Vienas iš svarbiausių ir unikaliausių Lietuvos tarpsukiliminio laikotarpio (1832–1863 m.) dailės gaivinimo reiškinių – „Vilniaus albumas“, kurį 1845–1856 m. išleido Jonas Kazimieras Vilčinskis.

 

Šis meno mecenatas ir kolekcionierius, atsisakęs gydytojo praktikos, atsidėjo kultūrinei veiklai ir stengėsi savaip formuoti vis menkstantį Lietuvos įvaizdį Europoje. Todėl „Vilniaus albume“ surinktuose vaizduose buvo įamžinti Lietuvos, ypač Vilniaus architektūros paminklai ir peizažai, scenos iš Lietuvos istorijos, Vilniaus universiteto profesorių ir kitų žymių Lietuvos veikėjų portretai.

 

Tuo pačiu tai buvo puiki proga parodyti Lietuvos dailininkų kūrybą, mobilizuoti jų jėgas.
 

Paskaitoje pristatoma J. K. Vilčinskio kaip meno mecenato, Lietuvos kultūros puoselėtojo veikla, jo pastangomis išleisto „Vilniaus albumo“ pobūdis, struktūra ir reikšmė to meto Lietuvos kultūroje.

 

 

Įėjimas nemokamas