Lietuvos ir Lenkijos parlamentinės asamblėjos steigimas

Autorius: Data: 2013-08-16, 08:32 Spausdinti

 

Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, lankydamasis Lenkijoje, siūlė įsteigti bendrą Lietuvos ir Lenkijos parlamentinę asamblėją. Kaip sekasi įgyvendinti šią idėją, domėjosi mūsų bendradarbis Audrius Siaurusevičius.

Rytoj (1997 04 23) į Vilnių atvyksta grupė Lenkijos Seimo narių aptarti tolesnį dviejų valstybių parlamentų bendradarbiavimą. Kaip mūsų radijui sakė Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Mečys Laurinkus, susitikimuose su Lenkijos parlamentais bus aptarinėjami ir bendros Lietuvos ir Lenkijos parlamentinės institucijos kūrimo reikalai, tik jie nebūtinai vadinsis Lietuvos ir Lenkijos parlamentine asamblėja. M. Laurinkus tikisi, kad gegužės mėn. tokia institucija gali pradėti veikti. Iki to laiko Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas, kuris vadovauja ir darbo grupės konstitucijoms su Lenkijos parlamentu, tikisi Seimo frakcijų atstovus supažindinti su Lietuvos ir Lenkijos parlamentinio bendradarbiavimo planais. Tokiu bendradarbiavimu abejoja Seimo pirmininko pavaduotojas Romualdas Ozolas. Kaip praneša Seimo spaudos tarnyba, pirmadienį Seimo valdybos posėdyje R. Ozolas sakė pasigendąs išsamesnės informacijos šiuo klausimu. Įkurti Lietuvos ir Lenkijos parlamentinę asamblėją viešėdamas Varšuvoje, siūlė Seimo pirmininkas V. Landsbergis, nors Varšuva šią idėją sutiko palankiai, kaip lietuviams norėtųsi. Nors užsienio reikalų komiteto pirmininkas M. Laurinkus tvirtina, kad parlamentų bendradarbiavimas vyksta normaliai, ir tai dar kartą turėtų patvirtinti gegužės mėn. numatytas Lenkijos Seimo maršalkos Juzefo Zycho vizitas į Vilnių. Tuo tarpu taip pat gegužės mėn. planuotas Lenkijos premjero Vladzimiežo Cimoševičiaus oficialus vizitas į Lietuvą vargu ar įvyks. Lenkija prieš šį vizitą norėtų gauti patvirtinimą, kad Lietuvoje gyvenančių lenkų pavardės būtų rašomos lenkiškomis raidėmis. Pagal Seime pradėtą svarstyti pavardžių rašymo įstatymą numatyta, kad pavardės Lietuvos piliečių asmens dokumentuose bus rašomos lietuviškomis raidėmis, tačiau nelietuvių tautybės piliečių pageidavimu jos gali būti rašomos be lietuviškos galūnės. Lietuvai priėmus Lenkijos reikalavimus praktiškai visas valstybines įstaigas reikėtų aprūpinti rašymo technika, turinčia lenkišką abėcėlę. Lietuvos pareigūnai pažymi, kad tokios tvarkos nėra kitose pasaulio valstybėse. Nors pavardžių rašymo problema egzistavo ir anksčiau, tačiau tai netrukdė Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimui kitose srityse. Lietuvos pareigūnai mano, kad Lenkija pavardes prisiminė dėl to, kad šioje šalyje artėja parlamento rinkimai, ir valdančioji partija nenori būti apkaltinta, kad negina Lietuvos lenkų teisių. Be to, Lenkija pajuto, kad dviejų valstybių bendradarbiavimas reikalingesnis Lietuvai nei Lenkijai ir dabar stengiasi iš to gauti kuo daugiau naudos sau.

1997 04 23 „Laisvoji Europa“

„Voruta“ Nr. 17 (299) 1997 m. gegužės 1-9 d.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra