Lietuvos istorijos institutas: naujos perspektyvos koordinuojant istorijos tyrimus

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto direktoriumi hum. m. dr. Rimantu Mikniu
 
Pirmiausiai gal galėtumėte paaiškinti, kas yra Lietuvos istorijos institutas ir kuo jis užsiima?
 
R. M.: Lietuvos istorijos institutas, – kaip jis apibrėžiamas pristatant dabartinei Vyriausybei, o tai padaryti būtina, nes numatoma institutų pertvarka, – valstybinis mokslinių tyrimų institutas – biudžetinė mokslinių tyrimų įstaiga, įsteigta Lietuvos valstybei, ūkiui ir visuomenės raidai svarbiems ilgalaikiams moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai vykdyti. Pagrindinė Instituto veikla yra moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra. Instituto misija – plėtojant fundamentinius ir taikomuosius tyrimus tirti Lietuvos visuomenės, jos kultūros, ūkio, valstybingumo raidą. Savo tyrimų rezultatais prisidėti prie visuomenės istorinės kultūros formavimo. Jis pretenduoja būti koordinaciniu istorijos tyrimų centru ir kartu dalyvauti studijų procese, pavyzdžiui, rengiant pagrindus naujų studijų programų, tarpdisciplininių istorijos studijų radimuisi ir t. t. Tai iš tikrųjų yra labai aktualu. Dar vienas, taip pat labai svarbus momentas – institutas, kaip fiksuojama jo statute, ir kaip numatoma ir, tikriausiai, bus patvirtinta rengiamuose įstatuose, atliks visuomenės intereso poreikių tenkinimo funkciją. Tai ir yra pagrindiniai dalykai.
 
Kokiomis kryptimis institutas dirbo iki šiol, iki numatomos pertvarkos?
 
R. M.: Galime išplėtoti pirmąjį klausimą. Yra trys centro veiklos kryptys: akademiniai tyrimai, kurie reikalauja pasiruošusių specialistų ir kurių rezultatai nukreipti į istorijos mokslo akademinių problemų rate kylančių problemų sprendimą. Taikomieji tyrimai nukreipti į fundamentinių, teorinių tyrimų šaltinių bazę – paieška, atradimas, išaiškinimas, publikavimas. Pavyzdžiui, Lietuvos Metrikos publikavimas ir tyrimai. Institutas tą darė. Ne akademine kalba aiškinant eksperimentinė (taikomoji) veikla ir taikomieji tyrimai susiję su visuomenės interesais, pasireiškia per kasdienybę – per kultūros paveldą. Jei iškyla reikalas, pavyzdžiui, statybos, mūsų tikslas, kaip tai atlikti nesugadinant aplinkos arba kaip ją suderinti su naujais dalykais, kurie randasi. Kalbant apie perspektyvą, šios 3 veiklos išlieka, bet ateityje augs. Institutui įpareigojama atlikti eksperto vaidmenį, kuris dažnai kyla politikoje, susijusiuose su politine istorija dalykuose. Žinome, kaimynai – Lenkija ir Rusija – dabartinėje visuomeninio – politinio gyvenimo praktikoje naudoja istorinę politiką. Lietuvoje neturime sisteminio požiūrio į tai. Sprendžiami tik atskiri dalykai. Tačiau kiek pajėgūs, jau dabar tampame visuomenei iškilusių klausimų ekspertais. Tai naujas mūsų veiklos momentas. Pastaruoju metu vis reikšmingesnė tampa Instituto veikla sietina su kultūrinės atminties formavimu bei tolerancijos skatinimu tarp skirtingų Europos šalių visuomenių. Su kultūrinės atminties formavimu susiję ne tik konkretūs leidybiniai projektai (LDK enciklopedija, LDK kalendorius) bet ir aktyvus dalyvavimas Seimo, Vyriausybės, ambasadų, savivaldybių ir t. t. organizuojamuose renginiuose (konferencijos, seminarai, „apvalūs stalai“, paskaitos, pranešimai etc.). Įtampų ir istorinių antagonizmų keliamoms problemoms tarp šalių mažinti skirta bendros Lietuvos – Rusijos istorikų komisijos ir Lenkijos – Lietuvos vadovėlių komisijos veikla.
 
Įvardinkite stambiausius tęstinius darbus arba tyrinėjimus, kuriuos atlieka institutas.
 
R. M.: Ką tik buvo paminėta Lietuvos Metrika kaip viena iš Instituto svarbiausių tyrimo programų. Ji turi 3 svarbius momentus: pirmiausiai rengiama kaip šaltiniai, naudojami teoriniams tyrimams, antra – vadinamiesiems taikomiesiems tyrimams, susijusiems su istorinio kultūros paveldo dalykais, ne tik su miestų, bet ir su atskirų vietovių. Ir trečias dalykas, Lietuvos Metrikos kaip šaltinių masyvo publikacijos ir tyrimai tarnauja atskirų monografijų parengimui.
 
Metrika yra ilgalaikis projektas, pradėtas nuo 1986 metų. Institutas tapo šio svarbaus Lietuvos praeities šaltinių komplekso tyrimų ir publikavimo centru ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio Rytų Europoje – Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Lenkijoje.
 
Kitas dalykas – darbų, apibendrinančių akademinių tyrimų rezultatus, kurie turi monografijų arba straipsnių išraišką, parengimas tokia forma, kad visuomenė galėtų jais naudotis, t. y. sintezių rengimas, tokių kaip akademinė Lietuvos istorija, jos, be išėjusių 4, dar numatyta parengti ir išleisti 8 tomus. Antras labai svarbus šio baro darbų momentas – atlasų, atskirų žemėlapių rengimas. Tokių kaip Lietuvos etnografinis atlasas, kurio jau yra antrasis tomas; kaip Vilniaus miesto archeologinio atlaso elektroninis variantas, kuris, tikimės, padirbėjus bus ir knyga. Ji bus prieinama visuomenei, ją bus galima naudoti studijoms ir tyrimams.
 
Trečias – atskiros monografijos pagal dalykus, kurių reikia akademiniam mokslui, istoriografijai ir visuomenei. Pastaruoju metu buvo aktuali mūsų ankstyvojo valstybingumo raida. Šiai aktualijai atliepia neseniai pasirodžiusi Artūro Dubonio monografija apie Traidenį, S. C. Rowell‘as rengia visiškai naujų šaltinių baze pagrįstą monografiją apie Kazimierą Jogailaitį. Tokio tipo darbų numatyta parengti ir daugiau. Yra signalų apie vis didėjantį poreikį dar atidžiau pažvelgti į ankstyvąjį valstybingumo laikotarpį per etnogenezės, ypač baltų, aspektą. Paskutiniai lietuvių etnogenezei skirti sintezės pobūdžio darbai buvo išleisti 1986 metais. Per tą laiką atsirado naujų tyrimų, juos reikia susumuoti, institutas to vienas nedarys, bet sutelkti pajėgas tokios sintezės parengimui. Bet tai, ne šios dienos uždavinys.
 
Pastaraisiais metais, atrodo, išsiplėtė Jūsų tarptautiniai ryšiai. Kaip sekasi juos plėtoti ir kokia nauda Lietuvos istorijos mokslui…
 
R. M.: Siekdamas aktyviau įsijungti į tarptautinį istorikų diskursą, užmegzti glaudesnius mokslinio bendradarbiavimo ryšius, institutas pats arba su partneriais užsienio šalyse išleido keletą svarbių ir atgarsį užsienyje sulaukusių darbų anglų bei lenkų kalbomis. Kasmet surengia po kelias tarptautines konferencijas, instituto mokslininkai vyksta ir dalyvauja daugelyje tarptautinių konferencijų ne tik tradicinio bendradarbiavimo šalyse – Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Latvijoje, bet ir Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Izraelyje, JAV bei kt.; kaip bendrų projektų su užsienio partneriais rezultatas pasirodo bendri leidiniai, pastaraisiais metais vis aktyviau jungiamasi į bendrus tarptautinius projektus; įsitraukiama į tarptautines doktorantūros studijas (LII doktorantūroje studijuoja Italijos pilietis, kas dveji metai institute rengiami tarptautiniai doktorantų seminarai). Instituto mokslininkai bendradarbiauja organizuojant lituanistines studijas užsienio valstybėse (Lenkija, Varmijos–Mozūrijos universitetas), skaito atskiras paskaitas užsienio šalių (Lenkija, JAV, Izraelis) universitetuose. Vis aktyviau įsitraukiama į tarptautinių istorikų organizacijų veiklą (Tarptautinė parlamentinių ir atstovaujamųjų institucijų istorijos komisija (International Commission for the History of Representative and Parliamentary Institutions / Commission internationale pour l‘Histoire des Assemblées d‘Etat), Tarptautinis lotyniškosios paleografijos komitetas (Comite International de paleographie latine), Lenkijos XVIII a. tyrėjų draugija (Polskie Towarzystwo Badań nad Wiekiem Osiemnastym), kuri priklauso tarptautinei XVIII a. tyrėjų organizacijai (International Society for Eighteenth–Century Studies/ Société internationale d‘étude du dix–hutième siècle), Lenkijos istorikų draugija ir kt.). Instituto bazėje veikia tarptautinė Lietuvos Respublikos – Rusijos Federacijos istorikų komisija; instituto atstovas vadovauja Lenkijos–Lietuvos istorijos vadovėlių komisijos Lietuvos delegacijai; visų šių institucijų veikla vienaip ar kitaip siekia spręsti istorijos bėgyje susikaupusias įtampas tarp šalių ir tautų, siekia tarpusavio pasitikėjimo bei supratimo. Institutas yra vienas iš Nordost Institut (Vokietija) steigėjų, su juo bendrai rengiami doktorantų seminarai, konferencijos, bendri projektai. Bendros istorinės praeities ir kultūrinio paveldo tyrimai (kaip bendri projektai, ypač su Baltarusija ir Lenkija) panaudojami Lietuvos užsienio politikos regioninio vaidmens pagrindimui bei aktualizavimui. Pažymėtina, kad bendri tyrimai, ypač su ES šalių mokslininkais, leido kritiškiau ir objektyviau pažvelgti į daugelį Lietuvos istorijos problemų, ypač susijusių su naujausių laikų istorija (holokaustas, Nepriklausomos Lietuvos istorijos kai kurie faktai, Antrojo Pasaulinio karo pradžios įvykiai ir kt.). Tai neretai provokuoja skausmingą nusistovėjusių vertybių pervertinimą, kartu skatina formuotis kritiškesniam požiūriui į kai kuriuos praeities faktus ir apskritai prisideda prie kritinio diskurso visuomenėje stiprėjimo. Kritinio įvertinimo reikalauja pati artimiausia totalitarinė Lietuvos visuomenės praeitis, nuo kurios pasekmių Lietuvos visuomenei įveikimo priklauso ir sėkmingas pilietinės demokratinės visuomenės kūrimas. Jau pradėti atskiri sovietinio Lietuvos periodo tyrimai, rengiami tyrėjai, ir tai kloja pagrindus būsimai plačiai šio laikotarpio tyrimų programai.
 
Seniai pastebėta, kad galbūt ne tik Istorijos institutas, bet apskritai Lietuvoje regionams labai skirtingai skiriamas dėmesys. Pavyzdžiui, Klaipėdos kraštui labai daug skiriama dėmesio, o Vilniaus krašto istorija, atrodytų, nesusilaukia reikiamo dėmesio.
 
R. M.: Paradoksas, kaip Jūs sakote. Klaipėdai yra skiriamas nemažas dėmesys ir suvažiavimas taip pat tam tikra prasme tą dėmesį padidina. Vakar vyko diskusija, skirta naujausiai Klaipėdos miesto istorijai. Dabar mums kai kurie dalykai dar aktualūs. Lygiai tokių pačių dalykų ir nemažiau aktualių galima rasti tautinės savivokos, kultūros paminklų ir priklausomybės kitoms valstybėms. Dar galbūt ir sudėtingesnių. Jei čia matome lietuvių ir vokiečių sankirtą, ten mes matome jau dabar ne tik lenkų–lietuvių, Lenkijos–Lietuvos, bet ir baltarusių–lietuvių ir Baltarusijos–Lietuvos. Dalykas yra tas, kad Vilniaus kraštas yra nedėkingoje situacijoje. Yra Vilnius, bet Vilnius nėra tas pats kas Vilniaus kraštas. Visi puikiai suvokiame. Bet kol kas viskas koncentruojasi į Vilnių ir jeigu kalbama apie šią problemą kaip Lenkijos–Lietuvos kultūrinio, politinio ginčo objektą ir galbūt istorijoje iškilusius dalykus, tai turimas galvoje Vilnius, ne Vilniaus kraštas, kuris yra paliktas nuošaliai. Lyg yra Vilniaus sudėtinė dalis, bet nėra sudėtinė dalis. Tai suvokiame ir šiuos dalykus bandome skirti – Vilnių nuo Vilniaus krašto. Vitalija Ilgevičiūtė–Stravinskienė, anksčiau nagrinėjusi Lenkijos lietuvių padėtį, matė, kaip bendruomenė susidarė, kokios buvo jos sąlygos Lietuvos–Lenkijos aplinkoje ir kaip tos bendruomenės dabar klostosi toliau. Įgavusi tam tikrą patirtį, ji dabar renka medžiagą apie Vilniaus kraštą.
 
Lietuvos ir Lenkijos archyvuose renkama medžiaga, susijusi su sovietiniu laikotarpiu. Turime vieną žmogų, bet juo neapsiribosime. Vilniaus kraštas ir šio krašto aplinkoje besiklostantys santykiai suformavo problemas dėl kultūrinio paveldo išsaugojimo bei „įsisavinimo“ ne tik Vilniuje. Yra Vilniaus krašto miesteliai, kaimai, kurie taip pat turi kultūros paveldo vertybių, kurios svarbios mūsų tapatybės formavimuisi. Reikia apsispręsti, kuriomis reikia rūpintis pirmučiausiai. Kaip jas tvarkyti? Akivaizdu, kad atsakymui į šį klausimą reikalingi moksliniai tyrimai. Kultūros paveldo departamentas šiam dalykui yra pradėjęs, mano nuomone, skirti dėmesį, kadangi šiais metais institutui pateikė paklausimą, ar galima projektuoti tokius tyrimus, pirmiausiai istorinius, be abejo ir etnografijos bei etnologijos. Pastariesiems tyrimams plėtoti rengiame porą doktorančių, kurios iš tikrųjų dirbs pirmučiausiai Vilniaus krašte.

 
Kalbėjosi Auksė Kekytė ir Juozas Vercinkevičius

Nuotraukoe: Hum. m. dr. R. Miknys

Voruta. – 2009, spal. 17 nr. 20 (686), p. 8

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra