Lietuvos ir užsienio pirkėjų internetinio apsipirkimo palyginimas

Autorius: Data: 2021-10-18 , 10:30 Spausdinti

Lietuvos ir užsienio pirkėjų internetinio apsipirkimo palyginimas

Internetinė parduotuvė – tai prekių katalogų ir paslaugų pateikimas internete, skirtas prekes ir paslaugas parduoti interneto vartotojams. Rinkos tyrimų duomenys rodo, kad internetu perkančių žmonių skaičius ir pirkimų dažnumas auga. Galima teigti, kad žmonės yra įvertinę pirkimo internetu privalumus ir vis labiau įsitraukia į šį procesą. Kokie yra Lietuvos ir užsienio pirkėjų įpročiai internetinėse parduotuvėse?

Lietuviai kasmet vis labiau pirko internetu, o pirkėjų, perkančių vien Lietuvos internetinėse parduotuvėse skaičius buvo sumažėjęs. Vis dėlto dažniau varstėme fizinių parduotuvių duris nei pirkome internete. Dažniausios prekės internetu mūsų žmonėms yra drabužiai, namų apyvokos daiktai, buitinė įranga, knygos, elektros prietaisai, kosmetika, avalynė, parfumerija, sporto prekės. Pastaraisiais metais pirkimo internetu tempai po truputį augo ir daugėjo pirkėjų, nukreipiančių savo išlaidas į užsienį. Užklupus koronaviruso pandemijai, elektroninės prekybos sektoriuje įvyko proveržis. Į šią rinką įžengė daug naujų pirkėjų ir nuomonių apklausos rodo, kad net ir su Covid-19 susijusiems suvaržymams pasibaigus lietuviai ketina internetu įsigyti daugelį prekių.

Pavojus užsikrėsti, taikomos karantino priemonės tiesiog privertė gyventojus naudotis elektroninių parduotuvių paslaugomis. Verslams atsirado naujos galimybės ir paskata investuoti į e-komercijos plėtrą. Specialistų duomenimis yra tikėtina, kad įpročiai, susiformavę pastaraisiais metais, tikrai lems elektroninės prekybos sektoriaus augimą. Karantino laikotarpiu mūsų šalyje įsikūrė daugiau nei 100 naujų internetinių maistu ir gėrimais prekiaujančių parduotuvių(daugiausia sostinėje), vadovaujamų vidutinio ir smulkaus verslo savininkų. Daugiau parduotuvių reiškia ir didesnį prekių asortimentą.

Kas atgraso Lietuvos gyventojus pirkti internetinėje parduotuvėje? Pagrindiniai trukdžiai yra šie: blogi vartotojų atsiliepimai, nepakankamas saugumo priemonių kiekis apmokėjimui, nežinojimas kada bus gautos prekės ir nenoras mokėti už pristatymą. Nors virtualioje erdvėje įsikūrusios drabužių parduotuvės siūlo platų gaminių pasirinkimą, optimaliausią kainos ir kokybės santykį, didžioji dalis pirkėjų vis dar abejoja šių parduotuvių saugumu, manydami, kad sumokėti pinigai nepasieks gavėjo arba nurodytos prekės neatkeliaus iki kliento namų, be to, pasigirsta kalbų, tvirtinančių, kad drabužių kokybė ar dydis neatitinka aprašymo, todėl klientas praranda pinigus ir neturi pageidaujamos prekės.

Lyginant Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos šalių prekių grąžinimo tendencijas, lietuviai yra labiausiai linkę tai daryti–net apie 50 procentų. Palyginimui, apie 42 procentai latvių ir apie 36 procentai estų grąžina internetu įsigytas prekes dėl vienų ar kitų priežasčių. Latvijoje bei Lietuvoje grąžinti prekes yra labiau linkę jaunesnio amžiaus gyventojai. Estijoje prekes grąžinančių gyventojų dalis visose amžiaus grupėse yra pasiskirsčiusi apylygiai. Tai, kad Estijoje gyventojų amžius neturi įtakos prekių grąžinimo įpročiams, ko gero rodo didesnę nei kitose Baltijos šalyse e-komercijos rinkos brandą ir aukštesnį visuomenės elektroninio raštingumo lygį. Visose Baltijos šalyse moterys yra labiausiai linkusios grąžinti prekes–aksesuarus, drabužius, kosmetiką, avalynę.

E prekybą Suomijoje taip pat galima suskirstyti į laikotarpius prieš pandemiją ir po jos. Prieš pandemiją populiariausios prekės buvo apranga ir aksesuarai, elektronikos, grožio ir sveikatos priemonės. Antroje vietoje – knygos, muzika, sporto ir laisvalaikio prekės. Trečioje – žaislai, namų ir sodo prekės, namų gražinimo reikmenys. Vėlesnis pandemijos laikotarpis parodė, kuo suomiai išsiskyrė iš Šiaurės šalių. Nors pirmoje vietoje tebekaraliauja elektronikos, grožio ir sveikatos priemonės, antroje atsidūrė žaislai ir namų gražinimo priemonės. Užsidarius sienoms, suomiai puolė gražintis savo namų ir žaisti su vaikais. Suomiams labai svarbus kalėdinių dovanų laikotarpis. O artėjant jiems svarbiai vidurvasario šventei, auga laisvalaikio, sodo, daržo, namų apyvokos reikmenų, dekoracijų pardavimai.

Įdomus pastebėjimas Danijos internetinių parduotuvių veikloje yra tai, kad daugelis ten įsikūrusių elektroninių parduotuvių manipuliuoja kainomis. Buvo minimas Danijoje atliktas tyrimas, kurio metu buvo apžvelgiamas vieno produkto kainų svyravimas per mėnesį. Tyrimas įrodė, kad vienas žmogus, apsilankęs svetainėje, gali matyti didesnę kainą negu kitas, nors abu perka lygiai tą pačią prekę. Taip yra todėl, kad įmonės stebi vartotojų veiklą internete naudodamos slapukus ir atitinkamai pakelia kainas.

Interneto parduotuves jungiančios organizacijos atliktoje apklausoje 48 proc. norvegų prisipažino apsipirkę internetu per pandemijos laikotarpį naudodamiesi telefonais ar nešiojamaisiais kompiuteriais. Tačiau kitaip nei ankstesniais metais, šiemet apsiperkant internetu smarkiai išaugo išmaniojo telefono vaidmuo. Tai yra svarbiausia priežastis, kodėl ten prekyba internetu auga labai sparčiai.

PR

Reklama ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra