Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Radvilų pėdsakais (II)

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Tęsinys. Pradžia – spalio 29 d.
 
Kelionės į Nesvyžių su Lietuvos nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriumi Vydu Dolinskiu įspūdžiai.
 
Aplankę aštuonias istorines vietas, pagaliau pasiekiame savo tikslą Nesvyžių. Tai nedidelis miestas (apie 15 000 gyventojų). Tvirtove, vandenimis, parkais Nesvyžius labai primena Biržus, jis 400 metų priklausė magnatų Radvilų giminei. Nesvyžiuje buvo įkurta svarbiausia Nesvyžiaus Radvilų rezidencija, o šiuo metu tai geriausiai išlikęs LDK laikotarpio didikų privatus miestas ir architektūrinis ansamblis.
 
2005 m. Nesvyžiaus Radvilų architektūrinis, rezidencinis ir kultūrinis ansamblis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašus. Ansamblį sudaro taisyklingo renesansinio suplanavimo istorinė miesto dalis, rotušė, jėzuitų Dievo kūno bažnyčia (XVI a. pab.) ankstyviausias baroko architektūros paminklas ne tik LDK, bet ir visoje Abiejų Tautų Respublikoje. Po bažnyčia įrengtas vienas didžiausių Europoje nekropolių arti šimto didikų Radvilų palaidojimų. Miestą puošia ir benediktinų vienuolyno kompleksas (XVIXVII a. sandūra), didinga XVI a. pab. XVIII a. bastioninė Radvilų rezidencinė pilis ir didžiausias dabartinėje Baltarusijoje parkų kompleksas.
 
Pažintis su kunigaikščiais Maciej ir Mikolaj Radvilomis
 
Apžiūrėję jau vakarėjančią Nesvyžiaus pilį, prie bažnyčios netikėtai susitinkame su kunigaikščiais Maciej ir Mikolaj Radvilomis bei pora jų giminaičių. Po supažindinimo ceremonijos su ponu Mikolaj prisimename, kad jis prieš porą metų jau lankėsi su savo šviesios atminties tėvu Biržuose. Šis netikėtas susitikimas turėjo ir netikėtų rezultatų kunigaikščiai pakvietė kartu su jais apsilankyti bažnyčios rūsiuose, kur jie pasimels ir pagerbs savo protėvius. Paskutinis ten palaidotas 1999 m. miręs Anton Radziwill, beje, irgi lankęsis ir Biržuose.
 
Vėliau paaiškėjo, kad mes su kunigaikščiais ir jų giminaičiais apsigyvenome tame pačiame viešbutyje Gorodėjoje, 15 kilometrų nuo Nesvyžiaus. Tad teko daugiau pabendrauti ir vakarienės metu ir netgi išlenkti po stikliuką baltarusiškos degtinės vardan bendros Lenkijos Lietuvos istorijos, vardan Nesvyžiaus ir Biržų miestų.
 
Bendravimas su kunigaikščių Radvilų atstovais paliko ypač malonų įspūdį visas tas konferencijos dienas. Jie Biržų muziejui padovanojo fototechnika padarytą didelį karalienės Barboros Radvilaitės portretą.
 
Tarptautinė konferencija Nesvyžiuje
 
Konferencija vyko spalio 20 dieną. Nesvyžius jai skyrė didelį dėmesį joje dalyvavo Baltarusijos kultūros ministras, Minsko srities gubernatorius, Biržams jau neblogai pažįstamas Nesvyžiaus vykdomojo komiteto pirmininkas Igor Makar, Lenkijos ambasados atstovai, Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Edminas Bagdonas, konferencijos darbui vadovavo kultūros ministro pavaduotojas. Ypatingas dėmesys buvo skirtas Radvilų šeimos atstovams, kurie Nesvyžiaus muziejui dovanojo ir originalių graviūrų, ir paveikslų kopijų.
 
Vienas pagrindinių tikslų, matyt, buvo paruošti dirvą ir pilies, kur įrenginėjama prezidento A. Lukašenkos rezidencija, ir muziejaus pretenzijoms į buvusias Nesvyžiuje vertybes, kurios dabar yra Lenkijoje, Rusijoje, taip pat pačioje Baltarusijoje. Žinia, lengviausia pradėti „skalpuoti“ savuosius, tad jau konferencijos metu virė ginčai tarp baltarusių muziejų.
 
Reikia pridurti, kad dauguma kalbų ir pranešimų konferencijoje buvo skaitomi baltarusių kalba, kai kas kalbėjo lenkiškai ir rusiškai. Nebuvo jokių vertėjų.
 
Vėl per LDK istorijos puslapius
 
Jau grįždami į Lietuvą, toliau tęsėme pažintį su bendra Lietuvos Baltarusijos istorija. Apsilankėme X a. įkurtame, rašytiniuose šaltiniuose nuo 1252 m. minimame Slonime, pasivaikščiojome po jo senamiestį, Zelvoje, XVII a. priklausiusioje Sapiegoms, gėrėjomės 1913 m. pastatyta katalikų bažnyčia.
 
Valkaviske prisiminėme tikrai garbingą istoriją jis pirmą kartą paminėtas Turovo metraštyje 1005 m. Nuo XII a. minima kunigaikščio Mindaugo pilis ir dvaras prie Vilkuvos upės. 1386 metais pilyje vyko lenkų pasiuntinių derybos su Jogaila dėl jo vedybų su Jadvyga. 1410 m. miestelį sudegino kryžiuočiai, o 1430 m. kunigaikštis Vytautas pastatė Šv. Mykolo bažnyčią. 1507 m. karalius Žygimantas Senasis suteikė Magdeburgo teises, nuo 1566ųjų Valkaviske buvo šaukiami pavieto ir žemės seimeliai. 1598 m. pastatytas jėzuitų vienuolynas.
 
Gniezne apžiūrėjome 1524 m. miestelio savininkų Jono ir Elžbietos Šemetų funduotą Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčią, Didžiojoje Berestovicoje stebėjomės, kaip tarybiniais laikais nebuvo nugriauti didžiuliai Chodkevičių šeimos pastatytos bažnyčios griuvėsiai. Šiame mieste 1621 m. mirusio Karolio Chodkevičiaus auksu aplieta širdis buvo pakabinta prie altoriaus Didžiosios Berestovicos bažnyčioje, o kaukolė padėta Mlynovo (Ukraina) dvaro koplyčioje.
 
Apsilankę dar poroje nedidelių miestelių, pagaliau pasiekėme garsųjį Gardino miestą. Įkurtas XII a. antroje pusėje, Gardinas išgyveno gana neramią istoriją 1241 m. jį nusiaubė totoriai, vėliau kryžiuočiai. XII a. pab. ar XIII pr. miestas atiteko LDK, jame, kaip Gardino dalinis kunigaikštis, kurį laiką rezidavo Vytautas.
 
Karalius Steponas Batoras Gardiną pavertė svarbiausia savo rezidencija, čia jis ir mirė.
 
1673 m. Lenkijos ir Lietuvos seimo priimtu įstatymu nustačius, kad kas trečias seimas turi rinktis Gardine, netrukus jis tapo antrąja Abiejų Tautų Respublikos sostine (greta Varšuvos), o XVIII a. antroje pusėje ir svarbiausiu LDK ūkio bei kultūros centru. 17371751 m. mieste buvo pastatyti Lenkijos ir Lietuvos valdovų rūmai Naujoji pilis. XVIII a. pabaigoje į Gardiną iš Vilniaus perkeltas LDK vyriausiasis tribunolas.
 
Apsilankėme abiejuose Gardino muziejuose ir senojoje pilyje, ir naujojoje. Pasivaikščioję po gražiai tvarkomą senamiestį, patraukėme Baltarusijos sienos link.
 
Likau nepaprastai dėkingas Vydui Dolinskui, suteikusiam galimybę apsilankyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinėse vietose, galimybę pamatyti ir pažinti praeitį, galimybę prisiminti garbingą lietuvių, baltarusių ir lenkų istoriją.

www.siaure.lt

Nuotraukoje: Gniezne Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia pastatyta 1524 m.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra