Lietuvos liaudies buities muziejaus „gyvasis eksponatas“ – Dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas
Autorius: Voruta Data: 2015-09-21 , 08:52 Spausdinti
Lietuvos liaudies buities muziejuje 45 metus dirbantis Dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas švenčia jubiliejų
Eligijus Juvencijus Morkūnas – humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos liaudies buities muziejaus direktoriaus pavaduotojas informacijai ir muziejininkystei, dirbantis Lietuvos liaudies buities muziejuje jau 45 metus. Rugsėjo 27 dieną švęs 70 metų jubiliejų.
E. J. Morkūno gyvenimas pasižymi įvairiapuse veikla. Gimęs Kėdainiuose 1945 m. rugsėjo 27 d., 1962 m. pradėjo dirbti štampuotoju, vėliau baigė Kauno technologijos technikumą, mokėsi Kauno politechnikos institute, bet pasuko į humanitarinius mokslus ir 1979-aisiais baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1970 m. dirbdamas Lietuvos liaudies buities muziejuje išnaršė atkampiausias Lietuvos vietas, ieškodamas muziejinę vertę turinčių daiktų.
Eligijus kūrė muziejų kartu su Vytautu Stanikūnu, Leonardu Lekavičiumi, Stasiu Dauniu, Petru Vėlyviu, Romu Vilyviu, Vitalija Lamauskaite, žinoma, ir su vėliau atėjusiais muziejininkais. Surado, pasiūlė perkelti į muziejų Kantvonų, Plynių, Santeklių malūnus, Aristavėlės dvaro rūmus. Vadovavo, identifikavo, fiksavo, žymėjo ne tik jų, bet ir kitų sudėtingų objektų: milo vėlyklos, Plokščių mokyklos, Vaivadiškių malūno perkėlimui į muziejų, vykdė technikos objektų ir miestelio statybos etnografinę priežiūrą. Su kolegomis kūrė miestelio koncepciją, aktyviai dalyvavo jį projektuojant, parenkant vietą, komplektuojant pastatus ir renkant eksponatus bei rengiant ekspozicijas.
Daug kur buvo pirmasis: 1974 m. buvo vienas pirmųjų tuometinėje TSRS pradėjęs dirbti miestelių tyrinėjimo darbą kaip muziejininkas, 1994 m. suorganizavo pirmąjį muziejuje suaugusiųjų švietimo seminarą (su Švedijos aukštesniąja liaudies mokykla), buvo pirmasis interpretatorius muziejuje (geležies parduotuvės ekspozicijoje), vienas iš pirmųjų Lietuvos muziejininkų, apgynęs humanitarinių mokslų daktaro disertaciją Vilniaus valstybiniame universitete (1993 m.), sukūrė kultūros fondo klubą „Tėvonija“, jo ir Ruslano Aranausko iniciatyva klubas muziejui padovanojo šv. Florijono paminklą.
Dr. E. J. Morkūnas yra atestuotas nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos specialistas, technikos vertybių ekspertas. Buvo vienas iš iniciatorių įtraukti siaurojo geležinkelio kompleksą (vieną iš stambiausių Lietuvos paveldo objektų) į paminklų sąrašą. Atliko Lietuvos plačiųjų geležinkelių senųjų statinių paveldosauginę ekspertizę. Buvo aktyvus kraštotyros, „Vilnijos“ ir istorikų draugijų narys, yra Tarptautinės malūnų tyrinėtojų asociacijos irKultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narys.
Dr. E. J. Morkūnas yra knygos „Lietuvos technikos paminklai. Vėjo malūnai“ autorius.Sudarė knygą „Įdomiausi Lietuvos technikos paminklai“. Parengė ir iliustravo leidinį „Senieji amatai“, Lietuvos liaudies buities muziejaus leidinį „Miestelis“, buvo leidinio „Mūsų praeitis“ 3 tomo vienas iš sudarytojų, knygos „Vandens malūnai Rytų Lietuvoje“ bendraautorius, taip pat daugelio mokslinių ir populiariųjų straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje autorius.
Su žmona Teodora išaugino 3 dukras, sulaukė 6 anūkų (visi – berniukai). Duktė Aistė – humanitarinių mokslų daktarė, Šarūnė – biochemijos mokslų daktarė, Radvilė – Kultūros vadybos ir kultūros politikos magistrė.
Dr. E. J. Morkūno devizas: „Darbe įdomiausia atrasti kažką seną“.
Komentarai
Naujienos
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Lietuva
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
EVA ir Norvegijos institucijos išsakė nuomonę dėl netrukus po vakcinacijos ištikusių mirčių
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
„Išėjom sustiprinę pagarbą savo Artimam – Tėvui, Motinai, Mokytojui, apskritai Žmogui…“
~ Jubiliejai, Naujienos
2020-07-15, 11:55
-
Sveikiname
~ Jubiliejai, Naujienos, Trakai, Vilnius, Virvičienė Aušra
2020-07-14, 08:48
-
Profesoriui Aloyzui Gudavičiui – 80
~ Jubiliejai, Naujienos
2020-05-12, 08:56
-
Gegužės 8-ąją Lietuvos muitinė švenčia 101-ąjį gimtadienį
~ Jubiliejai, Naujienos
2020-05-08, 07:23
-
Esu Tverečiaus vaikas... Broniaus Saplio (1920-04-08–2013-06-03) šimtmečiui
~ Jubiliejai, Lietuva, Rytų Lietuva
2020-04-03, 15:08