„Pone prezidente, prašome susimąstyti, kas galėtų pažeidinėti Lietuvos lenkų pilietines teises Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, jeigu ten visišką ir neribotą valdžią jau daugiau nei 15 metų vykdo Akcijos (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – DELFI) veikėjai arba taip vadinami lenkai „vidaus okupacijos sąlygomis?“ – teigiama laiške Lenkijos valstybė vadovui, apie kurį buvo informuota ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

 

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševkis laiško kaimyninės valstybės vadovui komentuoti nepanoro, nes, pasak jo, tai yra privataus asmens nuomonė, o nuomonę gali turėti ir laisvai ją reikšti kiekvienas žmogus.

 

Savo laiške Lenkijos prezidentui B. Komorowskiui, R. Maceikianecas išdėstė savo požiūrį į Vilniaus krašto lenkų problemas. Jis atkreipė dėmesį, kad lenkiškais vadinamuose Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose valdžia priklauso regioninei LLRA, tad realiai, pasak jo, ši partija ir daro didžiausią įtaką Lietuvos lenkų padėčiai.

 

R. Maceikianecas laiške rašo, jog tiek žemės grąžinimo klausimu, tiek kalbant apie vaikų ugdymą ar vardų ir pavardžių rašybą asmens dokumentuose Lietuva nepažeidžia lenkų teisių, o kai kuriose srityse netgi užtikrina kur kas daugiau galimybių nei tai daro kitos šalys.

 

Pasak laiško autoriaus, žemės gražinimas visoje Lietuvoje vyko pagal tuos pačius teisės aktus – lenkų gyvenamame Vilniaus krašte, anot jo, nebuvo pritaikytos jokios blogesnės sąlygos.

 

„Juk vien Vilniaus rajono savivaldybė, vienintelė Lietuvoje, nepatvirtino upių ir ežerų krantų rezervavimo vietos lenkams, nes patogiau buvo skirti vandens telkinių krantus „reikalingiems žmonėms“. Juk tik čia nepagrįstai per daugelį metų buvo vilkinamas generalinio plėtros plano patvirtinimas, dėl ko lenkai negalėjo pasinaudoti gera žemės kainų konjunktūra“, – rašoma B. Komorowskiui.

 

Panašią nuomonę R. Maceikianecas išdėstė ir vaikų ugdymo klausimu. Laiško autoriaus teigimu, „Lietuva yra unikali valstybė pasaulyje (nežiūrint to, kad kitose šalyse lenkų yra žymiai daugiau), kur apie 100-e mokyklų – nuo darželių iki gimnazijų – lenkų kalba visų dalykų mokosi apie 16 tūkst. mokinių“.

 

Jis pabrėžė, jog tautinių mažumų mokykloms skiriamas mokinio krepšelis yra didesnis nei krepšeliai lietuviškoms mokykloms. Tiesa, R. Maceikianecas teigia, jog lenkiškų mokyklų mokinio krepšelis yra 20 proc. didesnis nei lietuviškų, nors iš tiesų krepšelis yra 15 proc. turtingesnis.

 

 

Kalbėdamas apie Lietuvos lenkų dažnai išsakomus priekaištus dėl mokinių ugdymo lenkų kalba, R. Maceikianecas teigia manąs, jog lenkai kovoja ne tiek už galimybę savo vaikams mokytis jų gimtąja kalba, kiek už siekį riboti lietuvių kalbos ir literatūros dėstymą tautinių mažumų mokyklose. Šį procesą R. Maceikianecas vadina „kova prieš pilietinę Lietuvos lenkų integraciją“.

 

„Nematome kol kas mūsų šalies valdžios noro uždarinėti mokyklas, kuriose dėstoma lenkų kalba“, – rašoma laiške, kuriame pabrėžiama, kad lenkiškų mokyklų auklėtiniai, tikėtina, dirbs ir gyvens Lietuvoje bei darbo rinkoje savo kalbos žiniomis konkuruos su lietuviais.

 

Jis, be kita ko, teigia manantis, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, pareiškęs, jog nevyks į Lietuvą, kol lenkų atstovams nebus leidžiama dokumentuose asmenvardžius rašyti visomis lotyniškomis raidėmis, yra blogai informuotas.

 

Viena vertus, pasak laiško autoriaus, dalis lenkais Lietuvoje save vadinančių žmonių yra atvykėliai iš Baltarusijos ir kitų buvusių sovietinių šalių – tad atsiradus poreikiui jiems įrodyti savo lenkišką kilmę, kiltų nemenkų problemų.

 

Antra vertus, R. Maceikianecas tvirtina, jog visos Europos tautos kalbą laiko vienu iš svarbiausių tautinės tapatybės elementų, tad esą lietuvių jautrumas kalbos dalykams yra suprantamas: „Kitų kalbų rašmenų, ženklų ir dvigubų rašmenų įvedimas į oficialius valstybės dokumentus yra sunkiai priimtinas, kadangi susilpnina tapatumo pagrindą. Pagaliau tai nėra pavienė nuomonė – visos Europos tautos panašiai supranta savo kalbos vertę“.

 

 

Pats R. Maceikianecas DELFI aiškino, jog rašyti laišką Lenkijos valstybės vadovui jį paskatino tai, jog esama situacija apsunkina Lietuvos lenkų padėtį, mat dauguma lietuvių Lenkijoje gyvenančių lenkų požiūrį priskiria Vilniaus krašte esantiems tautiečiams.

 

„Tokia situacija informacinėje erdvėje apsunkina gyvenimą Lietuvai, o ypač Lietuvos lenkams. Dauguma Lietuvos piliečių neskiria Lietuvos ir Lenkijos lenkų, todėl priskiria mums visus nuopelnus dėl šmeižto“, – teigė pašnekovas.

 

Jo tvirtinimu, Lietuvos lenkai gyvena vidinės okupacijos sąlygomis, mat juos pasiekia tik iš Lenkijos valstybės biudžeto finansuojamų kanalų informacija, kuri esą dažnai būna vienpusė. Anot R. Maceikianeco, lenkų izoliaciją Lietuvoje norima dar labiau sustiprinti ir tai esą daroma priešinantis siekiams tautinių mažumų mokyklose išplėsti lietuvių kalba dėstomų disciplinų skaičių.

 

Klausiamas, kokios reakcijos tikisi iš Lenkijos prezidento B. Komorowskio, pašnekovas aiškino kažin ko nesitikįs, bet esą galbūt kaimyninės valstybės vadovas suvoks, jog kad LLRA veikėjų platinama informacija neatitinka tikrovės ir kad Lietuvos lenkai nėra diskriminuojami tautiniais pagrindais.

 

„Lenkijos eitos, man rodos, ypač atitruko nuo visuomenės ir bando gelbėtis renkant politinį kapitalą ir balsus iš šmeižto ir konfliktų mūsų šalies atžvilgiu“, – svarstė pašnekovas.

 

DELFI primena, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis viešai apkaltino Lietuvą nevykdant įsipareigojimų lenkų tautinei mažumai ir nesprendžiant į naftos perdirbimo gamyklą investavusio koncerno „PKN Orlen“ logistikos problemų.

 

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius savo ruožtu svarstė esąs nustebęs atskirų Lenkijos politikų, atrodytų, sąmoningai kaitinama atmosfera ir žeriamais kaltinimais. A. Kubilius teigė galįs spėti, jog tai Lenkijos vidaus politikos atspindžiai.

 

Kiek vėliau kaimyninė valstybės premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, jog Lenkija neatsisakys reikalavimų dėl lenkų tautinės mažumos, bet nenaudos brutalaus spaudimo prieš Lietuvą.