Interaktyvi Lietuvos dalyvavimo EXPO parodose ekspozicija Valstybės pažinimo centre. A.Virvičienės nuotraukos

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt

Valstybės pažinimo centre atidaryta nuolatinė ekspozicija, pasakojanti apie Lietuvos dalyvavimą pasaulinėse EXPO parodose. Aplinkos ministerijos Parodų organizavimo skyriaus vedėjas Romas Jankauskas mielai dalijosi su susirinkusiaisiais tiek visos EXPO istorija, tiek ir Lietuvos dalyvavimu šiose pasaulinėse parodose.

Pirmą kartą pasaulinė paroda buvo surengta prieš 163-ejus metus, Londone. 1851 metais atidaryta pasaulinė pramonės gaminių paroda buvo atsakas prancūzams, kurių kultūra, pažangios filosofijos mintys, menas, literatūra dominavo Europoje. Parodoje norėta pademonstruoti britų nacionalinį orumą, ekonominį pranašumą, pristatyti pasauliui Didžiąją Britaniją kaip industrinės pramonės lyderę. Renginys turėjo milžinišką pasisekimą, ją aplankė rekordinis tiems laikams žmonių skaičius – net šeši milijonai. Po tokios neregėtos sėkmės buvo nuspręsta parodą rengti reguliariai, geografija šalių, kuriose pradėtos rengti parodos, vis plėtėsi. Nusistovėjus tradicijoms, parodos suskirstytos į mažąsias ir didžiąsias, vykstančias kas dveji ir treji metai.

Kaip Lietuva 1900 – aisiais rusams nosį parodė

Pirmą kartą oficialiai Lietuva pasaulinėje EXPO dalyvavo 1937- aisiais. Tačiau yra ir dar viena data –1900 – ieji metai, Paryžius, Trokadero rūmai,  etnografijos skyrius. Tuomet mūsų valstybė dar buvo Carinės Rusijos sudėtyje, todėl parodą surengė išeivijos lietuviai. Kaip atrodė mūsų stendas? Tai buvo kaimo trobelė trimis sienomis, nukabinėtomis Lietuvos valdovų nuotraukomis, istoriniais, etnografiniais, ekonominiais žemėlapiais. Kabėjo Vytis, buvo eksponuojama draudžiama lietuviška spauda. Tautiniai drabužiai ir patiekalai. Norėta aiškiai pasauliui parodyti, kad Lietuva, nepaisant ilgos vergovės, nėra išnykusi valstybė.

Lietuva dalyvavo jau 13-oje EXPO parodų

Parodai tais laikais buvo išleista apie 3 tūkst. dolerių, kuriuos surinko Amerikos lietuviai ir laikraščio „Varpas“ redakcija. Ypatingai jautriai skamba Expo parodų komisaro Romo Jankausko pasakojimas, kiek žmonės aukojo – po dešimt centų, po dolerį – tai buvo didžiulė suma. „Yra išlikęs rėmėjų sąrašas. Iš Amerikos, Bulgarijos, Šveicarijos ir kitų valstybių. Žmonės aukojo po 5 centus, po 10, po 20 centų. Po vieną dolerį. Tiek daug aukoti – vieną dolerį – mažai kas galėjo sau leisti. Daktaras Jonas Basanavičius, tuomet būdamas Bulgarijoje, skyrė net 100 Šveicarijos frankų. Tokiu būdu iš suaukotų lėšų Lietuva, dar nebūdama nepriklausoma valstybe, vis tiek prisistatė pasauliui. Tai buvo 1900 metai“, – pabrėžė Romas Jankauskas. Na o jau oficialiai, kaip nepriklausoma valstybė, Lietuva į Paryžių sugrįžo 1937-aisiais.

Lietuva dalyvavo 13-oje parodų. Vienoje – Paryžiuje, dar nebūdama pati nepriklausoma valstybe, dviejose prieš karą ir visose kitose, pradedant 1992 m., kai atgavo nepriklausomybę.

Pasaulinės ir Tarptautinės EXPO – lyg olimpiados

Per šį 163-ejų metų laikotarpį pasaulinių ir tarptautinių EXPO surengta 69. Su Dubajumi bus 70. Jos niekada nevyko reguliariai. Tačiau 21-ajame amžiuje pavyko susitarti, kad jos vyktų periodiškai. Kas penkeri metai vyksta Pasaulinė paroda. Tarp dviejų Pasaulinių parodų vyksta Tarptautinė. Kuo jos skiriasi? Pasaulinė paroda vyksta 6 savaites. Arba 6 mėnesius. Dažniausiai, žinoma, vyksta pusę metų. Bet nuostatai leidžia daryti ją ir 6 savaičių trukmės. Tarptautinė gali vykti nuo 3 savaičių iki 3 mėnesių. Pasaulinė paroda paprastai turi neriboto ploto teritoriją. Kiekviena valstybė gauna savo sklypą ir jame turi pasistatyti paviljoną. Tuo tarpu tarptautinėse parodose organizatorius, kviečianti šalis, pastato didžiulį kompleksą ir šalims dalyvėms reikia tiktai įsirengti duotą patalpą.

Reikia paminėti, jog visos Expo parodos turi specifinę tematiką. Pavyzdžiui 2012 –aisiais metais Pietų Korėjoje vykusi tarptautinės, tris mėnesius trukusios parodos tematika buvo „Gyvieji vandenynai ir pakrantės“. Joje valstybės dalyvės pristatė pažangiausias jūros išteklių įsisavinimo technologijas, aplinkosaugos ir darnios plėtros problemas, vandenynų ir jūrų pakrantėse gyvenančių tautų kultūrą. Tai buvo ne tik puiki proga parodos dalyvius ir svečius supažindinti su mūsų gamtos ir kultūros vertybėmis, aplinkosaugine veikla, susipažinti su kitų šalių patirtimi, bet ir galimybė užmegzti ir plėtoti dalykinius ryšius, platinti esamus ir tiesti naujus tarptautinio bendradarbiavimo bei turizmo kelius.

AM Parodų organizavimo skyriaus vedėjas Romas Jankauskas (kairėje) kalbasi su Valstybės pažinimo centro ekspozicijos architektu Roku Kilčiausku

„Lietuva yra aktyvi Tarptautinio parodų biuro narė. Be to, šiemet sukanka jau 20 metų, kai už EXPO parodų organizavimą yra atsakinga Aplinkos ministerija. Nešti Lietuvos vėliavą per pasaulį yra didžiulė garbė,“ –  sako Aplinkos ministerijos Parodų organizavimo skyriaus vedėjas Romas Jankauskas, kuriam 7 kartus buvo patikėtos Lietuvos generalinio komisaro pareigos Tarptautinėse ir Pasaulinėse EXPO parodose. Be to, paskutinėje EXPO, praėjusiais metais vykusioje Kazachstano sostinėje Astanoje, garbė atsiimti  Tarptautinio parodų biuro aukso medalį už sėkmingą dalyvavimą parodoje teko Lietuvos sekcijos komisarui Romui Jankauskui, kuris buvo išrinktas šios parodos komisarų kolegijos ir valdančiojo komiteto pirmininku.

Be to, Lietuvos paviljonas Expo Astana 2017 pelnė pagrindinį  apdovanojimą „Elementų ir detalių“ kategorijoje už LED šviesų instaliaciją, simbolizuojančią lazerio gimimą. Apdovanojimus skiriantis tarptautinis parodų verslo žurnalas „EXHIBITOR Magazine“ jau beveik tris dešimtmečius leidžiamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, o pasaulinių parodų paviljonus vertina tarptautinė komisija, į kurią kviečiami profesionalai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Portugalijos, Argentinos, Turkijos ir kitų pasaulio valstybių.

Žiuri ataskaitoje apie Lietuvos paviljoną buvo rašoma, kad jis yra kaip „didelės estetinės vertės architektūrinėje erdvėje sustabdyta šviesų, energijos ir greičio akimirka. LED kambarys privertė pasijausti esant šios šalies sukurto lazerio šerdyje. Tai buvo fenomenaliai futuristinis elementas.“

Be dėmesio Lietuva neliko ir 2012 metais. Lietuvos paviljonas pasaulinėje parodoje „EXPO 2012“ Yeosu, Pietų Korėjoje, įvertintas sidabro apdovanojimu už kūrybišką parodos temos „Gyvieji vandenynai ir pakrantės“ įgyvendinimą. Apdovanojimą skyrė Tarptautinio parodų biuro (BIE) sudaryta nepriklausomų ekspertų komisija. Tai pirmasis oficialus Lietuvos paviljono įvertinimas EXPO parodose po nepriklausomybės atgavimo.

Be to, vienas prestižiškiausių parodų pasaulyje žurnalas „EXHIBITOR Magazine“ (JAV) mūsų paviljonui skyrė „geriausios ekspozicijos mažų paviljonų kategorijoje“ garbės įvertinimą.

„Mes skylę gaublyje pratrynėme, kelis kartus jį keitėme, rodydami japonams, kur yra mūsų valstybė“

2015-aisiais pasaulinė paroda, trukusi 6 mėnesius, vyko Šiaurės Italijoje, Milano mieste. Jos tema – „Pamaitinti planetą, energija gyvybei“. Tikroje maisto ir istorijos fiestoje buvo ieškoma atsakymo į klausimą, kaip planetai teks išmaitinti vis augantį burnų skaičių.

2017-aisiais Kazachstano sostinėje Astanoje tris mėnesius pasaulio valstybės dalijosi savo patirtimi ir žiniomis apie ateities energiją. EXPO 2017 parodos tema – „Ateities energija“. Atsinaujinantys energijos šaltiniai buvo naudojami ir dalyje parodos komplekso statinių: ant stogų buvo sumontuotos saulės baterijos, kai kurie paviljonai šildomi ar vėdinami energija, išgaunama iš požeminės šilumos.

Kaip sako Romas Jankauskas, visos šios parodos neapsiriboja vien tik duotąja tema. Būsimos Pasaulinės parodos JAE, Dubajuje, tema – „Junkime protus, kurkime ateitį“, potemės: darna, judrumas, galimybės. „Patikėkite, tokioje parodoje kiekviena valstybė stengiasi parodyti tai, ką turi geriausio, nesvarbu, kokia ta tema bebūtų. Labai dažnai tokioms, į politinį žemėlapį sugrįžusioms valstybėms kaip Lietuvai, ir Japonijoje, ir Hanoveryje (Vokietija) reikėjo atėjusiems lankytojams aiškinti, kur yra ta Lietuva, kokia kalba jūs kalbate, a, ne rusų kalba? Ir net Milane, kuris, atrodo, yra čia pat, – irgi buvo vienas pagrindinių klausimų: jūs tikrai kalbate ne rusiškai? O Japonijoje vykusioje parodoje apskritai teko nusipirkti gaublį ir rodyti, kur yra Lietuva. Mes skylę gaublyje pratrynėme, kelis kartus jį keitėme, rodydami japonams, kur yra mūsų valstybė. Tokios parodos, kuomet į mūsų paviljoną ateina 6 milijonai žmonių, arba tik praeina pro jį, tačiau pamato tavo šalies vardą – tai yra itin didelė investicija,“ – neabejoja Romas Jankauskas.

Valstybės pažinimo centras

Aplinkos ministerijos Parodų organizavimo skyriaus vedėjas papasakojo apie visas parodas, kuriose dalyvavo Lietuva, taip pat apie šių parodų istoriją. Todėl labai simboliška ir tvirta yra tai, kad Lietuvos dalyvavimui Pasaulinėse EXPO parodose įamžinti atsirado vietos Valstybės pažinimo centre. Juk tai yra pirmas Lietuvoje modernus edukacinis centras, detaliai pristatantis, kaip veikia valstybė ir kaip demokratinės valstybės kūrime bei valdyme dalyvauja svarbiausias jos elementas – pilietis. Nauja  muziejaus ekspozicija interaktyviai pristato Lietuvos paviljonus ir ekspozicijas, paaiškina dalyvavimo šiose parodose reikšmę.

Interaktyvioje EXPO sienoje, pasitelkus modernias technologijas lankytojai lengvai susipažins su mūsų šalies dalyvavimu Pasaulinėse ir Tarptautinėse EXPO parodose.