Lietuvos karininko likimo paieškos prasidėjo nuo rastos metalinės plokštelės

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Į Biržų krašto muziejų „Sėla“ kreipėsi jaunas Naciūnų kaimo gyventojas. Jis savo tėvų darže rado 4,5 cm pločio ir 9 cm ilgio metalinę plokštelę, kurios vienoje pusėje buvo išgraviruota „Jonas Zagorskis vyr. leitenantas“, kitoje – „J.Zagorskis.“ Apžiūrėję daug šaltinių, pakalbinę ne vieną žmogų ir net suradę giminių, apie tragišką Lietuvos kariuomenės kapitono Jono Zagorskio likimą jau žinome viską. Karininko, jo šeimos ir giminaičių likimas atspindi visos Lietuvos tragediją.
 
J. Zagorskis gimė 1894 m. rugpjūčio 29 d. Pabiržės valsčiaus Dirvoniškio vienkiemyje gausioje Andriaus Zagorskio šeimoje. Šeimoje dar augo broliai Andrius, Povilas, Juozas ir seserys Liucija bei Apolonija. Jonas baigė Biržų keturklasę mokyklą, 1915 m. eksternu – Peterburgo 12-ąją gimnaziją.
 
Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915 m. buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo 176-ajame pėstininkų atsargos pulke. 1917 m. J. Zagorskis baigė Kijevo II praporščikų mokyklą, buvo paskirtas į 27-ąjį Sibiro šaulių pulką. Po Spalio perversmo, matyt, kariavo baltagvardiečių pusėje, nes 1920 m. pradžioje bolševikų buvo pasiųstas į filtracijos lagerį Jaroslavlyje, o 1920 m. perkeltas į kalėjimą Maskvoje.
 
1921 m. kovo mėnesį tarpininkaujant Lietuvos atstovybei Maskvoje, Jonas paleistas ir grįžo Lietuvą. Netrukus jis buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 11-ąjį pėstininkų pulką (nuo 1923 m. gegužės 2 d. – į 3-iąjį pasienio pulką, nuo 1923 m. gruodžio 1 d. – į 2-ąjį atskirą pasienio batalioną) penktuoju kuopos jaunesniuoju karininku.
 
1921 m. liepos 14 d. jam suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. 1922 m. gegužės 18 d. paskirtas penktos kuopos jaunesniuoju karininku, 1923 m. gegužės 18 d. tapo vyr. leitenantu. 1923 m. gruodžio 31 d. perkeltas į 2-ąjį pėstininkų pulką 4-osios kuopos jaunesniuoju karininku.
 
J. Zagorskis 1926 m. liepos 15 d. baigė Aukštųjų karininkų Vytauto Didžiojo kursų bendrąjį skyrių (VI laida), paskirtas 3 kuopos karininku. 1927 m. balandžio 22 d. perkeltas į 2-ąją kuopą, gegužės 31 d. savo noru išėjo į pėstininkų karininkų atsargą.
 
1927 m. rugpjūčio 2 d. priimtas į Kauno apskrities policiją, paskirtas 4-osios policijos nuovados Zapyškio punkto vedėju, tačiau netrukus – 1927 m. rugsėjo 20 d. – iš tarnybos atleistas.
 
1929 m. vasario 19 d. J. Zagorskis vėl priimtas į karo tarnybą ir paskirtas 2-ojo pėstininkų pulko penktuoju kuopos vyr. karininku. 1931 m. sausio 1 d. pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto.
 
1932 m. vasario 13 d. paskirtas pulko ginklų prižiūrėtoju, o liepos 5 d. – iždininko padėjėju, rugsėjo 10 d. perkeltas į mokomąją kuopą vyr. karininku, 1934 m. liepos 31 d. – į 5-ąjį pėstininkų pulką.
 
1934 m. lapkričio 23 d. paaukštintas į kapitonus. 1934 m. birželio 8 d. paskirtas šaulių kuopos vadu. 1937 m. lapkričio 16 d. perkeltas į 2-ąjį pėstininkų divizijos štabą. 1939 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. Tuo metu jau buvo vedęs Elžbietą Griuntalytę.
 
Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą, J. Zagorskis tarnavo 2-ojo pėstininkų divizijos štabo komendantu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 m. spalio 3 d. paskirtas Raudonosios armijos 29-ojo Šaulių teritorinio korpuso 184-ojo šaulių divizijos štabo medžiaginio tiekimo viršininku.
 
Kilus Vokietijos ir SSRS karui, iš armijos pasitraukė, tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos 2-ajame apsaugos pulke. Vėliau gyveno Biržų apskrityje esančiame Dirvoniškio kaime pas brolį Andrių. Ten dalyvavo renkant karius į Vietinę rinktinę ir tarnybą pagalbinėje policijoje.
 
Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje, 1944 m. rugsėjį, mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu kareiviu 50-ojoje lietuviškojoje šaulių divizijoje. 1944 m. gruodį pasiųstas į Podolsko filtracijos lagerį, iš ten – į 30-ąjį atskirą šturmo batalioną.
 
Grįžęs į Lietuvą, J.Zagorskis 1945 m. rugsėjo 19 d. buvo suimtas, kalintas Biržuose, Panevėžyje. 1947 m. sausio 30 d. Vilniaus įgulos tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Nuo 1948 m. liepos 15 d. kalintas Temlage (Mordovija).
 
Nuo 1955 m. spalio 24 d. gyveno tremtyje Frunzėje (dabar Biškekas), dirbo sargu vaikų darželyje. Žmonos ir brolio šeimos irgi laukė nelengvas likimas. Knygoje „1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai“ (1993 m.) teigiama, kad 1948 m. gegužės 22 d. iš Dirvoniškio kaimo į tremtį Irkutsko srityje, Golumetės rajone, išvežti Zagorskienė Elžbieta, Teodoro (g. 1893 m.), Zagorskienė Valerija, Kazio (g. 1913 m.), Zagorskis Aloyzas, Andriaus (g. 1946 m.), Zagorskis Andrius, Andriaus (g. 1901 m.), Zagorskytė Janina, Andriaus (g. 1932 m.). Visi jie iš tremties buvo paleisti po devynerių metų.
 
Tik grįžusi, Elžbieta Zagorskienė išvažiavo pas vyrą į Frunzę. Anot Klaipėdoje gyvenančių J. Zagorskio sūnėno Andriaus Udrėno ir dukterėčios Onutės Zagorskytės-Ališauskienės, apie 1975 m. Elžbieta mirė, ten ir palaidota.
 
Po kelerių metų, apie 1978–1979 metus, padedamas krikšto dukros Felomenos Zagorskytės-Butkevičienės J. Zagorskis sugrįžo į Lietuvą.
 
Vaikų Zagorskiai neturėjo. Sesuo Liucija buvo ištekėjusi už Udrėno iš Bikšių kaimo, jiems 1932 m. gimė duktė Felomena, kurios krikštatėviais ir tapo Zagorskiai. Praūžus karui, Udrėnai iškeliavo į Klaipėdą, vėliau – į Palangą. Jie abu palaidoti Pabiržėje, nes mirdami prašė būti palaidoti gimtinėje.
 
Pasak giminaičių, grįžęs į Lietuvą dėdė daugiau kaip metus gyveno pas seserį Liuciją ir krikšto dukrą Felomeną. Vėliau apsigyveno Kretingos senelių namuose. Ten 1985 m. vasario 5 d. jis ir mirė bei buvo palaidotas.
 
www.lrytas.lt
 
Nuotraukose:
 
1. Kapitonas J. Zagorskis 1934 m.
2. Lentelės II pusė. J.Zagorskis
3. Lentelės I pusė. Vyr.leitenantas J.Zagorskis

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra