Lietuvos kultūros ir mokslo veikėjai prieštarauja svarbiausių paveldo ir etninės kultūros institucijų naikinimui

Autorius: Data: 2011-06-08, 10:04 Spausdinti

2011 m. birželio 7 d. žinomi Lietuvos kultūros ir mokslo veikėjai išplatino viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą, kuriame išreiškia savo susirūpinimą ir nepritarimą siūlymui panaikinti Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Etninės kultūros globos tarybą.

Ragina šį klausimą spręsti Lietuvos paveldo, lietuvių gyvosios etnokultūros plėtojimo galimybių gausinimo ir stiprinimo, o ne mažinimo, menkinimo ir naikinimo linkme.

Tarp pasirašiusių kreipimąsi yra Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, ekologas prof. dr. Romas Pakalnis, rašytojai Marcelijus Martinaitis ir Jonas Mikelinskas, Vytautas V. Landsbergis, dainininkės Veronika Povilionienė ir Aistė Smilgevičiūtė, kompozitorius Laimis Vilkončius, aktorius Tomas Vaisieta, europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė, visa eilė garsių mokslininkų: hab. dr. Viktorija Daujotytė, prof., habil. dr. Romualdas Grigas, akademikas Zigmas Zinkevičius; profesoriai: Antanas Tyla, Bronislovas Genzelis, Steponas Ašmontas, Ona Voverienė, Krescencijus Stoškus, Juozas Pabrėža ir kiti.

Šių metų birželio 1 d. Seimo Valdybos darbo grupės vardu Seime buvo įregistruotas įstatymo projektas Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybos įstatymo, kuriuo numatoma sujungti dvi Seimui atskaitingas institucijas: Etninės kultūros globos tarybą (EKGT) ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją (VKPK), įsteigiant vieną mišria instituciją – Valstybinę kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybą.

Nepaisant Seimo švietimo mokslo ir kultūros komiteto nepritarimo tokiai reorganizacijai bei daugkartinių etnokultūrininkų ir kitų kultūros sričių veikėjų bei visuomeninių organizacijų raštų ir pareiškimų, jog šių dviejų itin jautrias ir svarbias Lietuvos kultūros sritis – paveldą ir etninę kultūrą atstovaujančių institucijų  sujungimas tik susilpnintų jų veikimą ir įtaką tiek paveldo tiek ir etninės kultūros srityse.

Kreipimąsi pasirašiusieji teigia, kad vietoje panaikinti siūlomų EKGT ir VKPK siūloma sukurti naujoji hibridinė institucija Valstybinė kultūros paveldo ir etninės kultūros taryba būtų nepajėgi aprėpti ir priimti kompetetingus sprendimus ir paveldo ir etninės kultūros politikos srityje, nes:

– nebeturės regioninių Tarybos padalinių 5-iuose Lietuvos etnografiniuose regionuose (būtent per juos įgyvendinama etnografinių regionų kultūros globa);

– ją sudarys tik 12 narių (vietoj 21 EKGT nario ir 12 VKPK narių), kurie savo veikla turės aprėpti visas Lietuvos paveldo ir etninės kultūros sritis;

– jos nariais galės būti tik mokslo ir studijų institucijų atstovai, o visuomeninės organizacijos ir kitos Lietuvos paveldo ir etnokultūros srityje veikiančios institucijos bus nušalintos;

– jos funkcijos bus susiaurintos iki siūlymų bei informacijos teikimo vien Seimui,  kai dabar Taryba ir Komisija siūlymus dar teikia Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms, informuoja apie iškilusias problemas visuomenę.

„Slapčia ir skubiai pateiktas ir skubos tvarka į Seimo dienotvarkę įtraukti bandomas abiejų institucijų sujungimo projektas yra nepagrįstas jokiais ekonominiais skaičiavimais, net nebuvo pabandyta įrodyti ar konkrečiais rodikliais pagristi nuomonę, kad toks dviejų savarankiškų aukščiausių Lietuvos kultūros paveldo ir etninės kultūros ekspertinių institucijų panaikinimo ir mišrios paveldo-etninės kultūros tarybos steigimo įstatymas duos kokią nors apčiuopiamą naudą“, – sako EKGT narys, etnologas Jonas Vaiškūnas.

Tiek paveldosaugininkai, tiek ir etninės kultūros globos ekspertai yra įsitikinę, kad materialaus ir nematerialaus paveldo apsaugos sujungimas į vieną, dėl visiškai savo esme skirtingos puoselėjamų vertybių metodikos, bus pražūtingas menkiau išvystytai nematerialaus paveldo puoselėjimo sričiai. Juk neveltui nematerialiam ir materialiam paveldui yra skirtos net ir atskiros UNESCO konvencijos.

„Tautinės savimonės ir etnokultūrinių vertybių gyvybingumo globa negali būti prilyginama vien paveldo apsaugai, nes ji reikalauja ypatingo dėmesio ir visiškai kitokių nei paveldosaugoje puoselėjimo metodų, todėl yra būtina išsaugoti Etninės kultūros globos tarybą ir Kultūros paveldo komisiją, kaip savarankiškas institucijas“, – teigia Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė.

Daugiau žinių: EKGT narys, etnologas Jonas Vaiškūnas, 8-682 14559, jonas.vaiskunas@gmail.com, VKPK narė, menotyrininkė Jūratė Markevičienė, 8-687 28932, jurate.mark@gmail.com

Susijusi informacija žiniasklaidoje:

  1. Kam trukdo Etninės kultūros globos taryba? (video)
  2. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė klausimą dėl Etninės kultūros globos tarybos ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos sujungimo
  3. Kultūros institucijų reforma ar rūpestis savikūniais?
  4. Etninė kultūra – pertvarkymas ar metodiškas naikinimas?

Viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą dėl Etninės kultūros globos tarybos ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos naikinimo

Tautinė savimonė lietuviams ir Lietuvai padėjo išlikti per visus nacionalinius nuopuolius bei okupacijų negandas, suteikė galimybę vėl atkurti nepriklausomą valstybę, planuoti ir kurti savo ateitį. Tautinės savimonės išsaugojimas lieka ne mažiau svarbus ir šiandien. Ši nuostata svarbi pačios lietuvių tautos gyvybingumui ir nepriklausomos Lietuvos valstybės išlikimui. Etninė kultūra padeda palaikyti po pasaulį besisklaidančios lietuvių tautos ryšį su Tėvyne, suteikia pagrindą ir turinį pačiai nacionalinei tapatybei.

Neveltui tautinės savimonės svarba pabrėžiama Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatant, jog Lietuvos vidaus politika turi ugdyti tautinę savimonę, valstybė privalo užtikrinti lietuvių tautos etninės kultūros, papročių ir kultūros savitumo išsaugojimą, puoselėti tradicinę šeimą, švietimo sistema turi ugdyti tautinį sąmoningumą, pagarbą kitoms tautoms.

Primename, kad siekdamas išsaugoti tautinę savimonę ir etninę kultūrą, kuri yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo pagrindas, Lietuvos Respublikos Seimas dar 1999 m. priėmė Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą, kurio preambulėje pabrėžiama, kad „tik savo etnine kultūra besiremianti tauta gali palaikyti savo visuomenės narių pilietinį brandumą, dalyvauti pasaulio civilizacijoje kaip lygiavertė partnerė, išlaikyti tokiai partnerystei ir bendradarbiavimui būtiną orumą, savarankiškumą ir savitumą“.

Vadovaujantis šiuo įstatymu, 2000 m. buvo įsteigta Etninės kultūros globos taryba – Seimo ir Vyriausybės ekspertas bei patarėjas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais. Įstatymo priėmimas ir Tarybos įsteigimas Lietuvoje buvo ne kartą UNESCO teigiamai įvertintas ir pateiktas kaip sektinas pavyzdys kitoms šalims.

Deja, jau nuo pat Tarybos įkūrimo pradžios sistemingai buvo siekiama panaikinti savarankišką jos statusą, siūlomi įvairūs Tarybos sujungimo su Valstybine kultūros paveldo komisija projektai. Ankstesni bandymai nepavyko įrodžius, jog Tarybos ir Komisijos veiklų kryptys yra visiškai skirtingos. Tačiau nuo 2010 metų vėl prasidėjo sistemingas Tarybos veiklos gniuždymas, buvo nubrauktos lėšos jos veiklai. Galų gale pastarosiomis dienomis Seime buvo užregistruoti teisės aktų pakeitimų projektai, numatantys Tarybos ir Komisijos panaikinimą, vietoj jų įkuriant naują Seimui atskaitingą instituciją – Valstybinę kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybą. Šis siūlymas nėra pagrįstas jokiais ekonominiais skaičiavimais, nėra įrodyta kokia nors jo nauda, o žala tiek kultūros paveldui, tiek etninei kultūrai būtų akivaizdi.

Projekto teikėjai teigia, esą naujai sukurta Seimui atskaitinga institucija užtikrins Tarybos ir Komisijos vykdytos veiklos tęstinumą, tačiau tai neįmanoma, nes naujoji institucija:

  • nebeturės regioninių Tarybos padalinių 5–iuose Lietuvos etnografiniuose regionuose (būtent per juos įgyvendinama etnografinių regionų savitumo globa);

  • ją sudarys tik 12 narių (vietoj 21–o Tarybos nario ir 12–os Komisijos narių), kurie savo veikla turės aprėpti visas Lietuvos paveldo ir etninės kultūros sritis;

  • jos nariais galės būti tik mokslo ir studijų institucijų atstovai, o visuomeninės organizacijos ir kitos Lietuvos paveldo ir etnokultūros srityje veikiančios institucijos bus nušalintos;

  • jos funkcijos bus susiaurintos iki siūlymų bei informacijos teikimo vien Seimui – kai dabar Taryba ir Komisija, siekdamos užtikrinti etninės kultūros valstybinės globos ir paveldo apsaugos koordinavimą, siūlymus dar teikia Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms ir savivaldybėms, informuoja apie iškilusias problemas visuomenę.

Materialaus ir nematerialaus paveldo apsaugos sujungimas į vieną dėl savo esme visiškai skirtingos puoselėjamų vertybių metodikos būtų pražūtingas ypač menkiau išvystytai nematerialaus etnokultūrinio paveldo puoselėjimo sričiai. Juk neveltui nematerialiam ir materialiam paveldui yra skirtos net atskiros UNESCO konvencijos. Be to, tautinės savimonės ir etnokultūrinių vertybių gyvybingumo globa negali būti prilyginama vien paveldo apsaugai, nes ji reikalauja ypatingo dėmesio ir visiškai kitokių nei paveldosaugoje metodų.

Mes, žemiau pasirašiusieji, pasisakome prieš tokius planus ir reikalaujame ne tik išsaugoti Etninės kultūros globos tarybą ir Kultūros paveldo komisiją kaip savarankiškas institucijas, bet ir sustiprinti Etninės kultūros globos tarybos valstybinį palaikymą, atkuriant nepagristai sumažintą iki kritinės ribos jos veiklos finansavimą.

Dėl to kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimą ragindami šį klausimą spręsti Lietuvos paveldo, lietuvių gyvosios etnokultūros plėtojimo galimybių gausinimo ir stiprinimo, o ne mažinimo, menkinimo ir naikinimo linkme.

Pasirašo:

  1. prof. dr. Romas Pakalnis – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, ekologas
  2. Veronika Povilionienė – dainininkė, J.Basanavičiaus premijos laureatė
  3. Marcelijus Martinaitis – rašytojas
  4. dr. Žilvytis Šaknys – Lietuvos istorijos instituto Etnologijos sk. vedėjas
  5. Povilas Mataitis – režisierius ir dirigentas, Nacionalinės premijos laureatas
  6. Laimis Vilkončius – kompozitorius
  7. Tomas Vaisieta – aktorius
  8. Jonas Mikelinskas – rašytojas
  9. Vladas Vitkauskas – alpinistas
  10. Radvilė Morkūnaitė – europarlamentarė
  11. Algimantas Keina – kunigas
  12. Vytautas V. Landsbergis – rašytojas, režisierius
  13. hab. dr. Viktorija Daujotytė – menotyrininkė, literatūros tyrinėtoja
  14. prof., habil. dr. Romualdas Grigas – MA narys korespondentas, Mokslo premijos laureatas
  15. Akad. Zigmas Zinkevičius – Akademikas
  16. prof. Vaclovas Bagdonavičius – filosofas, Vidūno draugijos pirmininkas
  17. prof. Antanas Tyla – istorikas
  18. prof. Bronius Makauskas – istorikas
  19. prof. Juozas Pabrėža – kalbininkas
  20. prof. Petras Zabiela – medicinos mokslų daktaras
  21. prof. Juozas Girdzijauskas – rašytojas, literatūrologas
  22. prof. Audrius Beinorius, VU Orientalistikos centro direktorius
  23. prof. Bronislovas Genzelis – filosofas, signataras
  24. prof. Steponas Ašmontas – fizikas
  25. prof. Ona Voverienė – Lietuvos moterų lygos pirmininkė
  26. prof. dr. Krescencijus Stoškus– Lietuvos kultūros kongreso pirmininkas
  27. prof. Dalia Matulaitė – skulptorė
  28. doc. dr. Valdemaras Šimėnas – archeologas
  29. dr. doc. Romas Batūra – Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos kultūros fondo prezidiumo pirmininkas
  30. dr. doc. Arūnas Vaicekauskas, VDU Etnologijos katedros vedėjas
  31. hab. dr. Kazimieras Garšva – „Vilnijos“ draugijos pirmininkas
  32. dr. Edmundas Širmulis, fizikas
  33. dr. Nijolė Tumėnienė – menotyrininkė
  34. dr. Vykintas Vaitkevičius – archeologas
  35. dr. Daiva Vaitkevičienė – tautosakininkė
  36. dr. Eirimas Velička – etnomuzikologas
  37. dr. Loreta Sungailienė – etnomuzikologė, laidų vedėja
  38. dr. Dainius Razauskas – etnologas
  39. dr. Aistė Andriušytė – architektė
  40. dr. doc. Romualdas Povilaitis – kultūrologas
  41. Ryšard Maceikianec – Fondo „Vilniaus klodai“ pirmininkas
  42. Aistė Smilgevičiūtė – dainininkė
  43. Rokas Radzevičius – muzikantas, kompozitorius
  44. Jonas Vaiškūnas – etnologas, publicistas
  45. Danielius Sadauskas – dainininkas
  46. Arvydas Skirutis – kompozitorius
  47. Vytautas Daraškevičius – fotomenininkas
  48. Vladas Braziūnas – poetas
  49. Danutė Keturakytė – režisierė
  50. Antanas Gudelis – Tautos namų santaros tarybos pirmininkas
  51. Linas V. Medelis – žurnalistas, publicistas
  52. Algis Endriukaitis – signataras
  53. Albertas Žostautas – žurnalistas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas
  54. Irena Kubilienė – Lietuvos knygnešio draugijos pirmininkė
  55. dr. Aistė Andriušytė – architektė
  56. Juozas Valiušaitis – fotodailininkas
  57. Linas Rimša – kompozitorius
  58. Vytautas Babravičius – dainininkas
  59. Sigitas Siudikas – scenaristas
  60. Vida Šatkauskienė – Lietuvos liaudies kult. centro direkt. pav.
  61. Dalia Rastenienė – „Liaudies kultūros“ vyriausioji redaktorė

  62. Marytė Liugienė – tautodailininkė, Vilniaus etn. kult. centro vyriausioji koordinatorė

  63. Vilma Kričenaitė – istorikė, Vilniaus etn. kult. centro vyr. koordinatorė

  64. Stasys Kavaliauskas – lituanistas, Vilniaus etn. kult. centro direktoriaus pav.

  65. Loreta Šarkaitė – etnologė, Vilniaus etn. kult. centro vyriausioji koordinatorė

  66. Gintautas Barkauskas –  Liaudies dainos klubas RASKILA

  67. Irena Žilienė – tautosakininkė

  68. Gediminas Žilys – muzikas folkloristas

  69. Rima Visackienė – etnomuzikologė, pedagogė

  70. Jonas Kaukėnas – matematikas
  71. Ugnius Liogė – leidyklos „Dangus“ vadovas
  72. Albinas Kentra – 2008 metų Kalbos premijos laureatas
  73. Rimantas Matulis – Laisvės kovų dalyvis, kalbininkas– istorikas
  74. Algimantas Jucevičius – Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas
  75. Daiva Patalauskaitė – biologė, biomedicinos mokslų daktarė
  76. Jonas Aleknavičius – Etninės kultūros draugija
  77. Alfonsas Augulis – „Gervėčių“ klubo pirmininkas
  78. Juozas Dingelis – Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas
  79. Rimvydas Žiliukas – Senojo Kauno draugijos pirmininkas
  80. Irena Tumavičiūtė – Žurnalistė
  81. Linas Janulevičius – E. Pliaterytės draugijos pirmininkas
  82. Jūratė Voloskevičienė – Lietuvos mokytojų prof. sąjungos pirmininkė, Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos pirmininkė
  83. Juozas Vercinkevičius – „Vorutos“ steigėjas ir redaktorius
  84. Algirdas Svidinskas – Rytų aukštaičių sambūrio seniūnas
  85. Vytautas Liškauskas – Punsko viršaitis
  86. Laimutis Vasilevičius – Panevėžio Romuvos pirmininkas
  87. Petras Cidzikas – Visuomenės veikėjas, rezistentas, disidentas
  88. Giedrė Aleksandravičiūtė – Klubo „Lietuvos aitvarų judėjimas“ pirmininkė
  89. Izolina Natalija Lingienė – K. Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus vadovė
  90. Petras Lukoševičius – Punskietis, prūsų ir jotvingių sodybos įkūrėjas
  91. Karolis Grušas – Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ narys
  92. Darius Ramančionis – Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos vyr. specialistas, kraštotyrininkas
  93. Marija Pečkienė – Alka, Baltų tikėjimo Kauno bendruomenės vadovė
  94. Auksė Kapočiūtė – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pavaduotoja
  95. Vidas Vaitkus – Aukštaitijos Šventosios Romuva direktorius
  96. Inga Kapeniece – Latvijos etnokultūros centras
  97. Krišs Kapenieks – Olgerto Auno baltų kultūros fondas (Ryga)
  98. Zenius Jurgelaitis – Panevėžio Vydūno klubo vadovas
  99. Stanislovas Juodvalkis – Lietuvos vartotojų asociacijos prezidentas
  100. Vida Stankūnienė – Kultūrinių iniciatyvų centras
  101. Angelė Kvedarienė – Lietuvos mokytojų profsąjungos valdybos narė
  102. Vilmantė Lapeikienė – mokytoja
  103. Eimantas Tamulynas

  104. Gediminas Žukauskas

  105. Arūnas Duolavičius

  106. Julija Iškevičienė

  107. Saulius Širvys

  108. Bronius Bučelis

  109. Bronislovas Bajorinas

  110. Antanina Skaudžiuvienė

  111. Rūta Zabielienė

  112. Eugenija Mažeikienė

  113. Aldona Motekaitytė

  114. Česlovas Ivaškevičius

  115. Jolanta Žakevičienė

  116. Gytis Žakevičius

  117. Aldona Daugilytė

  118. Milda Lukšaitė

  119. Bronius Martinkus

  120. Virginija Martinkienė

  121. Vytautas Dailidka

  122. Steponas Ašmantas

  123. Ona Juozapavičienė

  124. Asta Sutiaginienė

  125. Jolanta Žalgutė

  126. Žavinta Butvilienė

  127. Jolanta Glaudelytė

  128. Kazys Balickas

  129. Julija Šolomskienė

  130. Dorata Podėnienė

  131. Juozas Kuoras

  132. Aldona Dragūnienė

  133. Regina Parmarauskienė

  134. Juozas Parmarauskas

  135. Edvardas Dirmeikis

  136. Elvyra Valiukaitė

  137. Liuda Volkienė

  138. Rimantas Skaistis

  139. Rimantas Railė

  140. Kazys Alminas

  141. Albertas Špokas

  142. Leonas Glinskis

  143. Audronė Skarbaliūtė

  144. Juozas Janonis

  145. Sigitas Pakinkis

  146. Regina Pakinkienė

  147. Kristina Šliažienė

  148. I.Pečiulienė

  149. C. Ranerytė

  150. Angelė Kmitienė

  151. Ona Prialgauskienė

  152. Vanda Tamskienė

  153. Lidija Veličkaitė

  154. Audronė Barzdaitienė

  155. Jadzė Gaupšienė

  156. Irena Urbikienė

  157. Aldona Bagdanavičienė

  158. Austėja Danelienė

  159. Onutė Dabašinskienė

  160. Robertas Krinkevičius

  161. Kęstutis Pleckys

  162. Juozas Kentautas

  163. Algimantas Vaitkus

  164. Jūra Daulenskienė

  165. Liudmila Valentinienė

  166. Janis Lopeta

  167. Leopoldas Malinauskas

  168. Dalia Treigienė

  169. Arūnas Treigys

  170. Gintaras Skamaročius

  171. Vaida Skamaročienė

  172. Audrius Daukša

  173. Rima Palijanskaitė

  174. Algis Jarutis

  175. Rita Rulevičiūtė

  176. Jolanta Mažeikaitė

  177. Rasma Budzienė

  178. Zenius Jurgelaitis

  179. Andrius Rugys

  180. Arminas Lapinskas

  181. Linas Oksas

  182. Virginijus Meleška

Daugiau žinių: EKGT tarybos narys, etnologas Jonas Vaiškūnas, 8-68214559, jonas @moletai.lt

Voruta. – 2011, bir. 18, nr. 12 (726), p. 8.

Etninė kultūra ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra