Lietuvos kariuomenei būtina kokybė, o ne kiekybė

Autorius: Data: 2012-11-05, 10:19 Spausdinti

Jonas BUROKAS, LLKS valdybos pirmininkas

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga 2012 m. spalio 31 d. žemiau pateikiamu viešu laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę:

Šiuo laišku norime atkreipti Lietuvos Respublikos aukščiausios valdžios institucijų dėmesį dėl katastrofiškos padėties krašto apsaugos sistemoje, susidariusios dėl jai skiriamo nepakankamo finansavimo.

Šiuo metu, Lietuvos išlaidos krašto gynybai sudaro 0,76 procento nuo BVP palyginus su 1,4 procento nuo BVP NATO vidurkiu. Be Islandijos, kuri neturi kariuomenės, esame paskutinėje vietoje tarp visų NATO šalių. Tuo ne tik rodome, kad mums patiems nesvarbus mūsų šalies saugumas. Tuo atvirai tyčiojamės iš savo NATO partnerių.

Esame NATO pasienis su šalia besiribojančiomis dvejomis mažiausiai mums draugiškomis valstybėmis pasaulyje. Viena iš jų, visais Lietuvos istorijos laikotarpiais savo imperiniais užmojais siekė ištrinti mūsų valstybę, mūsų kalbą ir mūsų tautą. Kita, įtvirtinusi autoritarinį režimą, visada buvo ir liks ištikimas didžiojo kaimyno satelitas, jei ir ne dėl broliškos meilės, tai dėl pigių dujų ir politinės užuovėjos.

Aljansas užtikrina mūsų šalies saugumą ir stabilumą, vykdydamas atvirą atgrasymo politiką – NATO oro policijos misija užtikrina nepertraukiamą oro erdvės stebėjimą ir gynybą bei NATO vienetų nuolatinę dislokaciją šalyje, NATO ir didieji sąjungininkai turi paruošę konkrečius mūsų šalies gynybos planus bei yra skyrę konkrečius pajėgumus ginkluotos agresijos prieš mūsų šalį atveju. Toks saugumo garantas skatina užsienio investicijas į mūsų šalies verslą: 2011 metais Lietuvos verslas eksportavo produkcijos už 70 milijardų litų.

Mainais į NATO saugumą, mes rodome savo pasiryžimą kartu su sąjungininkais petis į petį gintis su nustekenta kariuomene ir jos nykstančiais pajėgumais – NATO ekspertų paskaičiavimu, siekiant išlaikyti esamus pajėgumus, Lietuva turėtų skirti mažiausiai 1,3 procento nuo šalies BVP.

Šalies Prezidentė yra ne kartą išreiškusi savo poziciją teigdama, kad Lietuvos kariuomenei būtina kokybė, o ne kiekybė. Būtinos investicijos į naujas technologijas, į naują ginkluotę, įrangą ir ekipuotę. Tačiau su dabartiniu finansavimu, kariuomenę palieka vis daugiau specialistų, skiriamų lėšų vos užtenka esamam personalui išlaikyti (atsižvelgiant ir į tai, kad pareigūnams alga skaičiuojama taikant dvigubai mažesnį nei šalyje galiojantis MMA), o apie naujas technologijas galima tik pasvajoti, nes trūksta lėšų paprasčiausioms kasdienėms pratyboms organizuoti.

Siekiant užtikrinti patikimą atgrasymą, kaip to reikalauja Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, nereikia brangių naikintuvų, tankų ar lėktuvnešių. Išmaniajai gynybai užtikrinti, būtina sudaryti tokias sąlygas, kad potencialus priešas keliskart pagalvotų prieš imdamasis veiksmų, o sąjungininkai galėtų laiku ir nevaržomai atvykti į pagalbą. Dalį pajėgumų turime – oro erdvės stebėjimas, NATO oro policija. Kitiems kritiniams pajėgumams – priešlėktuvinei ir prieštankinei technikai įsigyti, žvalgybiniams pajėgumams stiprinti, pilnai integracijai į NATO sistemas – papildomai reikia lėšų jau dabar, kol dar nevėlu.

Raginame visas aukščiausios valdžios institucijas parodyti, kad privalome ir galime savo saugumą užtikrinti visų pirma mes patys, kad  esame pasirengę ir galime būti atsakingais NATO partneriais, kad mums rūpi mūsų valstybė ir kas bus su ja ateityje.

Tikimės visų valdžių, nežiūrint partinės priklausomybės, supratimo ir valstybiško požiūrio į Lietuvos valstybės gynimo sistemos tobulinimo reikalus, tuo labiau, kad visos didžiosios partijos principingai yra sutarę didinti finansavimą gynybos reikmėms, kaip tai numato įsipareigojimai NATO.

pilypas.lt nuotr.

Kariuomenė , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra