Lietuvos katalikių moterų suvažiavimas Vilniuje

Autorius: Data: 2012-06-27, 11:15 Spausdinti

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius

Šeštadienį, 2012 m. birželio 9 d., Vilniuje įvyko Lietuvos katalikių moterų sąjungos (LKMS) suvažiavimas, kurio svarbiausi klausimas: Statutas bei naujos vadovybės rinkimai. Prieš detalizuodami suvažiavimo eigą, dirstelėsime į Katalikių moterų organizacijos susikūrimą, jos veiklos kryptis.

Katalikės moterys Lietuvoje 1907–1940 m.

1907 m. rugsėjo 23 d. (pagal senąjį stilių spalio 6 d.) Kaune įvyko pirmasis Lietuvos moterų suvažiavimas. Suvažiavimas davė pradžią moterų sąjungos susikūrimui Vilniuje, tačiau veiklesnės pasirodė katalikės moterys, 1908 m. Kaune įkūrusios Lietuvos moterų katalikių draugiją (Kauno gubernatorius draugijos įstatus įregistravo 1908 m. kovo 21 d.), aktyviai ir vaisingai veikusią per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį.

Kaune įsikūrusi Lietuvos katalikių moterų draugija jau po mėnesio, t. y. 1908 m. balandžio 26 d., organizavo susirinkimą (organizacinio komiteto pirmininkė V. Lebkauskienė), kuriame dalyvavo apie 200 moterų iš visos Lietuvos (tada jau buvo 80 tikrųjų narių ir 16 narių patarėjų). Į pirmąją tarybą išrinktos: Prapuolenienė, Jurkaitė, Mauruševičienė, Karklinaitytė, A. Petkevičaitė, Bajorūnienė, Gustaitienė, Danišauskienė, Aleksiūtė, Paliukaitytė, Grybauskienė, Pilčiauskienė, Adomavičienė, Vidmontienė, Vaineravičienė, Reichartienė, Aukėnaitė, Šimaitienė, Stanovienė, Liorentienė. Pirmininke išrinkta E. Vaitkevičienė.

Veiklai plečiantis (kūrėsi moterų pedagogių ir blaivininkių sekcijos, kitos įvairios įstaigos, mokyklos), carinė valdžia įžiūrėjo kažką nepageidaujamą ir motyvuodama neteisėta registracija 1912 m. liepos mėnesį draugiją uždarė. Tačiau moterys nenuleido rankų, sudarė naujus įstatus, važiavo į Petrapilį ir po trijų mėnesių, lapkričio 3 d. Vidaus reikalų ministrui patvirtinus naujus įstatus, draugija tęsė veiklą.

Pirmasis pasaulinis karas išardė Lietuvių katalikių moterų draugijos veiklą, sunaikino daug spėto sukaupti turto, tačiau jų dvasia ir ryžtas likosi.

1917 m. liepos mėn. prel. Povilo Januševičiaus (1866 12 17–1890 12 02–1948 05 17) iniciatyva Lietuvių katalikių moterų draugijos veikla atgaivinta. 1918 m. liepą pradėtas leisti laikraštis „Moterų balsas“, kuriami nauji skyriai, steigiamos mokyklos, įvairios įstaigos, o 1919 m. rugsėjo 1–3 dienomis Kaune suorganizuotas moterų kongresas. Aktyvios moterų veiklos rezultatas – 1920 m. Lietuvos Steigiamasis Seimas patvirtino visas pilietines moterų teises, lygias su vyrais. To tada dar neturėjo Vakarų krašto moterys.

Plečiantis moterų veiklai, kuriamos naujos sekcijos, įkurtos Abstinenčių ir Eucharistininkių, Mergaičių globos, Motinos ir vaiko, Šeimininkių sekcijos ir Socialinės globos fondas.

1930 m. Lietuvių katalikių moterų Vyriausias sekretoriatas įstojo į 1910 m. įkurtą Pasaulio katalikių moterų organizacijų uniją – taip pradėta lietuvių moterų veikla tarptautinėje arenoje.

1933 m. birželio 4–5 d. vykusiame katalikių kongrese Kaune, kuriame dalyvavo įvairių moterų religinių organizacijų atstovės (Šv. Zitos draugija, Lietuvių moterų kultūros draugija, mergaičių sąjunga „Pavasaris“, studenčių ateitininkių draugovės, Lietuvos darbo federacijos moterys, Darbo jaunimo sąjungos mergaitės) jau vienijusios per 90 000 narių. Organizacijų įgaliotos atstovės nutarė paruošti naujus įstatus ir Vyriausiąjį sekretoriatą pavadinti Lietuvių katalikių moterų organizacijų sąjunga (LKMOS)

Lietuvių katalikių moterų organizacijoje veikė Ateitininkų korporacijos „Vaidilutė“, „Giedra“ ir „Gaja“ narės, pavasarininkės, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Moterų sekcija bei kitų katalikiškų organizacijų narės. Dera pastebėti, ne visos jos buvo Katalikių moterų organizacijos narėmis, bet būdamos katalikės, dirbo tą patį katalikybės plėtrai svarbų ir būtiną darbą.

1939 m. gegužės 28–29 d. Kaune įvyko Lietuvių katalikių kongresas, pavadintas „Moterų dienomis“. Paskutinis nepriklausomoje Lietuvoje katalikių moterų suvažiavimas įvyko 1940 m. gegužės 12–14 d. Vilniuje, o po mėnesio sovietinė kariuomenė įžygiavusi į Lietuvą, ją pavergė. Okupantai panaikino visas katalikiškas organizacijas, katalikės moterys negavo leidimo atgaivinti veiklą ir vokiečių okupacijos metais.

Išeivijoje katalikės moterys, dalyvaudamos įvairių pasaulinių organizacijų veikloje, nuolat kėlė opius Lietuvai klausimus: nepriklausomybės siekio, tikėjimo laisvės, tad nemaža prisidėjo ir kovoje dėl Lietuvos laisvės.

Nors sovietų okupuotoje Lietuvoje katalikės moterys negalėjo veikti organizuotai, viešai vaikus mokyti krikščioniškųjų tiesų, tačiau kaip kažkada carizmo laikais, ieškojo ir surasdavo būdus bei galimybes. O kiek moterų talkino pogrindyje leidžiamiems katalikiškiems laikraščiams, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai“, padėjo kunigams: puošė ir tvarkė bažnyčias…

1994 m. birželio 15 d. Vilniuje atkurta Lietuvių katalikių moterų sąjunga – pagrindinė katalikių moterų draugijas vienijanti institucija. Lietuvės katalikės: pedagogės, medikės, katalikiškųjų organizacijų atstovės, buvo pasiryžusios suvienyti jėgas.

2008 m. birželio 7 d. į Kaune iškilmingai paminėtas katalikių moterų 100-metis.

Lietuvos katalikių moterų sąjungai vadovauja sąjungos valdyba. Per suvažiavimą sudaroma LKMS taryba (įeina visų skyrių pirmininkės ir 15 renkamų narių), revizijos ir etikos komisijos. Taryba iš savo tarpo renka 9 asmenų valdybą, kurią sudaro pirmininkė (renkama viso suvažiavimo), pavaduotojos, narės, iždininkė ir dvasios tėvas (jį skiria vyskupų konferencija).

LKMS suvažiavimas

2012 m. birželio 9 d. Vilniuje vyko Lietuvos katalikių moterų sąjungos suvažiavimas, kuriame dalyvavo per pusę šimto moterų, atvažiavusių iš įvairiausių Lietuvos miestų: Kauno, Alytaus, Panevėžio, Pakruojo, Kaišiadorių, Anykščių, Šiaulių Vilniaus, Biržų, Žiežmarių, Liudvinavo, Radviliškio, Pasvalio.

Suvažiavime išskyrėme dvi dalis: šv. Mišias ir darbinę programą.

Šv. Mišias Visų Šventųjų bažnyčioje aukojo JE vysk. Gintaras Grušas ir parapijos klebonas, LKMS dvasios vadas kun. Vytautas Rapalis.

Mintys iš vysk. G. Grušo pamokslo. Per pamokslą vyskupas kalbėjo apie kiekvieną tykančius pavojus, skatino būti budrius.

Bažnyčia kaip dvasingumo pavyzdį iškelia Mergelę Mariją, kuri savo nuolankumu, pasitikėdama Dievu, sutinka žingsnis po žingsnio vykdyti Dievo valią. 2013 m. Popiežiaus bus paskelbti Tikėjimo metais, ir jie prasidės jau spalio mėnesį. Popiežius kviečia grįžti į tikėjimą, susipažinti su Vatikano II Susirinkimo nutarimais ir iškelia pavyzdį Mergelės Marijos, kaip pirmosios Bažnyčios narės, vykdžiusios pašaukimą.

Tas pašaukimas yra įvairus, profesinis. Svarbiausia – dalytis tikėjimu, skelbti jį laiku ir nelaiku, aktyviai, kiek tik pajėgiama, įsijungti į Bažnyčios misiją. Šioje misijoje vyskupas išskyrė 3 dalis: laiką, Dievo duotus ir gebamus išnaudoti talentus, galimą materialinę paramą (Evangelijoje minima našlė atidavė nedaug – tačiau viską, ką turėjo, kai kiti davė tai, kas nuo jų atliko).

Vyskupas ragino įtraukti į katalikišką veiklą kuo daugiau moterų, kad jos išgirstų ir skelbtų – taigi plėstų tikėjimą.

Palaimintasis Jurgis Matulaitis MIC, kuriam skirti šie metai, puikus pavyzdys tarnavimo Bažnyčiai bei socialinio teisingumo srityje. Jis siekė atnaujinti Bažnyčią: atnaujino savo marijonų vienuoliją, įsteigė kitas kongregacijas.

Pamokslininkas klausė: „Kokie Bažnyčios ir visuomenės poreikiai šiandieną?“, pateikdamas atsakymą: „Naujai klausyti Dievo balso šių dienų sunkumuose ir atsiliepti – tai kiekvieno krikščionio pareiga, su tuo pačiu, viską atidavusios našlės pareigingumu, su tuo ką liudija Palaimintojo Jurgio pavyzdys. Melsti Dievą, kad gebėtume atsiliepti į Jo kvietimą.“

Visų Šventųjų parapijos salėje vykusiai darbinei programai pirmininkavo Dalia Batutienė ir Jolanta Žakevičienė, sekretoriavo Vlada Čirvinskienė.

Pranešimas

Po šv. Mišių Visų Šventųjų bažnyčios parapijos salėje suvažiavimas pradėtas dr. Aldonos Vasiliauskienės pranešimu: „Beatifikacijos bylos Lietuvoje“, kuriame pristatyti 9 Dievo tarnai, o dėmesys sutelktas į penkias moteris, kurioms užvestos Kėlimo į altoriaus garbę bylos. Tai Šv. Kazimiero kongregacijos įkūrėja s. Motina Marija (Kazimiera Kaupaitė) (1880–1940), Sibiro maldaknygės autorė Adelė Dirsytė (1909–1955), skirtinguose šimtmečiuose gyvenusios dvidešimtmetės, žuvusios saugant nekaltybę, Elena Spirgevičiūtė (1924–1944) ir Barbora Umiastauskaitė-Žagarietė (1628–1648), o 2011 m. rugpjūčio 27 d. Beatifikacijos byla pradėta Pasaulio tautų teisuolei, Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos įkūrėjai vienuolei Marijai Rusteikaitei DP (1892–1949).

Barbora Žagarietė. Plačiau kalbėta apie Barborą Žagarietę, kuri gimė, augo, žuvo ir jos palaikai iki 1963 m. buvo saugomi Žagarėje (miestelis netoli Latvijos sienos) ir iki šių dienų maldas jai. Tai unikalus atvejis katalikiškame pasaulyje, kai asmuo Bažnyčios oficialiai nepaskelbtas palaimintuoju, o liaudis jau šimtmečius jai meldžiasi, laikydami šventąja.  Prelegentė kalbėjo apie Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio tris vasaras organizuotas mokslininkų ekspedicijas, užrašytus iš kartos į kartą, perduotus ir žmonių atmintyje išsaugotus pasakojimus apie liaudies šventąja laikomą Barborą.

Adelė Dirsytė. Detalizuota ir Adelės Dirsytės įvairiomis pasaulio kalbomis išversta maldaknygė „Marija, melskis už mus“, jos vardo garsinimui mariologo kun. Kestučio Trimako, dr. Mindaugo Bloznelio (A. Dirsytei sudaryta knyga) atlikti darbai. Snieguolės (Jurskytės) ir Domo Akstinų surinkti „Marija, melskis už mus“ leidiniai įvairiausiomis pasaulio kalbomis, po Lietuvą jų vežiojamos A. Dirsytei skirtos parodos. Pažymėta ir LKMS veikla – minint savo narės A. Dirsytės gimimo šimtmetį, 2009 m. balandžio 26 d. organizuota mokslinė konferencija Šėtoje.

Prelegentė skatino įsijungti į veiklą skleidžiant žinias apie Dievo tarnaites.

Iš vysk. Gintaro Grušo kalbos

Vysk. G. Grušas pratęsė prelegentės mintis linkėdamas, kad atsirastų daugiau katalikių moterų, panašių į Adelę Dirsytę.

Vyskupas pažymėjo, kad dėl ilgai neįregistruoto LKMS Statuto susidarė keblumų. Prieš dvejus metus Vyskupų konferencija patvirtino naująjį LKMS Statutą, bet deja, jis nebuvo nuneštas į Teisingumo ministeriją įregistruoti. Kad katalikės moterys būtų visateisė katalikų bendruomenė reikia senąjį Statutą pakeisti nauju, nes dėl neišspręstų problemų neįmanoma uždaryti visuomeninės organizacijos (jai galioja senasis Statutas) ir atidaryti katalikišką bendruomenę (kuriai, kaip jau minėta, prieš du metus patvirtintas naujas Statutas). Tad vieningu balsavimu buvo patvirtintas Statutų pakeitimas.

Vyskupų konferencijos vardu JE vysk. G. Grušas padėkojo buvusiai pirmininkei Janinai Klungevičienei už atliktą darbą, ragindamas LKMS atsinaujinti, plėsti evangelizaciją ir pritraukti naujų narių. LKMS narės turi gilinti tikėjimą, juo gyventi ir kitiems padėti suprasti, ką reiškia būti kataliku ir savo veikla stiprinti Bažnyčią. Palinkėjo bendrystės dvasios.

Ataskaitos

Suvažiavimo dalyviai išklausė buvusios pirmininkės (pareigas užėmė nuo 2006 m. birželio 30 d. iki 2010 m. rugsėjo 26 d.) Janinos Klungevičienės ataskaitos, daug dėmesio skyrusios veiklai vaikų globos namuose (ilgą laiką – 2006 m. vasaris–2010 m. sausis – buvo šių namų direktore).

Aiškiai, glaustai ir konkrečiai kalbėjo LKMS pirmininkės pareigas laikinai ėjusi Dalia Batutienė (nuo 2010 rugsėjo 26 d., tačiau realiai nuo 2011 m. sausio 23 d.), per trumpą laiką atlikusi ganėtinai svarbių darbų.

Ataskaitą pateikė revizijos komisijos pirmininkė – finansininkė Aldona Vyšniauskienė ir etikos komisijos pirmininkė Vlada Čirvinskienė.

Nauja LKMS vadovybė

Į LKMS pirmininkės pareigas buvo pasiūlytos dvi kandidatės: Dalia Batutienė ir Marytė Šakienė (iš Kaišiadorių), tačiau pastarajai atsiėmus savo kandidatūrą balsų dauguma išrinkta Dalia Batutienė (47 balsai už, 7 prieš ir 4 susilaikė). Dalia Batutienė, padėkojusi už pasitikėjimą, prašė visų geranoriškai talkinti einant šiae nelengvas pareigas.

Į LKMS tarybą išrinkta penkiolika asmenų be LKMS skyrių vadovių, kurios iš savo tarpo išsirinko valdybą. Išrinkta revizijos bei Etikos komisijos.

Į naująją LKMS valdybą išrinktos: Marija Butkevičienė, Vlada Čirvinskienė, Janina Klungevičienė, Onutė Mincienė, Jūratė Plungienė, Marytė Šakienė, Aldona Vasiliauskienė, Jolanta Žakevičienė. Valdybos n ariu yra dvasios vadas kun. Vytautas Rapalis, paskirtas vyskupų skyrimu, valdybai vadovauja LKMS pirmininkė Dalia Batutienė.

Šv. Mišiomis bei malda pradėtas ir užbaigtas LKMS suvažiavimas, dvasingas ir įkvepiantis vyskupo G. Grušo pamokslas katalikes moteris nuteikė ir įprasmino jų veiklą.

Katalikės moterys džiaugiasi, kad Nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ redakcija sutiko skirti puslapį LKMS, jos istorijai bei veiklai nušviesti. Dera pastebėti, kad neišaiškintas sąjungai sukurto logotipo autorius, gal galėtų moterims padėti „Vorutos“ skaitytojai? Nuoširdžiai laukiame jūsų žinių.

Naujai išrinktos LKMS pirmininkės Dalios Batutienės, Visų Šventųjų bažnyčios klebono LKMS dvasios vado kun. Vytauto Rapalio ir visų LKMA valdybos narių vardu reiškiame nuoširdžią padėką „Vorutos“ įsteigėjui, vyriausiam redaktoriui Juozui Vercinkevičiui.

Nuotraukose:

1. LKMS Suvažiavimo prezidiumas: kalba JE vyskupas Gintaras Grušas. Iš kairės: Visų Šventųjų bažnyčios klebonas kun. Vytautas Rapalis, vysk. G. Grušas, LKMS pirmininkės pareigas ėjusi Janina Klungevičienė ir pirmininkės: Jolanta Žakaitienė ir laikinai LKMS pirmininkės pareigas ėjusi Dalia Batutienė, po rinkimų išrinkta Lietuvos katalikių moterų sąjungos pirmininke

2. Pasibaigus suvažiavimui – dalis tarybos narių su Vyskupu G. Grušu ir dvasios vadu kun. Vytautu Rapaliu

3. Lietuvos katalikių moterų sąjungos logotipas

Voruta. – 2012, liep. 7, nr. 14 (752), p. 6-7.

Katalikų Bažnyčia , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra