Lietuvos jūrinės kultūros šaukliai

Autorius: Data: 2015-12-28, 12:38 Spausdinti

Lietuvos jūrinės kultūros šaukliai

Klaipėdos uosto perdavimas Lietuvai, 1923 m. birželio 27 d.

© Istorinių archyvų nuotr.

Romualdas ADOMAVIČIUS, Lietuvos jūrų muziejaus istorikas, ve.lt

Pradžiai šiek tiek chronologijos. 1918 m. paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika, 1921 m. pasirašyta sienos sutarti su Latvija – užsitikrintas valstybės „priėjimas prie jūros“, 1923–1924 m. Lietuva įgauna suverenitetą Klaipėdos krašte ir uoste. Šiuo kelių metų laikotarpiu tautinė lietuvių inteligentija įvairiomis politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis bandė pagrįsti Lietuvos buvimą prie Baltijos jūros ir taip išplėsti naujos šalies teritoriją. Šiuo rašiniu norima atkreipti dėmesį į asmenis ir visuomenines organizacijas, kurių veikla siejama su pirmaisiais bandymas atrasti, parodyti ir įtvirtinti Lietuvos santykius su jūrine kultūra.

Centre (iš kairės) – jūrų kapitonas Pranas Šuipys, plk. inž. Teodoras Reingardas, generolas Teodoras Daukantas, generolas Vladas Nagius-Nagevičius, Kauno aukštesniosios mokyklos direktorius inž. Julijonas Graurogkas, jūrų kapitonas Aleksandras Azguridis.

1923 m. kovo 11 d. Kaune buvo įkurta Lietuvos jūrininkų sąjunga – patyrusių jūrininkų draugija, kurios nariai siekė išaiškinti tautai jūrinės politikos ir ekonomikos svarbą valstybės gyvenime. Jūrų karininkai Vladas Nagevičius, Teodoras Daukantas, Liudvikas Stulpinas, Teodoras Reingardas, Juozas Andžejauskas, Aleksandras Azguridis, Pranas Šuipys, Stasys Kuizinas, B. Platakis ir kiti bandė įtikinti jų profesijos privalumais Lietuvos visuomenę ir valdžią. Praktiškai jie pirmieji ieškojo tiesioginių ryšių su jūra ir Klaipėdos uostu.

Tomas Naruševičius.

1923 m. birželio 15 d. įsisteigė vokiškasis Lietuvos jūrininkų sąjungos Klaipėdos skyrius (pirmininkas vyr. locmanas M. Radtke) su tikslu pagerinti jūrininkų ir uosto sąlygas Lietuvos sudėtyje. Liepos 1 d. prie Locų bokšto įvyko sąjungos vėliavos pakėlimo ceremonija. Vėliavą perdavęs Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas V. Nagevičius tvirtino (kalbos ištrauka iš Lietuva, 1923 m. liepos 8 d., Nr. 150, p. 3.): „Didžiosios Lietuvos Jūrininkų Sąjungos vardu mes, jos atstovai, turime didžios garbės pasveikinti Jus, mūsų kolegas, Mažosios Lietuvos, su garsia ir nepamirštama diena Jūsų su mumis susijungimo o bendra vėliava. […] Kas gali būti tampresniais ryšiais sujungta, kaip laivininkystė ir prekyba? […] Kiek mūsų krašto ir mūsų jūrininkų asmeninė gerovė priklauso nuo jūros prekybos žydėjimo – mums jūrininkams yra visai aišku. Suvienykim gi mūsų pajėgas bendram tikslui, kad išsivystytu Lietuvos prekyba ir jos uostas bei laivynas žydėtų! […] Jūs palikote gyvus prekybinius ryšius Germanijoje ir visam pasauly…mes palikom tokius pat ryšius visose Rusijos jūrų ir upių pakraščiuose. […] Sujungkim tuos pliusus krūvon – ir rezultato gausim žymų pajėgų padidinimą!“

1925 m. kovo 25 d. Klaipėdos lietuviai ir lietuvininkai įkūrė Lietuvos jūros draugiją. Jos valdybą sudarė vietos verslininkai ir valdžios atstovai – uosto direkcijos pirmininkas Tomas Naruševičius (pirmininkas), uosto kapitonas L. Stulpinas (antrasis pirmininkas), teisininkas ir ekonomistas Vladas Pryšmantas (sekretorius), Lietuvos banko Klaipėdos skyriaus direktorius Česlovas Landsbergis (iždininkas), Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas Endrius Borchertas (patarėjas), uosto bendrovės „Sandėlis“ direktorius Endrius Rėžulaitis (patarėjas) ir spaustuvės „Rytas“ direktorius Jokūbas Stikliorius (patarėjas).

Draugijos įstatai skelbė tokius tikslus (ištrauka iš Klaipėdos žinios, 1925 m. rugpjūčio 2 d., Nr. 176 (452), p. 3.): „Žadinti ir skleisti Lietuvoj susipratimą apie jūros ir savojo pajūrio reikšmę, jūreivystės svarbą ir savojo laivyno būtiną reikalingumą Lietuvos tautai; būti Lietuvos vartų į pasaulį – Klaipėdos uosto – sargyboj […] skatinti Lietuvos jūros prekybą; raginti plėsti jūrų žuvininkystę; žadinti prisirišimą, steigiant jachtklubus, rengiant rungtynes ir kitaip keliant jūros sportą“. Tikslams pasitarnauti turėjo pažintinė ir šviečiamoji veikla: paskaitos, susirinkimai, diskusijos, ekskursijos ir mokslinių bei populiariųjų spaudinių apie jūrą leidyba. Gegužės 29 d. draugijos Sporto sekcija (pirmininkas Valteris Didžys) kvietė į Klaipėdos Lietuvių jachtklubo steigiamąjį susirinkimą. Vasarą draugija turėjo skyrius Šilutėje, Kretingoje, Darbėnuose, Šiauliuose, Dotnuvoje ir Kaune, Klaipėdos skyriuje – 190 narių.

Svarbiausias Lietuvos jūros draugijos nuveiktas darbas buvo pirmosios jūros šventės – Jūros dienos Palangoje 1925 m. rugpjūčio 2 d. organizavimas, pasitelkus iki šiol aktualų devizą (ištrauka iš Lietuwos Keleiwis, 1925 m. liepos 21 d., Nr. 87, p. 3.): „Jūra Lietuvos Valstybės Gyvenime turi arba, geriau pasakius, gali turėti tokios didžios Reikšmės, kad Jūra ir jos reikalais turėtumėme domėtis ne Dienomis, bet Mėnesiais, Metais ir nuolat domėtis. Taigi, atrodo, kad turėtum ruošti ne Jūros Dieną, bet bent Nedėlę, Mėnesį. Na, Pradžiai pasitenkinsime ir Diena.[…] Kad nors tą Dieną mūsų Visuomenė prisimintų sau tą neišsemiamą Grožio, Turtų ir Galybės šaltinį – Jūrą…“

Lietuvos jūrininkų sąjungos ir Lietuvos jūrų draugijos nariai – pirmieji jūrinės kultūros šaukliai. Pirmųjų ir antrųjų norai Klaipėdoje ir pajūryje neišsipildė dėl nenuoseklios bei rezervuotos Lietuvos valdžios jūrinės politikos. Tik po dešimtmečio (1933–1934 m.) Kaune pribrendo jūrinės ekonomikos ir jūrinės kultūros vystymui tinkamas laikas.

http://www.ve.lt/naujienos/senoji-klaipeda/senasis-objektyvas/lietuvos-jurines-kulturos-saukliai-1420485/

Mažoji Lietuva ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra