Lietuvos karalystei – 750

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Užmiršta data

Šiemet, liepos 17-ąją, sukanka lygiai 750 metų nuo dienos, kai popiežiaus bule buvo pripažinta Lietuvos karalystė. Tai reiškė, kad visa Vakarų Europa pripažino Lietuvą ir priėmė ją į savo šeimą kaip lygiateisę Vakarų Europos politinės sistemos narę. Lietuvos valstybei suteiktas aukščiausias – karalystės – titulas. Būtent 1251 m. liepos 17 d. popiežius paėmė Mindaugą į savo globą ir davė nurodymą jį karūnuoti Lietuvos karaliumi.
Ką mums šiandien reiškia ši data? Kas nors galėtų pamanyti, kad 750-osios Lietuvos karalystės metinės bus pompastiškai paminėtos – tokia sukaktis dabar, kai vėl ketiname grįžti į Europą, tikrai simboliška. Juk katalikiškų valstybių šeima, vadovaujama popiežiaus, ir buvo ano meto Europos Sąjunga…
Deja, nieko panašaus. Sunku kur nors rasti net užuominą apie šią datą. Daugelis skaitytojų gal net nuoširdžiai nustebs, sužinoję apie šią sukaktį – jau dvyliktus metus švenčiame Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną. Būtent apie šį įvykį pastaruoju metu įprasta kalbėti, kaip apie Lietuvos karalystės pradžią, Lietuvos tarptautinį pripažinimą. Tad jei kas ir ruošiasi minėti Lietuvos karalystės 750 metų jubiliejų, tai ruošiasi neskubėdami, nes iki Mindaugo karūnavimo jubiliejaus – dar dveji metai.
Susidaro įspūdis, kad ši reikšminga data šiandien yra tvirtai užmiršta. Net “Vorutoje” 1251-uosius priminęs Viktoras Alekna, prisiminė tik kitą reikšmingą tų metų įvykį – Mindaugo krikštą.
Apie tai, kad 1251-ųjų liepos 17-oji yra ne menkesnė, o gal ir svarbesnė data už Mindaugo karūnavimą, esu rašęs jau prieš porą metų, tačiau be didesnio atgarsio.

Liepos 17-osios Aktas
Nepaisant to, 1251 m. liepos 17 d. įrašyta Lietuvos istorijoje, žinomi ir svarbiausi tos dienos aktai. Liepos 17-oji jau prieš kelis dešimtmečius buvo patraukusi išeivijos lietuvių dėmesį. Kai kas ją siūlė minėti kaip Lietuvos valstybės įkūrimo datą. Susipažinkime ir mes su tuo aktu, kuriuo Vakarų Europos politinėje sistemoje įkuriama Lietuvos karalystė.
“Vyskupas Innocentas etc. siunčia savo didžiai gerbiamam broliui Kulmo vyskupui pasveikinimą etc. Mūsų širdis yra pripildyta didelio džiaugsmo, kad mūsų Viešpaties ir Išganytojo Jėzaus Kristaus gerumas palietė mūsų brangų sūnų Kristuje Mindaugą, garbingą Lietuvos karalių, kad jis su dideliu pagonių skaičium per krikšto malonę iš tamsybės atgimė dieviškai garbei. Kadangi jis, siųsdamas nepaprastus ir garbingus pasiuntinius, nuolankiai prašė, kad mes jį įsūnytume į šventą Romos Katalikų Bažnyčią ir jam parodytume tėvišką palankumą, tai mes su visu nuoširdumu tam pritarėm ir pavedam, kad Tu pakviestum kelis maldžius Bažnyčios didikus ir minėtą Mindaugą pagal mūsų įgaliojimą vainikuotum karaliumi visos Lietuvos ir visų šalių, kurios su Dievo palaima jau iš netikinčiųjų atimtos arba ateity gali būti išvaduotos, ir kad tu pasirūpintum, idant jam, kaip katalikiškam karaliui, būtų rodomas didelis palankumas visuose reikaluose, kurie yra susiję su jo karališka garbe; kad jis ir jo įpėdiniai visuomet pripažintų, jog aukščiau minėtą karalystę ir numatytas žemes, kurias paėmėm į Šv. Petro jurisdikciją ir nuosavybę jo paties aiškiai paprašyti, gavę yra nuo Apaštalų Sosto. Jeigu pasitaikytų prieštaraujančių arba maištininkų, tai juos, įspėjęs prieš tai, sudrausk bažnytinėmis bausmėmis be apeliacijos etc. Rašyta Milane liepos 17 d., popiežiavimo 9 metais.”
Būtent šiuo aktu (popiežiaus bule) ir buvo įkurta Lietuvos karalystė, o Mindaugo karūnavimas tebuvo to akto realizavimas. Iki 1253 m. Lietuvos karalystė gyvavo be oficialiai karūnuoto karaliaus, bet teisė jį karūnuoti jau buvo suteikta. Karalystė, laikinai neturinti karūnuoto karaliaus, yra įprastas reiškinys – juk mirus eiliniam karaliui, naujas karūnuojamas toli gražu ne iš karto. Panašiai reikia vertinti ir šį pradinį “bekaralmetį” naujai įkurtoje Lietuvos karalystėje.

Mindaugo karūnavimo diena
Suprantama, tuo visai nenoriu pasakyti, kad Mindaugo karūnavimo diena nėra reikšminga. Tai 1251-ųjų liepos 17-osios akto tęsinys, “antrasis veiksmas”, be kurio ir pirmasis netektų reikšmės. Tačiau karūnuotas buvo jau pripažintos karalystės valdovas. Neturime jokio su karūnacijos diena susijusio dokumento, kurį galėtume gretinti su kitais Lietuvos Valstybės pamatiniais dokumentais – 1918 m. Vasario 16-osios ir 1990 m. Kovo 11-osios Aktais. Yra tik Mindaugo donacinis aktas Livonijos ordinui ir privilegija Rygos pirkliams. Tai tikrai ne tie dokumentai, kuriais galėtume didžiuotis (donacija kryžiuočiams – netgi skausmingas Lietuvos istorijos faktas). Nežinome net tikros karūnacijos datos, o kasmet švenčiama liepos 6-oji yra ne daugiau, kaip hipotezė.
Liepos 6-osios šventę Lietuvai “padovanojo” istorikas Edvardas Gudavičius. Pirmą kartą ši data viešai buvo paskelbta 1989 m. pasirodžiusioje jo knygoje “Kryžiaus karai Pabaltijyje ir Lietuva XIII amžiuje”. Jau sekančiais metais pradėta ją švęsti, o netrukus ji įtraukta ir į valstybinių švenčių sąrašą.
Kodėl anksčiau tokios datos nežinota? Suprantama todėl, kad šaltiniuose jos nėra. Ši data – įvairių netiesioginių duomenų gretinimo ir interpretavimo rezultatas. Žinoma, istorijos mokslas be hipotezių apsieiti negali. Kitas dalykas, ar hipotetinė data tinka šventei.
Apie Mindaugo karūnavimo datą duomenų išliko dviejuose aktuose. Metai nekelia abejonių: 1253 m. “karūnacijos dieną” Mindaugas davė privilegiją Rygos pirkliams. Livonijos ordinui duotame kai kurių Lietuvos žemių dovanojimo akte išliko tikslesnė data – 1253 m. liepos mėnuo. Tiesa, čia jau nesakoma, kad aktas išduotas karūnacijos dieną – aišku tik tiek, kad jo išdavimo metu Mindaugas jau buvo karūnuotas. Prieš kiek laiko – galima tik spėlioti.
Nelabai tikslus Eiliuotosios Livonijos kronikos pasakojimas (jame Mindaugo krikštas 1251 m. ir karūnavimas 1253 m. aprašomas kaip vienas įvykis) sieja žemių užrašymą su Mindaugo karūnacija. Taigi žemių užrašymo ir Mindaugo karūnavimo datos turėtų būti artimos. Tuo remdamasis Juliušas Liatkovskis dar 1892 m. padarė išvadą, kad Mindaugas buvo karūnuotas liepos mėnesį<sup>5</sup>. Papildydamas jį, E.Gudavičius atkreipė dėmesį, kad to meto valdovai buvo karūnuojami sekmadieniais arba didžiųjų bažnytinių švenčių dienomis. Kadangi popiežius minėtą žemių dovanojimo aktą patvirtino jau rugpjūčio 21 d., E.Gudavičius pasirinko pirmąjį liepos sekmadienį – tai buvo liepos 6-oji.
Taip atsirado ši data. Atrodytų, viskas logiška, bet viena “smulkmena” šiuose samprotavimuose praleista. Liepos mėnuo – tai Mindaugo donacinio akto išdavimo, o ne karūnacijos data. Karūnacijos data, kaip minėta, gali būti tik artima šiai datai. O šiuo atveju tai jau reikšminga – vadinasi, Mindaugas galėjo būti karūnuotas ne tik liepos, bet ir birželio mėnesį, ypač jo pabaigoje.
Birželio pabaiga tokioms iškilmėms netgi tinkamesnė, nes birželio 29-ąją švenčiama svarbi bažnytinė šventė – Šv. Petro ir Povilo diena. Įdomu, kad 1253 m. ši šventė sutapo su sekmadieniu. Ar tik ne šią “dvigubai šventą” dieną Mindaugas ir pasirinko savo karūnacijai? Kadangi Mindaugo padėtis dar nebuvo tvirta, karūnacijos iškilmės turėjo ideologiškai sustiprinti jo valdžią, vadinasi buvo svarbu ir tinkamai parinkti datą.
Taigi kalbant apie liepos 6-ąją žodis “hipotezė” nėra bereikšmis. Jį netgi labai pravartu pabrėžti. Su siūloma alternatyvia data galima sutikti ar nesutikti (ji, suprantama, irgi hipotetiška), bet kiek klaustukų prie jos berašytume, tiek pat, jei ne daugiau, jų atsiras ir prie liepos 6-osios.
Reikia pažymėti, kad E.Gudavičius jau atsiliepė į šiuos samprotavimus. Didžiausią dėmesį jis sutelkė įrodyti, kad 1253 m. liepos mėnesiu datuotą aktą sudarė patys kryžiuočiai, dar nežinodami, kurią dieną Mindaugas tą aktą patvirtins. Gali būti, kad taip ir buvo. Bet kyla klausimas, ko nežinojo kryžiuočiai – Mindaugo karūnavimo, ar akto patvirtinimo datos? E.Gudavičius ir toliau šias datas tapatina.
Bet iš tiesų būtų paradoksalu, jei, tikėdami E.Gudavičiumi, įsivaizduotume, jog Livonijos delegacija išsiruošė į Mindaugo karūnavimo iškilmes, dar neturėdama aiškaus supratimo, nei kada, nei kur ta karūnacija vyks. Tad į ją vežamo patvirtinti donacinio akto projekte parašė tik mėnesį, o vietą nurodė tiesiog “Lietuvoje”. Ir… išvyko į Lietuvą Mindaugo ieškoti – kur ir kada jį surado, ten ir tada karūnavo…
Jeigu vertinsime situaciją blaiviai, turėsime pripažinti, kad karūnacija buvo ruošiama iš anksto, data ir vieta turėjo būti suderinta ir žinoma Livonijos delegacijai dar gerokai prieš išvykstant į Lietuvą. Vieta nurodyta – tai ne apskritai Lietuva, o konkretus Latavos dvaras (curia), vadintas lotyniškai Lettowia (taip pat, kaip Lietuva). Jei kryžiuočiai ir nežinojo kokios nors datos, tai nežinojo, kada Mindaugas patvirtins donaciją, o ne kada jis bus karūnuotas.
Pats E.Gudavičius pripažįsta: “Karūnacija, kaip numatė jos formuliaras, buvo kelių dienų pasirengimas ir sekmadienį vykstančios iškilmės (sveikinimai ir donacijos galėjo nusitęsti ir po jo, bet viskas buvo siejama su jo kulminacine data).” Paskutinė pastaba didesnės reikšmės neturi, nes akte nurodoma būtent akto patvirtinimo data, o ne ta diena, su kuria siejama akto išdavimo proga.
Galima netgi teigti, kad per pačias karūnavimo iškilmes kryžiuočiai nė neplanavo brukti Mindaugui šio skausmingo akto, kuriuo jis turėjo atsisakyti nemažos savo valstybės dalies. Tai būtų tiesiog nepadoru. Todėl jei karūnacija vyko birželio 29-ąją, kryžiuočiai galėjo drąsiai suplanuoti, kad pateiks šį aktą Mindaugui tiktai liepos pradžioje.

Diskutuokime

Prieš porą metų liepos 6-osios interviu Lietuvos radijo laidai “Ryto garsai” E.Gudavičiaus idėjų populiarintojas Alfredas Bumblauskas papasakojo apie Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienos atsiradimą: “Profesorius Gudavičius savo habilitaciniame darbe iš esmės ir pagrindė šitą datą. Tada, kur mes tą paskelbėm – gal net tose televizijos laidose? Gerai nebeatsimenu, kur buvo paviešinta, kad jau liepos 6-a. Ir tada jau ir iš tuometinės Aukščiausios Tarybos (dabar Atkuriamojo Seimo) paskambino Seimo pirmininko patarėjas ir klausia, ar tikrai taip yra, ar čia galima pasitikėt ta data. Na, tada aš ir referavau, kad galimos dvi datos, kaip kad ir pats profesorius yra palikęs – galbūt liepos 6, liepos 13, bet didesnė tikimybė, kad liepos 6-a.”
Štai taip telefonu pasikalbėjus dviems vyrams, gimė nauja visai tautai svarbi šventė. Žinoma, šis pasakojimas akivaizdžiai supaprastintas, bet esmė vis dėlto tokia – tik ką iškepta hipotezė skubiai, be didesnių diskusijų ir svarstymų paskelbta valstybine švente. Apmaudu, kad visa tai darant, buvo užmiršta 1251 m. liepos 17-oji – data, dėl kurios nereikia kurti jokių hipotezių. Yra ir Lietuvos karalystę pripažįstantis aktas, ir juodu ant balto parašyta data.
Pati valstybės dienos idėja nėra bloga – data, skirta senajam Lietuvos valstybingumui prisiminti, iš tiesų reikalinga. Liepos 6-oji jau turi šiokią tokią šventimo tradiciją, gal ir nereikia jos keisti. Bet kuriuo atveju, ką nors keičiant ar formuojant naujas šventes, reikalinga vieša diskusija, o ne telefoniniai pokalbiai.
Būtu gražu, kad bent tokia diskusija pažymėtume Liepos 17-osios Akto jubiliejų. Ką ši data mums šiandien reiškia ir kaip ją reikėtų įprasminti? Ta proga interneto vartotojų dėmesį norėčiau atkreipti į neseniai atidarytą Lietuvos istorijos forumą (href=http://on.starblvd.net/meet/istorija>http://on.starblvd.net/meet/istorija). Čia gyvoje diskusijoje galima aptarti visas aktualias Lietuvos istorijos problemas. Mokykimės diskutuoti ir mąstyti apie savo praeitį.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra