Lietuvos karių kapai Senosios Varėnos kapinėse

Autorius: Data: 2019-04-26 , 08:29 Spausdinti

Lietuvos karių kapai Senosios Varėnos kapinėse

Lietuvos karių kapai Varėnoje. Varėnos viešosios bibliotekos nuotr.

www.voruta.lt

Seimas nutarė 2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais atsižvelgiant į tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919-1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos. Šiuo sprendimu siekiama įvertinti ypatingą Lietuvos savanorių, Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos piliečių indėlį Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę ir pagerbti visų kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos Nepriklausomybę atminimą. 

1918 m. vasario 16 d. buvo  atkurta Nepriklausoma Lietuvos valstybė. Tuo metu dar tebevyko pirmasis pasaulinis karas. 1918 m.  lapkričio 23 dieną  Ministras Pirmininkas A. Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo šios dienos pradėta oficialiai kurti Lietuvos laisvę iškovojusi kariuomenė.

                1919–1920 m. dar kuriamai Lietuvos kariuomenei teko kautis su trimis priešiškomis kariuomenėmis dėl Lietuvos laisvės ir teritorijos vientisumo išsaugojimo. Lietuvai teko atremti bolševikinės Rusijos puolimą, vėliau bermontininkų priešiškus karinius veiksmus ir lenkų kėslus prisijungti Lietuvos teritoriją prie atkuriamos Lenkijos valstybės.     Šie karai vadinami Nepriklausomybės kovomis. Didžiausios pagarbos verti nepriklausomybės kovų savanoriai. Kariuomenės kūrimosi metu ir pirmame kovos su bolševikais etape kariuomenę sudarė savanoriai, atsiliepę į 1918 m. gruodžio 29 d oficialų vyriausybės kvietimą – „Lietuva pavojuje”. Kartu su atsišaukimu buvo paskelbtos ir taisyklės savanoriams priėminėti. Savanoris turėjo pasižadėti tarnauti ne mažiau kaip vienerius metus. Iki 1919 m. vasario pabaigos savanorių kariuomenėje jau buvo apie 2000, o paskui jų skaičius žymiai padidėjo.  Savanorių nuopelnai tuo valstybės kūrimosi metu buvo labai dideli. Savanoriai iš visos Lietuvos gynė valstybę ir jauna Lietuvos kariuomenė iškovojo nemažai  pergalių. Pirmieji sužeistieji ir žuvę kovose kariai buvo savanoriai.

               1920 m. spalio 3-5 dienomis vyko Varėnos kautynės tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių. Iš mūšio lauko žuvusių savanorių kūnai buvo palaidoti Senosios Varėnos kapinėse. 1929 metais  Varėnos šauliai ir visuomene atliko svarbų darbą – sutvarkė nepriklausomybės kovose žuvusių karių kapus ir talkino visų miestelio kapų aptvėrimui. Kapų jokių žymių nebuvo. Vietiniai gyventojai, net ir tie, kurie kareivius laidojo, negalėjo tiksliai nurodyti kapų vietų. Taigi,  kauburėliai apytiksliai laidojimo vietose buvo supilti iš naujo, apvelėnuoti ir pastatyti cementiniai kryžiukai.  Andrius Ryliškis knygoje „Fragmentai iš praeities miglų“[1] aprašo kaip vyko karių kapų sutvarkymas: „Medžio medžiagą parūpino šaulių būrys, cementą, geležinę armatūrą cemento stulpeliams, iškirto medžius miške, suvežė, lentpjūvėje supjovė ir tvėrimą atliko miestelio gyventojai savo darbu ir lėšomis. Stulpelius išliejo labai pigiai Petras Bertkevičius.  Kapinių tvarkymo komisiją sudarė pirmininkas Kaziulionis Antanas, kasininkas Poškus Petras, Juliaus, narys Jaskonis Jonas ir sekretorius A. Ryliškis .   V.D. Sanatorija [Valstybinė džiovininkų sanatorija] prisidėjo lėšomis, kadangi retkarčiais laidodavo savo mirusius. Kadangi viskas buvo daroma žuvusių karių garbei, tai kapinių pagrindiniai vartai buvo pastatyti prieš sutvarkytus karių kapus“.  Kapinėse palaidota (1929 duomenimis) keturi  1pėstininkų pulko kareiviai – Jurgis Bartulis, Antanas Masilionis, Leonas Valatka, Antanas Valatka ir du  trečiojo pėstininkų pulko kariai – Leonas Venckus ir Jonas Vitkauskas, žuvę 1920 m. spalio 3-4 dienomis, ir drausmės bataliono karys Aleksas Jovaiša, miręs 1923 m.  lapkričio 1 d.  Šiose kapinėse rastas ir vieno lenkų ulono (pavardė buvo nebeišskaitoma) kapas, kuris taip pat sutvarkytas ir pastatytas cementinis kryžiukas su užrašu: „Lenkų kareivis +1920“  Apie kitus palaidotus žinių nėra. [2] Vėliau pastatytas paminklas. Laikraštis „Alytaus dzyvas“ 1931 metų rugpjūčio 22 dieną rašė: „Varėnos kapuose rengiasi statyti žuvusiems kariams paminklą. Statyti mano dar šiais metais. Paminklas bus labai originalus, kokio dar nėra visoje Lietuvoje. Jo projektą paruošė dailininkas Burba [Jonas Burba]“.  Paminklas pašventintas 1933 m. rugsėjo  17 d. (tada pašventinti ir Varėnos šaulių namai). Paminklą pašventino ir kalbą pasakė kun. Vilutis [Juozas Vilutis]. Paminklą atidengė  Alytaus karo komendantas  pulk. leit. Bronius Basiulis. Žodį tarė Lietuvos šaulių sąjungos Centro Valdybos pirmininkas Antanas Žmuidzinavičius.[3] Paminklas – masyvus betoninis kryžius. Prie jo pritvirtinta Nukryžiuotojo skulptūra, žemiau – raudono marmuro  plokštė su įrašu „Žuvome dėl Tėvynės. 1919-1920“
Nebuvo paminklas sunaikintas nei stalinizmo, nei stagnacijos metais. Tik buvo nuplėšta nuo paminklo lenta su žodžiais  „Žuvome dėl Tėvynės“. (Atgimimo metais žodžiai vėl buvo pritvirtinti).. Ant savanorių kapų paslapčia buvo degamos žvakelės, dedamos gėlės. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. lapkričio 23 d.  Varėnoje buvo pirmą kartą oficialiai paminėtos Lietuvos kariuomenės 72-osios metinės. Savanorių kapuose buvę Lietuvos savanoriai, šauliai, partizanai, politiniai kaliniai tylos minute pagerbė amžiną poilsį Dzūkijos žemėje suradusius vyrus.

Parengė Laimutė Cibulskienė

Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliografė

 

[1] Ryliškis, Andrius Fragmentai iš praeities miglų. Atsiminimai, Chicago, 1974, p. 362.

[2] Karių kapų tvarkymas 1929 m. // Mūsų karių kapai („Kario“ 1930 Nr. 15, priedas, p. 10)

[3] Pašventinti Šaulių namai Varėnoje // Lietuvos aidas, 1933, rugs. 19

Kariuomenė



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra
www.cutestockfootage.com