės. Moteris eina Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierės pareigas, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja – taip pat moteris.

2009 m. į Europos Parlamentą išrinktos 3 moterys ir 9 vyrai. 2008 m. į Lietuvos Respublikos Seimą išrinktos 26 moterys ir 115 vyrų. Seimo Audito komiteto pirmininkės pareigas eina moteris. Trijų iš dešimties Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkės yra moterys.

Daugiausia moterų valstybės valdyme dalyvauja Švedijoje – jos sudaro 46 procentus nacionalinio parlamento narių, Nyderlanduose – 41, Suomijoje – 40, Belgijoje – 39, Danijoje – 38, Ispanijoje – 37, Lietuvoje – 18 procentų.

Sąvokos: Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis – santykinis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas.

Generalinio direktoriaus pavaduotoja                                              Dalia Ambrozaitienė

Pasiteirauti: Sigutė Litvinavičienė, Demografinės ir migracijos statistikos skyriaus vyriausioji specialistė, tel. (8 5) 236 4713, el. p. sigute.litvinaviciene@stat.gov.lt, www.stat.gov.lt

© Statistikos departamentas

Daugiau informacijos šia tema rasite: Rodiklių duomenų bazėje arba teminėse lentelėse

Corbis nuotr.

Europos Sąjunga (ES) , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra