Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato parodą „Tarpukario Lietuvos aviacija“

Autorius: Data: 2016-10-05, 12:55 Spausdinti

Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato parodą „Tarpukario Lietuvos aviacija“

Lietuvos centriniame valstybės archyve sukaupta daug rašytinių ir fotodokumentų, iliustruojančių tarpukario Lietuvos aviacijos pirmuosius žingsnius bei reikšmingus jos etapus. Atrinkus svarbiausius dokumentus, surengta paroda „Tarpukario Lietuvos aviacija“, kurią lankytojai gali apžiūrėti Rašytinių dokumentų skaitykloje (O. Milašiaus g. 21, Vilnius).

Pirmieji Lietuvos aviacijos žingsniai gimė kartu su Vyriausybės siekiu kurti savarankišką krašto apsaugą. 1918 m. lapkričio 23 d. paskelbtas pirmas įsakymas Lietuvos kariuomenei. 1919 m. sausio 30 d. pradėta formuoti inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo Aviacijos būrys. Jo vadu paskirtas K. Fugalevičius. Kovo 12 d. būrys buvo perorganizuotas į kuopą, kuri tapo savarankiška Aviacijos dalimi. Ši data laikoma Lietuvos karinės aviacijos įkūrimo diena.

Aktyvią veiklą karo aviacija pradėjo jau pirmosiomis jos formavimo dienomis. Nuo kovo 3 d. į frontą skraidė vokiečių karo aviacijos lakūnai ir jų apmokyti Lietuvos aviatoriai. Dideliu postūmiu šioje srityje tapo 1919 m. kovo 12 d. įkurta Karo aviacijos mokykla. Ją  baigusi pirmoji ir vienintelė lakūnų laida daug prisidėjo prie karo aviacijos organizavimo.

Aviacijos dalies lėktuvų priežiūra rūpinosi Aviacijos parkas (nuo 1932 m. – Technikos skyrius), kurį sudarė dirbtuvės, sandėliai, fotolaboratorija ir specialistų kuopa. Didžiausias krūvis teko aviacijos dirbtuvėms – jose buvo iš dalių surenkami ir remontuojami lėktuvai, gaminami propeleriai. Ilgainiui įgiję patirties ir reikiamą kvalifikaciją, mechanikai pradėjo patys užsiimti lėktuvų gamyba.

Prie Lietuvos aviacijos tikslų įgyvendinimo šalies viduje ir už jos ribų nemaža dalimi prisidėjo ir 1927 m. įkurtas Lietuvos aeroklubas. Šio klubo veikla žymi civilinės aviacijos pradžią Lietuvoje. Aeroklubas ruošė lakūnus, steigė oreivystės mokyklas ir stotis, prisidėjo prie priešlėktuvinės apsaugos įstatymų formavimo, oro susisiekimo inspekcijos bei oro susisiekimo linijos Kaunas–Palanga kūrimo. Lietuvos lėktuvai 1930–1940 m. skraidė ir į Rygą, gabendami keleivius ir oro paštą. Viena iš Lietuvos aeroklubo veiklos sričių buvo ir oro sporto propagavimas.

Parodos „Tarpukario Lietuvos aviacija“ ekspoziciją sudaro Lietuvos karinės ir civilinės aviacijos raidą reglamentavę teisės aktai, brėžiniai, lėktuvų modelių nuotraukos, kiti veiklos dokumentai. Karo aviacijos kūrimąsi iliustruoja jos vadų ir karininkų portretai, Aviacijos dalies vado 1919 m. kovo 12 d. įsakymas, kuriuo Aviacijos dalis atskiriama nuo Inžinerijos bataliono, raportas dėl aviacijos karių uniformos, Aerodromų įstatymo projektas, Aviacijos dalies etatų sąrašas bei kiti dokumentai. Karo aviacijos mokyklos veiklą nušviečia jos statutas, programa ir užsiėmimų tvarkaraštis, reikalavimai stojantiesiems. Eskadrilių formavimo įsakymai žymi šių reikšmingų karinių junginių struktūrą ir raidą. Techninę Aviacijos dalies bazę atspindi Aviacijos dirbtuvių aprašymas, veiklos apyskaita, lėktuvų „Lituanica II“, „Dobi-I“ „Albatros B. II“ „Ansaldo A. 120“, įvairių ANBO serijų modelių fotonuotraukos ir brėžiniai, Klaipėdos, Šiaulių, Kėdainių oro uostų planai. Lietuvos civilinės aviacijos raidą liudija Oro susisiekimo įstatymo, Lietuvos valstybės viešųjų aerodromų tinklo projektai, Susisiekimo ministro raštas dėl 1938 m. pradėjusios veikti civilinės aviacijos pirmosios oro linijos Kaunas–Klaipėda. Lietuvos aeroklubo veiklą apibūdina Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos aeroklubo raštai dėl priešlėktuvinės apsaugos, raštas, kuriuo Prezidentas A. Smetona skelbiamas Klubo garbės pirmininku, kiti dokumentai. Ekspozicijos dalį sudaro ir S. Dariaus, S. Girėno, A. Gustaičio, R. Marcinkaus, F. Vaitkaus bei kitų iškilių asmenybių indėlį į Lietuvos aviaciją atspindintys dokumentai.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą.

Vokiečių dvimotoris bombonešis „Friedrichshafen G. III a Nr. 236“. Sovietų Rusijai priklausęs lėktuvas buvo pašautas virš Kauno ir konfiskuotas 1920 m. kovo 10 d.

Ant lėktuvo priekio piešinys – Vytis.

1920 m.

LCVA, P-03951.

Komisijos Karo aviacijos uniformai svarstyti pirmininko A. Gustaičio 1934 m. kovo 2 d. raportas Karo aviacijos viršininkui dėl kariuomenės uniformos projekto.

LCVA, F. 384, ap. 2, b. 893, l. 4.

Pirmasis Lietuvos oro susisiekimo lėktuvas „Percival Q 6“.

1938 m.

I. Girčio nuotrauka.

LCVA, P-00218.

Lėktuvas ANBO-IV Nr. 52.

[1938 m.].

LCVA, P-03937.

Kėdainių aerodromo planas.

1926 m. balandžio mėn.

LCVA, F.384, ap.2, b.441, l.30.

 

Aviacijos viršininko 1926 m. balandžio 24 d. raportas Vyriausiojo štabo viršininkui dėl Čekoslovakijos lakūnų vizito Kauno aerodrome.

LCVA, F.384, ap.2, b.441, l.25.

Parodos ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra